TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A.Butkevičius: su Rusija bendrausime racionaliai, bet principingai

2014 04 22 10:53
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Nustatydama santykius su Rusija, Lietuva laikysis racionalios, bet principingos politikos, teigia premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

„Lietuvos žmonėms šiandien kyla daug klausimų, kaip gyvensime rytoj, kokie bus mūsų santykiai su kaimyne Rusija, kurioje nemažai interesų turi mūsų verslas ir su kuria nuosekliai siekėme gerinti santykius. Laikysimės racionalios, bet principingos politikos“, - antradienį Seime pristatydamas Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą teigė premjeras.

„Užtikrinu, kad Lietuvos Vyriausybė gins Lietuvos verslo interesus, pasirinkusius Rytų Europos kryptį, tačiau ir patys verslininkai turi įvertinti šios pelningos rinkos rizikas. Žmonės, tarptautinius santykius vertinantys tik per didelių pelnų prizmę, tikrai negali tikėtis, kad mūsų valstybės politika eis jiems iš paskos“, - sakė jis.

Anot A.Butkevičiaus, matydama galimas grėsmes eksportuojančiam verslui, Vyriausybė deda pastangas sparčiau diversifikuoti eksportą, ieškoti naujų rinkų.

„Vyriausybė yra numačiusi iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos naujos finansinės perspektyvos skirti 200 mln. litų eksportui skatinti, ragindama žvalgytis tokiose perspektyviose rinkose kaip JAV, Japonija, Indonezija, Kinija, Malaizija, Norvegija, Kazachstanas, Pietų Afrikos Respublika ir kitos šalys. Verslui remti bus skirtos ir pasibaigusio finansinio laikotarpio nepanaudotos lėšos“, - teigė Vyriausybės vadovas.

Seimo statute numatyta, kad kiekvienais metais Vyriausybė privalo pateikti metinę veiklos ataskaitą. Jos pateikimo metu Seimo posėdyje dalyvauja ir visi ministrai, kurie Seimo narių pageidavimu taip pat atsako į klausimus.

Po Vyriausybės ataskaitos pateikimo ją svarsto Seimo komitetai ir rengiama speciali diskusija, kurios pabaigoje Seimas gali priimti rezoliuciją.

Pristatome visą A.Butkevičiaus kalbos Seime tekstą.

***

Gerbiamas Seime,

Mieli Lietuvos žmonės,

šiandien Jums pristatau Šešioliktosios Vyriausybės pirmųjų – 2013-ųjų – metų veiklos ataskaitą.

Pradėdami savo veiklą užsibrėžėme tikslą didinti krašto ekonomikos potencialą – pagrindą visuomenės gerovės kūrybai ir verslo plėtrai. Siekėme įrodyti ir įrodėme, kad mūsų siūlomos priemonės ekonominės krizės pasekmėms įveikti yra tinkama alternatyva prieš tai vykdytai drastiškai taupymo politikai. Pasirinkome veiksmų prioritetus, garantuojančius gyventojų pajamų didėjimą, verslo ir darbo rinkos plėtrą, socialinės atskirties mažinimą. Tai ir buvo mūsų ekonominio augimo varikliai.

Įrodėme, kad atsakingas valstybės valdymas leidžia suderinti griežtą finansinę drausmę ir pasvertą, naują potencialą kuriančių išlaidų didinimą. Vyriausybė pirmomis savo darbo dienomis priėmė ryžtingą sprendimą – minimalų mėnesinį atlyginimą padidino iki 1000 litų, nors daugelis ekonomistų ir ekspertų kalbėjo apie neigiamas pasekmes ekonomikai. Ir jiems teko pripažinti, kad tai buvo teisingas žingsnis, padaręs teigiamą įtaką atlyginimo fondo ir privataus vartojimo augimui, gyventojų perkamosios galios sustiprėjimui. Minimalaus darbo užmokesčio didėjimas tiesiogiai paveikė bemaž penktadalio samdomų darbuotojų pajamas. Pirmą kartą po ilgesnės pertraukos atlyginimų didėjimas pralenkė kainų augimo tempus. O tai reiškė, kad pagaliau žmonės pradėjo gauti gausesnes pajamas, kurių „nebesutirpdo“ infliacija.

