TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A. Butkevičius: „Kritika tik sutelkė dirbti“

2016 06 23 6:00
Algirdas Butkevičius: „Reikia pripažinti, kad švietimo reforma mokyklose, kurios priklauso savivaldybėms, ir aukštojo mokslo reforma nėra įgyvendintos taip, kaip numatyta Vyriausybės planuose.“ Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kadenciją baigiantis premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina, kad pastaruosius ketverius metus rūpinosi ne asmeniniais reitingais, o šaliai naudingais reikalais. Esą per šį laikotarpį Vyriausybei pavyko nuveikti gerokai daugiau darbų, nei palikti netesėtų pažadų rinkėjams.

Interviu „Lietuvos žinioms“ Algirdas Butkevičius vardijo šio ministrų kabineto sprendimus, palengvinusius žmonių gyvenimą, pradedant sparčiu „minimumo“ didinimu ir baigiant sąskaitų už šildymą mažinimu. Tačiau premjeras neneigė, kad liko ir neįgyvendintų projektų.

Didėjo pajamos, traukėsi „šešėlis“

Seimo ir Vyriausybės kadencijoms priartėjus prie pabaigos, pradedami skaičiuoti valdančiųjų nuveikti ir nepadaryti darbai. Tikriausiai ir Jūs pats bandote įvertinti veiklą. Kaip Jums sekėsi šiuos ketverius metus?

– Sekėsi gerai ir tuo labai džiaugiuosi. Ši Vyriausybė tikriausiai kaip nė viena kita nuo pat pirmos dienos buvo smarkiai kritikuojama. Vis dėlto ta kritika mus labai sutelkė dirbti, stengėmės kuo greičiau įgyvendinti tam tikrus pokyčius.

Kalbėdamas apie nuveiktus darbus aš, kaip ekonomistas, norėčiau pradėti nuo tam tikrų finansinių niuansų. Reikia pabrėžti, kad mums pavyko suvaldyti viešuosius finansus. Fiskalinis deficitas 2015 metais buvo mažiausias per Nepriklausomybės laikotarpį.

Kitas labai svarbus klausimas – nedarbas. 2012 metų viduryje pagal pagrindinius rodiklius nedarbo lygis siekė apie 18,3 procento. Dabar situacija visiškai kitokia. Naujausiais Darbo biržos duomenimis, nedarbas Lietuvoje šių metų birželio pradžioje siekė 7,6 proc, gerokai sumažėjo ilgalaikių bedarbių.

Kaip keičiasi žmonių gyvenimas, rodo jų pajamos. Minimali mėnesio alga (MMA) per mūsų kadenciją pakelta 5 kartus, nuo liepos vėl didės ir sieks 380 eurų. MMA augimas paskatino verslą didinti vidutinį darbo užmokestį, kuris pernai, palyginti su 2014-aisiais, išaugo beveik 7 procentus.

Pasirinkome teisingą kelią didinti realias pajamas keliant neapmokestinamą pajamų dydį (NPD). Nuo šių metų jis padidėjo iki 200 eurų žmonėms, kurių atlyginimas siekia iki 1 tūkst. eurų. Nuo kitų metų esame numatę jį didinti iki 310 eurų, o už kiekvieną vaiką NPD bus didinamas nuo 120 iki 200 eurų.

Ekonominiu sunkmečiu nė viena kita valstybė nemažino pensijų ir atlyginimų, tik Lietuva nuėjo tuo keliu. Kompensuoti pensijas nedirbusiems pensininkams baigsime šiemet. Nuo birželio pradėjome kompensuoti sumažintas pensijas ir dirbusiems pensininkams. Vien šiemet senatvės pensijų kompensavimas pareikalaus 120,6 mln. eurų. Jeigu nereikėtų mokėti kompensacijų, būtume galėję pensijas didinti sparčiau ir didesnėmis sumoms. Dabar vidutiniškai pensijos padidėjo 4,79 euro.

Per mūsų Vyriausybės laikotarpį nebuvo mažinamas mokinio krepšelis, nors moksleivių mažėjo. Reikėtų stengtis, jog mokyklos rajonuose nebūtų uždaromos ir mokytojai, mažėjant moksleivių, galėtų gauti ne mažesnį atlyginimą nei gaudavo anksčiau, tačiau tam reikia reformų.

Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos įdiegimo pradžia davė rezultatų. Profesoriaus Friedricho Schneiderio atlikti tyrimai rodo, kad 2015 metais iš „šešėlio“ ištraukėme beveik pusę milijardo eurų.

Atidarėme 18 naujų eksporto rinkų, nes užsidarius Rusijos rinkai, susidūrėme su didžiuliu maisto produktų eksporto iššūkiu. Pagerėjo korupcijos suvokimo indeksas. Nuo 2015 metų įvestas euras. Įgyvendinti strateginiai projektai energetikos ir transporto srityse, Lietuva tapo energetiškai nepriklausoma valstybe. Nuo liepos vėl mažėja dujų ir elektros kainos. Dujų kaina taps mažiausia nuo 2007 metų. Per mūsų kadenciją dujos bus atpigusios 43 proc., šildymo kaina nuo 2012 metų sumažėjusi 27 procentais.

Darbo grupių ne daugiau nei buvo

– Kai kurie politikai ir ekspertai šią Vyriausybę neretai vadina stagnuojančia, prikiša tūpčiojimą vietoje, veiklos imitavimą sudarant įvairias darbo grupes. Kaip vertinate tokią kritiką?

– Šią Vyriausybę kiek įmanoma stebi visos institucijos, net ir tos, kurios turėtų padėti, kartu su ministrų kabinetu įgyvendinti kai kuriuos užsienio politikos klausimus, iškeltus strateginius valstybės tikslus. Tačiau kartais ieškoma, ką būtų galima bent kiek pakritikuoti, suradus kokį nors menkniekį.

Darbo grupių skaičius, palyginti su konservatorių valdymo laikotarpiu, – nė kiek nepasikeitęs. Jos kuriamos, kad nereikėtų samdyti specialistų „iš išorės“ ir išleisti, kaip pavyzdžiui, konservatoriai ir liberalai, iki 120 mln. litų (34,7 mln. eurų) įvairiems konsultantams ir ekspertams. Galiu pateikti pavyzdį. Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas su bendrove „Nukem“, dalyvaujančia uždarant Ignalinos atominę elektrinę, bylinėjosi ketverius metus. Tam išleista 25 mln. litų (apie 7,2 mln. eurų), jėgainės uždarymo darbai nevyko, „Nukem“ bylą laimėjo, kyla grėsmė, kad Lietuva gali nespėti laiku – iki 2020 metų – uždaryti atominės elektrinės. Jeigu po 2020 metų Europos Komisija mums neskirs daugiau kaip 1 mlrd. eurų tolesniems darbams finansuoti, Lietuva šiuos pinigus turės skirti iš savo biudžeto.

– Politikai nenoriai kalba apie klaidas, netesėtus pažadus ar nenuveiktus darbus. Vis dėlto, ar Jūsų vadovaujamos Vyriausybės veikloje buvo dalykų, dėl kurių gailitės, ko nepavyko įgyvendinti?

– Reikia pripažinti, kad švietimo reforma mokyklose, kurios priklauso savivaldybėms, ir aukštojo mokslo reforma nėra įgyvendintos taip, kaip buvo numatyta mūsų Vyriausybės planuose. Tačiau šiuo klausimu yra dirbama.

Žvelgiant į Vyriausybės programą, atsiliekame įgyvendindami kai kurias priemones sveikatos apsaugos sistemoje. Sveikatos apsaugos reforma pradėta, kuriama vadinamoji klasterinė sistema davė didelių rezultatų. Galiu paminėti, kad sukūrus kardiologijos klasterį tarp Kauno klinikų ir Respublikinės Šiaulių ligoninės, gyventojų mirtingumas sumažėjo 20 procentų. Sunkiau reforma vyksta savivaldybėms priklausančiose ligoninėse. Neturime tikslo uždaryti ligoninių skyrius, siekiame, kad sistema veiktų keičiantis informacija, bendradarbiaujant rajonams ir respublikinėms ligoninėms, kaip yra Estijoje.