Pradėjome ryžtingą Daugiabučių namų atnaujinimo programą visose savivaldybėse, kad taupiau naudotume šildymo energiją, o gyventojai mažiau mokėtų už suteiktas paslaugas. Ties renovacijos užduotimi suklupo ir nesėkmę patyrė ne viena buvusi Vyriausybė. Mes pasiūlėme žmonėms patrauklesnius gyvenamųjų namų modernizavimo ir finansavimo modelius.

Renovacijos banga iš sąstingio išjudino statybų verslą, išsiveržusį į lyderių gretas. Per praėjusius metus statybos darbų atlikta 11,3 proc. daugiau nei 2012 metais. Per vienerius metus namų buvo atnaujinta daugiau negu per dešimtmetį. Šiuo metu yra suderinta apie 1500 daugiabučių investicinių projektų, iš kurių 850 jau turi bankų sutikimus gauti paskolas, o 370-yje vyksta renovavimo darbai. Šį pavasarį pastoliai bus dar maždaug prie 600 namų. Šiemet tikimės paleisti naują renovacijos srautą – pradėti iš esmės atnaujintą Viešųjų pastatų renovacijos programą. Finansų ekspertų vertinimu, šiemet ir kitąmet renovacijos darbai Lietuvos BVP augimą kilstels po maždaug 0,3 proc.

Tęsdami strategiškai svarbių energetikos ir susisiekimo projektų įgyvendinimą, inicijavome naujus, kurie turės itin stiprų poveikį šalies konkurencingumui.

Įvertinę didžiulį potencialą turinčių energijos išteklių – biomasės panaudojimo galimybes šilumos ir energijos gamybai – pradėjome struktūrinę šilumos ūkio pertvarką. Tai beveik ketvirtadaliu atpigins šilumos kainas vartotojams, padės plėtoti su biomase susijusias pramonės šakas, sukurs naujas darbo vietas ir pagaliau „atriš“ Lietuvą nuo gamtinių dujų monopolio Rytuose. Aktyvūs Vyriausybės veiksmai skatinant šilumos ūkiuose naudoti daugiau biokuro, tobulinama šilumos tiekimo reguliavimo ir kontrolės sistema jau leido atpiginti šilumą – per praėjusius metus vartotojai mokėjo vidutiniškai 10 proc. mažiau. Po ilgų šilumos kainų brangimo metų mums pavyko pasiekti lūžį.

Šie ir visi kiti Vyriausybės sprendimai, didinantys namų ūkių vartojimą (realios išlaidos per metus ūgtelėjo net 4,8 proc.) – tapo pagrindiniu šalies ekonomikos augimo veiksniu. Didėja žmonių realios pajamos, gerėja ir gyvenimo kokybė.

Sakoma, kad tarpusavio pasitikėjimas ir pozityvūs lūkesčiai yra vienas stipriausių žmogaus ir valstybės ekonominės gerovės variklių. Todėl itin džiugina, kad per metus Lietuvoje padaugėjo optimistiškai nusiteikusių gyventojų, manančių, kad gerės šalies ekonominė, o kartu ir jų pačių finansinė padėtis. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis praėjusiais metais pakilo į aukščiausią lygį nuo 2008 metų – palyginti su 2012 m gruodžio mėnesiu, šis rodiklis padidėjo 7 procentiniais punktais.

Šiems rodikliams įtakos turi geros tolesnės ekonominės raidos prognozės, didėjanti gyventojų perkamoji galia. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) 2013 metais buvo 5 proc. didesnis nei 2012 metais ir sudarė 2 230 litų per mėnesį.

Kiti makroekonomikos rodikliai taip pat liudija apie stabilų Lietuvos ekonomikos augimą, kuris yra vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Bendrojo vidaus produkto augimas, kiek stabtelėjęs 2013 metų trečiąjį ketvirtį, per paskutinę metų atkarpą atgavo buvusią spartą ir pasiekė planuotą 3,4 proc. lygį. Skaičiuojant vienam gyventojui, Lietuvos BVP viršija aukščiausią iki krizės buvusią ribą. Tokių ekonomikos atsigavimo pavyzdžių nėra daug. Nepaisant įvairių trukdžių lietuviškų prekių importui į Rytus, Lietuvos eksportas praėjusiais metais augo 6,5 proc. ir daugiau kaip 5 mlrd. litų viršijo 2012 metų pasiekimą. Pirmaisiais šių metų mėnesiais palyginti su tuo pačiu 2013 metų periodu mūsų eksportas sumažėjo 9,6 proc., bet tai daugiausia lėmė naftos produktų gamybos nuosmukis Mažeikių įmonėje „Orlen Lietuva“.

Ekonomikos atsigavimo procesas yra tvarus, ir tai atspindi investicijos. Statistikos departamento duomenimis, pernai materialinės investicijos šalyje, palyginti su 2012 metais, išaugo 12,3 proc. Daugiau kaip pusę (54,8 proc.) jų sudarė investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą – augimas 8,5 proc. Daugiau kaip trečdalis (38,7 proc.) investicijų buvo nukreipta į mašinas, įrenginius ir transporto priemones, palyginti su 2012 metais, jos padidėjo beveik 16 proc. Tai rodo optimistinius verslininkų ateities lūkesčius ir pasitikėjimą investicine aplinka. Bendras ūkio subjektų skaičius, šių metų sausio 1 d. duomenimis, palyginti su tuo pačiu laiku 2013 metais, padidėjo 4,4 proc.

Mūsų Vyriausybės veiklos kryptis leidžia optimistiškai žvelgti į priekį, todėl ir toliau laikysimės konkrečius rezultatus atnešančios veikimo linijos.

Palankesnis klimatas kuriamas smulkiajam ir vidutiniam verslui, kurio įmonės Lietuvoje sukuria apie 75 proc. visų įmonių darbo vietų. Šio verslo įmonėms plačiau atvertos galimybės dalyvauti viešuose pirkimuose, finansų inžinerijos priemonėmis gerinamos sąlygos gauti lėšų verslo pradžiai ir plėtrai. Pernai paskolos buvo suteiktos daugiau kaip pustrečio šimto smulkaus ir vidutinio verslo subjektų, apie 900 pasinaudojo garantijų priemonėmis, beveik 700-ams dalinai kompensuotos palūkanos. Tikimės, kad komerciniai bankai ryšis gausiau teikti paskolas šiam svarbiam ir perspektyviam sektoriui.

Rengiame Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros programą iki 2020 metų, kurios pagrindiniai akcentai – reikalingos kvalifikuotos darbo jėgos parengimas, galimos lengvatos investuojantiems į regionus bei kitos kapitalo pritraukimo priemonės. Vienas programos prioritetų – verslas, kuriantis aukštos kompetencijos darbo vietas, aukštą pridėtinę vertę arba suteikiantis darbo didžiausios darbuotojų pasiūlos srityse. Pirmenybę taip pat teiksime investicijoms ir pramonės modernizavimui regionuose, mokslinių tyrimų ir pažangių technologijų plėtrai, inovatyvių ir ekologiškų sprendimų taikymui.

Atskirai noriu paminėti patvirtintą naują Inovacijų programą. Numatome įvairiomis priemonėmis spartinti mokslo rezultatų komercinimą, klasterizacijos ir tinklaveikos procesus bei skatinti praktinėmis žiniomis kuriamas socialines, vadybos, kūrybines, viešojo sektoriaus inovacijas. Pavyzdžiui, labai sveikintume inovacijų kūrimą strategiškai svarbiose srityse – energijos vartojimo, sveikatos apsaugos, atliekų tvarkymo.

Pernai atlikto Europos investicinio patrauklumo tyrimo duomenimis, Lietuva yra patraukliausia šalis investuoti Baltijos šalyse ir antra Europoje. Vertinant pagal Vidurio ir Rytų Europos šalių dydžius bei gyventojų skaičių, Lietuvos rezultatai yra vieni geriausių regione. Kitose šalyse investuotojų planuojamų darbo vietų skaičius ženkliai susitraukė ir iki šiol nepasiekė prieškrizinio lygio. Pastaraisiais metais vis daugiau investuotojų atranda mūsų šalį, o anksčiau įsikūrę įvertina Lietuvos privalumus ir planuoja plėtrą.