Darbo rinkoje būtinas lankstumas

– Vienas ambicingiausių šios Vyriausybės projektų – socialinis modelis. Jis sulaukė nemažai kritikos, profsąjungų pasipriešinimo, o prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė stabdyti diskusijas dėl įstatymų pakeitimų iki rinkimų. Nepaisant visuomenės baimių dėl paprastesnio atleidimo iš darbo procedūrų, išeitinių išmokų ir pan., įstatymų pakeitimai Seime jau priimti. Ar galite patikinti, kad dirbančiųjų situacija nepablogės?

– Pagal esamą Darbo kodeksą, darbo rinkos lankstumą, šiandien Lietuva yra 105 vietoje pasaulyje. Šiuo požiūriu esame panašūs į kai kurias Afrikos šalis. Natūraliai kyla klausimas, ar reikia keisti situaciją mūsų darbo rinkoje? Manau, reikia. Tai turėjo padaryti dar ankstesnės Vyriausybės.

Statistika rodo, kad 93 proc. dirbančiųjų iš darbo išeina savo noru, negaudami jokių išmokų. Socialinio modelio tikslas – apsaugoti žmones, kurie yra atleidžiami iš darbo, kad jiems būtų mokamos ne mažesnės išmokos. Jos bus sudarytos iš kelių dalių. Patvirtinta, kad 1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio išmoką moka darbdavys, papildomos išmokos bus mokamos priklausomai nuo darbo stažo: jeigu žmogus turi iki penkerių metų darbo stažą, jam mokama dar viena papildoma išmoka, jei nuo 10 iki 20 metų – 2, o jei didesnį nei 20 metų darbo stažą – 3 išeitinės išmokos. Taip pat papildomai prisideda ir socialinio draudimo nedarbo išmokos. Mūsų tikslas realiai apsaugoti darbuotojus, kad jie neemigruotų. Jei matysime, kad situacija prastėja, tuomet galvosime, ką galima taisyti, bet aš tikiu, kad priimtos pataisos atneš daugiau naudos visiems.

Turime suprasti, kad darbdavių požiūris į darbuotojus pastaruoju metu labai keičiasi. Jie supranta, kad darbuotojai yra pridedamosios vertės kūrėjai ir nori išsaugoti kiekvieną žmogų, kuris gerai atlieka savo funkcijas. Klaidingai galvojame, kad darbdaviai stengsis atsikratyti darbuotojų. O ką jie tada samdys? Socialinis modelis leis moterims, auginančioms vaikus, dirbti pusę dienos, leis lengviau įsidarbinti moksleiviams, studentams. Jeigu suprantame, kad Lietuva yra atvira, maža, konkuruojanti, į eksportą orientuota valstybė, turime eiti progresyvumo keliu. Šalis turi būti laisvesnė, pažangesnė. Tai reikalauja lankstumo darbo rinkoje.

– Pastaruosius mėnesius ženklino galimos politinės korupcijos skandalai. Teisėsaugos dėmesio centre atsidūrė kelių didžiųjų politinių jėgų – Liberalų sąjūdžio, Tvarkos ir teisingumo„, Darbo partijos atstovai. Vadinasi, paskui kas antrą didžiąją parlamentinę partiją nutįso įtarimų šleifas. Kaip vertinate tokią padėtį?

– Norėtųsi tikėti, kad tokie korupcijos skandalai – pavieniai atvejai, o ne sisteminė problema. Tačiau neabejoju, kad skandalai tikrai turi įtakos situacijai politinėje arenoje ir gali vienaip ar kitaip paveikti rinkėjų nuomonę. Tai akivaizdžiai matyti.

Kita vertus, teigiamai žiūriu į tai, kad teisėsaugos institucijos kovoja su korupcija. Šis klausimas aktualus ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje ir pasaulyje. Pažvelkime į Romos mero rinkimus, kuriuos laimėjo jauna nežinoma politikė Virginia Raggi, per savo rinkimų kampaniją daugiausia kalbėjusi apie kovą su korupcija.

– Socialdemokratų partija (LSDP) pristatė pirminį rinkimų programos Didi Lietuva variantą ir sulaukė pašaipų dėl klaidų bei logikos trūkumo, kritikos dėl daugybės gražių pažadų, kuriems tesėti nežinia kur bus imami pinigai. Ką manote apie paskelbtą juodraštinę LSDP rinkimų programą? Kokie dalykai jums asmeniškai bus svarbiausi šios rinkimų kampanijos metu?