Didžiausia pasaulyje nekilnojamojo turto agentūra C&W, paskelbusi 2014 metų palankiausių investicijoms į gamybą valstybių sąrašą, sparčiausiai augančių rinkų kategorijoje Lietuvai skyrė trečią vietą po Estijos ir Vietnamo.

Tarptautinis valiutos fondas savo išvadoje taip pat įvertino gerus Lietuvos ekonomikos rodiklius. Tarp teigiamų pokyčių pažymėta atsigaunančios investicijos, didėjantis darbo vietų skaičius. Išvadoje akcentuojama, kad vidaus paklausa skatino ūkio plėtrą, eksporto rodikliai per praėjusius metus nesuprastėjo, nepaisant sudėtingos situacijos užsienio rinkose. Žema iki 1,2 proc. nukritusi infliacija atspindi gerai sureguliuotas pagrindinių produktų ir suvaldytas vidaus kainas. Tarptautinis valiutos fondas teigia, kad Lietuva atrodo tinkamai pasirengusi įsivesti eurą. Tai atspindi dar svarbesnį dalyką – mūsų partnerės Europos Sąjungos šalys Lietuvos ateityje įžvelgia tvarios ekonomikos, aukštesnės gyvenimo kokybės prielaidas. Raginu visas atsakingas institucijas dar aktyviau informuoti Lietuvos žmones apie euro įvedimo poveikį ir naudą mūsų visų gerovei.

Gerbiamieji,

Pakartosiu tai, ką teigėme būdami opozicijoje. Ekonominės krizės metu taikytos priemonės padidino sisteminį nedarbą ir pagilino socialinę atskirtį, paskatino masinę emigraciją. Todėl vienu Vyriausybės uždavinių 2013 metais buvo ne tik šalies konkurencingumo stiprinimas – turėjome skubiai spręsti ir socialines problemas.

Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis pernai sumažėjo 1,6 procentinio punkto ir buvo žemesnis nei euro zonoje. Suprantama, nedarbo mažėjimas yra tiesiogiai susijęs su bendru šalies ekonomikos būklės gerėjimu, tačiau tam didelės įtakos turėjo kryptinga Vyriausybės veikla didinat darbo ieškančių asmenų užimtumą, pavyzdžiui, po dalyvavimo darbo įgūdžių įgijimo programoje per pusmetį įsidarbino 90 proc. asmenų. Pernai pavyko pastebimai – 4,8 procentinio – punkto sumažinti jaunimo nedarbą. Lietuvos metinis jaunimo nedarbo lygio mažėjimas buvo vienas sparčiausių ES, tačiau esamas rodiklis – 21,9 proc. – dar pernelyg aukštas. Jaunų bedarbių skaičių toliau mažins pradėtos įgyvendinti jaunų žmonių užimtumo programos, padedančios savarankiškai spręsti užimtumo problemas, įgyvendinti inovatyvūs pameistrystės, savanorystės ir lyderystės įgūdžius ugdantys projektai.

Pradėjome tobulinti darbo santykius reglamentuojančias Darbo kodekso normas. Nepažeidžiant darbuotojų socialinio saugumo atsisakome atgyvenusių, formalių ir brangiai kainuojančių suvaržymų. Tai dar vienas akstinas verslo plėtrai ir investicijoms.

Pagerėjusi bendra šalies ekonominė-socialinė padėtis padėjo sumažinti ir emigracijos srautą. Pernai vienam tūkstančiui šalies gyventojų teko 13,7 emigrantų, o 2010 metais buvo beveik perpus daugiau – 26,9. Tai laikau itin svarbiu reiškiniu, nes darbingiausius savo žmones prarandanti šalis patiria tiesioginį poveikį ne tik dabarties ekonominiams ir socialiniams procesams, bet ir ateities visuomenės gyvenimo kokybei, jos raidai.

Todėl ypatingą dėmesį kreipiame regionų politikai ir toms savivaldybėms, kuriose per lėtai atsigauna verslas, išlieka palyginti aukštas nedarbo lygis. Priimti nauji Teritorijų planavimo ir Viešųjų pirkimų įstatymai sudaro daug palankesnes sąlygas plėtoti ar pradėti verslą, viešųjų pirkimų konkursuose leidžia dalyvauti smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

Investuojant Europos Sąjungos lėšas, geriausi rezultatai pasiekiami mažiau išvystytų apskričių regionų centruose, kurie sėkmingai panaudojo paramą. Čia materialinių investicijų apimtys auga gerokai sparčiau nei vidutiniškai Lietuvoje. Naujuoju ES struktūrinės pramos periodu prioritetas teikiamas integruotai teritorijų plėtrai. Lėšos bus skiriamos mažiau išvystytų miestų ar jų dalių investicinio patrauklumo didinimui, verslo sąlygų sudarymui. Patvirtinta Užimtumo skatinimo programa ir konkrečių veiksmų planas numato priemones, kaip padėti surasti darbą praktinės patirties neturintiems jauniems specialistams ir kaip grąžinti į darbo rinką ilgalaikius bedarbius.

Džiaugiuosi, kad į regionų gaivinimo projektą aktyviai įsitraukė įtakingos darbdavių, investuotojų, verslo organizacijos. Labai vertiname šią partnerystę, kuri suteikia galimybę panaudoti didelę patirtį, žinias ir paramą konkrečioje savivaldybėje. Tuo padėsime įsikurti ir vis gausiau į Lietuvą sugrįžtantiems mūsų tėvynainiams.

Mūsų valstybės kuriamajame darbe dar yra nemenkų korupcinės veiklos akmenų, ir jų nepašalinsime vien tik griežtindami teisės aktus. Korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuva pakilo iš 48 į 43 vietą, tačiau šiais laipteliais į viršų turime kopti daug sparčiau. Pernai dar labiau išplėtėme viešųjų pirkimų skaičių elektroniniu būdu. Sveikatos apsaugos srityje įdiegta informavimo sistema leidžia pacientui sužinoti, kiek valstybės lėšomis sumokėta už jam suteiktas stacionarines medicinos paslaugas. Džiugina permainos policijoje – pernai gerokai daugiau policininkų buvo linkę pranešti apie bandymus papirkti. Matyt, neatsitiktinai, pasitikėjimas policija per praėjusius metus išaugo 7 procentais ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2004 metų, kai buvo pradėti tokie tyrimai.

Mažindama erdvę korupcijai, Vyriausybė ryžtingai šalina biurokratines kliūtis verslui, naikina įvairiais perteklines procedūras, mažina administracinę naštą. Atlikus daugiau kaip 400 išduodamų licencijų reviziją, beveik 70 jų siūloma paversti mažiau ribojančiomis priemonėmis – deklaracijomis arba iš viso panaikinti. Dar 160 rūšių licencijų rekomenduota supaprastinti.

Pradėjome verslą prižiūrinčių ir kontroliuojančių institucijų peržiūrą, siekdami pritaikyti tarptautinę tokių veiklų konsolidavimo praktiką. Yra išskirta 12 priežiūros veiklos krypčių, kuriose bus nustatytos aiškios kompetencijos ir funkcijos.

Kaip jau minėjau, nuo šių metų įsigaliojęs naujas Teritorijų planavimo įstatymas įneša daugiau skaidrumo ir aiškumo bendraujant su įvairaus lygio valdininkais, nustato aiškias atsakomybės ribas ir neutralizuoja perteklines valdžios kabinetų galias.

Savo ruožtu iš šios tribūnos noriu pasakyti, kad nebus toleruojama valdininkų ar politikų – Seimo, ministerijų ar savivaldybių lygiu – globa viešiesiems pirkimams, investiciniams projektams. Tai sakydamas nieko konkrečiai nekaltinu, noriu tik įspėti, kad pirmiausiai mes, politikai, turime rodyti skaidrumo pavyzdį, kad po to nereikėtų stebėtis, kodėl mūsų visuomenė tokia atlaidi arba liberali korupcijos apraiškoms.