– Mūsų numatyti pažadai nėra populistiniai. Kai kurie ekspertai įvertino, kad mūsų pažadai – vieni kuklesnių. Noriu pasakyti, kad „Didi Lietuva“ dar nėra mūsų galutinė programa. Pirminis rinkimų programos pristatymas paskatins žmones vertinti, kas yra siūloma, jie galės rašyti atsiliepimus. Mėnesį lauksime pasiūlymų. Norime įtraukti visuomenę, kad ji diskutuotų, kritikuotų mūsų pasiūlymus, siūlytų savo idėjas. Tikrą rinkimų programą pristatysime rugpjūtį.

Turėdami galvoje mūsų geopolitinę ir geografinę situaciją, toliau turime užtikrinti valstybės saugumą plačiąja prasme – ne tik energetinį, bet ir gynybinį. Mūsų šalis orientuota į eksportą, todėl artimiausiu metu turime priimti Eksporto garantijų programą ir įstatymą, garantuojantį verslui galimybes lengviau pritraukti naujų technologijų. Toliau mažinsime socialinę atskirtį realiai didindami pajamas per NPD. Diskutuojame apie nulinio pelno mokesčio tarifo taikymą investicijoms arba reinvesticijoms, jeigu jos naudojamos naujoms technologijoms. Kita svarbi kryptis – išmanioji specializacija. Tai programa, nukreipta į inovacijų skatinimą, verslo ir mokslo slėnių užpildymą – be mokslo ir verslo sinergijos, bendrų projektų vargu ar galėsime išlikti pažangia valstybe. Toliau – užsienio investicijų pritraukimas. Jis priklauso ir nuo socialinio modelio priėmimo. Taip pat mums svarbi universitetų reforma. Klaipėdos ir Šiaulių universitetai turėtų išlikti, tačiau būtų nubrėžtos aiškios jų mokslo kryptys.

Buvo ir „gerų mėnesių“

– Kol kas LSDP neužleidžia pozicijų populiarumo reitingų lentelėse. Kiek vietų naujame Seime planuojate turėti? Kas yra pagrindiniai socialdemokratų konkurentai?

– Viskas priklausys nuo rinkėjų, visuomenės aktyvumo. Norėčiau, kad LSDP atstovų Seime skaičius būtų ne mažesnis, nei dabartinis. Tai būtų didžiulis laimėjimas.

Manau, kad visos partijos yra konkurentės. Kiekviena jų galvoja apie savo reitingus ir kaip pritraukti kuo daugiau rinkėjų.

– Kokios politinės jėgos galėtų būti socialdemokratų partnerės po Seimo rinkimų, o kam griežtai sakytumėte „ne?

– Dabar niekam nesakyčiau „ne“. Viskas priklausys nuo rinkimų baigties, už kokias partijas visuomenė balsuos. Manau, tik po rinkimų prasidės tam tikri pokalbiai, derybos su galimais partneriais. Šiandien galėčiau įvardyti, kad mums artima Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, sutariame ir su dabartiniais koalicijos partneriais.

– Ar matote save premjero poste pasibaigus šiai kadencijai?

– Tai priklausys nuo rinkėjų valios.

– Valdančiosios koalicijos santykiai su prezidente D. Grybauskaite visada buvo gana įtempti. Tačiau artėjant Seimo rinkimams, regis, jie dar labiau pašlijo – metiniame pranešime šalies vadovė negailėjo kritikos valdantiesiems, Vyriausybei. Kaip bendrausite likusius mėnesius iki kadencijos pabaigos?

– Santykiai nebuvo pašliję visą laiką. Buvo ir gerų mėnesių, gerų atsiliepimų. Pagal Konstituciją Vyriausybė vykdo savo programą, aš, kaip premjeras, dirbu savo darbą.

Į jūsų klausimą galėtų atsakyti prezidentė. Mano noras, kad komanda būtų stipri, prezidentė, premjeras ir Seimo pirmininkė gerai sutartų, bendrautų, vieni kitus suprastų ir siektų užsibrėžtų tikslų, svarbių Lietuvos žmonėms. Visada galvoju apie Lietuvą, o ne apie tai, kaip mane vertins. Manau, kad pirmiausia žmonės turėtų vertinti ne populistines idėjas, o nuveiktus darbus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"