Europos Rytuose kylant saugumo grėsmėms, ypatingą svarbą įgauna mūsų strateginių energetikos objektų savalaikė statyba. Tai pamatas mūsų šalies saugumui ir ekonominės nepriklausomybės stiprinimui. Didelių investicijų reikalaujantys objektai yra nemenkas iššūkis bet kuriai Vyriausybei. Mūsų Vyriausybė nuo pat veiklos pradžios pabrėžė strateginių projektų tęstinumo svarbą ir sutelkė pastangas jų sistemingam įgyvendinimui. Visi strateginiai energetikos projektai, kurie yra kompleksiški ir ypač sudėtingi, įdėmiai prižiūrimi ir vykdomi laiku.

Suskystintų gamtinių dujų terminale artėjama prie pabaigos darbų – pasirašytos sutartys su infrastruktūros įrengimo rangovais, baigtos teritorijų planavimo procedūros ir Klaipėdos jūrų uosto akvatorijos gilinimo darbai, užbaigti laivo-saugyklos statybų ir testavimo darbai Pietų Korėjos laivų statykloje.

Pernai itin palankiomis sąlygomis pasirašyta ilgalaikės paskolos sutartis tarp „Klaipėdos naftos“ ir Europos investicijų banko. Siekdami, kad būtų skatinama gamtinių dujų tiekimo šaltinių įvairovė, priėmėme Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Šiuo metu vyksta derybos dėl tiekimo sutarčių. Metų pabaigoje, kaip ir buvo numatyta, pakviesime į terminalo atidarymo iškilmes.

Pagal numatytą grafiką vyksta elektros jungčių su Švedija ir Lenkija tiesimo darbai – kitais metais turėtume tapti Vakarų tinklų segmentu ir integruosimės į Europos Sąjungos elektros energetikos rinką. Jau yra atliktas tyrimas ir nustatyti galimi Baltijos šalių elektros energijos sistemų sinchroninio sujungimo variantai su kontinentinės Europos tinklais. Dėl galutinio varianto bendrą politinį sprendimą priims Lietuvos, Latvijos ir Estijos Vyriausybių vadovai.

Saugios branduolinės energetikos plėtra Lietuvoje yra viena iš alternatyvų, siekiant subalansuoto apsirūpinimo iš įvairių šaltinių elektros energija. Vykstančios derybos dėl Visagino atominės elektrinės projekto sudaro galimybę užtikrinti geresnes finansavimo sąlygas, kurias visoms suinteresuotoms šalims pristatė strateginis investuotojas „Hitachi“ kartu su Japonijos eksporto kreditų agentūrų atstovais. Tai didina projekto konkurencingumą ir daro jį priimtinesnį. Tačiau mūsų partneriams Latvijai ir Estijai buvo iškilę klausimų. Lietuva jau pateikė savo poziciją, dabar laukiame jų nuomonės.

Pernai gerokai pasistūmėjome įgyvendindami vieną svarbiausių projektų Baltijos regione ir Europos Sąjungoje – dujotiekio statybą Lietuva–Lenkija. Šios jungties tiesimui Europos Komisija suteikė aukščiausią prioritetinį statusą, ir tai sudaro galimybę gauti iki 75 proc. finansavimą iš Europos Sąjungos. Šiuo metu jau pradėtos teritorijų planavimo procedūros. Lietuvos-Lenkijos projektą galime pavadinti istoriniu, nes bus įveikta Baltijos valstybių izoliacija nuo Europos Sąjungos dujų rinkos.

Neatsisakėme skalūnų dujų žvalgybos idėjos Lietuvos žemės gelmėse. Kaip žinia, nustačius griežtesnius reikalavimus netradicinių angliavandenių žvalgybai ir gavybai, tarptautinio konkurso Šilutės–Tauragės plote dalyvis ir laimėtojas atsiėmė savo pasiūlymą. Lietuvos geologijos tarnybai įvertinus pasikeitusią teisinę ir mokestinę aplinką bei pateikus reikiamus dokumentus, šiemet planuojame organizuoti pakartotinį skalūnų žvalgybos ir gavybos konkursą.

Įgyvendindami vieną didžiausių Lietuvos ir prioritetinį Europos geležinkelių projektą „Rail Baltica - 2“, sujungsiantį Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, sieksime, kad jo europinės vėžės atšaka eitų per Lietuvos sostinę – vienintelę sostinę, kurios nebuvo pirminiame projekte. Tai – ne prestižo reikalas, bet mūsų ekonomikai svarbus tranzito infrastruktūros elementas. Noriu priminti, kad kitais metais bus baigta tiesti pirmoji europinė vėžė „Rail Baltica-1“. Pakartotinai paskelbę viešųjų pirkimų konkursus rekonstrukcijos darbams nuo sienos su Lenkija iki Mockavos bei dar trijuose ruožuose, čia vykdomų darbų kainas sumažinome beveik 100 mln. litų, nei anksčiau buvo siūlę rangovai.

Praėjusiais metais Lietuva sėkmingai pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai – pademonstravo brandą ir atsakomybę siekiant rezultatyvių sprendimų. Buvo pasiekti kertiniai susitarimai Europos Sąjungos finansiniam, ekonominiam, energetiniam saugumui užtikrinti, padėti pagrindai patikimai, augančiai bei atvirai Europai. Tarptautiniai ekspertai ir partneriai gyrė Lietuvą dėl priimto Europos Sąjungos daugiamečio biudžeto ir atskirų jo programų, pasiektą susitarimą dėl bankų sąjungos bei indėlių garantijų.

Lietuva buvo gerai pasirengusi, todėl pakėlė beveik pustrečio karto didesnį darbų krūvį, kuris susikaupė dėl einančių į pabaigą Europos Parlamento ir Europos Komisijos kadencijų. Nepaisant įtemptos darbotvarkės, išorinių trukdžių, Lietuva atsakingai atliko patikėtas užduotis ir užtikrino sklandų Europos Sąjungos Tarybos darbą.

Šių metų pabaiga parodė, kad Europa įžengė į naują tarptautinių santykių ir saugumo erdvę. Tuometinio Ukrainos prezidento sprendimas Vilniuje nepasirašyti suartėjimo – asocijuotos narystės – sutarties su Europos Sąjunga Kijeve sukėlė masinius visuomenės protestus, kraujo praliejimą, valdžios pasikeitimą. Deja, su tuo negalėjusi susitaikyti kaimynė Rusija ėmėsi karinės jėgos veiksmų prieš Ukrainą – aneksavo Krymą ir toliau grasina Ukrainos vientisumui. Stebime atsinaujinančią priešpriešą tarp demokratinio Vakarų pasaulio ir sparčiai radikalėjančios Rusijos.

Lietuvos žmonėms šiandien kyla daug klausimų, kaip gyvensime rytoj, kokie bus mūsų santykiai su kaimyne Rusija, kurioje nemažai interesų turi mūsų verslas ir su kuria nuosekliai siekėme gerinti santykius. Laikysimės racionalios, bet principingos politikos. Užtikrinu, kad Lietuvos Vyriausybė gins Lietuvos verslo interesus, pasirinkusius Rytų Europos kryptį, tačiau ir patys verslininkai turi įvertinti šios pelningos rinkos rizikas. Žmonės, tarptautinius santykius vertinantys tik per didelių pelnų prizmę, tikrai negali tikėtis, kad mūsų valstybės politika eis jiems iš paskos.

Matydama galimas grėsmes eksportuojančiam verslui, Vyriausybė deda pastangas sparčiau diversifikuoti eksportą, ieškoti naujų rinkų. 2013 metais Lietuvos diplomatinės atstovybės įvairiuose pasaulio regionuose aktyviai pristatė Lietuvą, jos verslą ir kultūrą. Vyriausybė yra numačiusi iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos naujos finansinės perspektyvos skirti 200 mln. litų eksporto skatinimui, ragindama žvalgytis tokiose perspektyvios rinkose kaip JAV, Japonija, Indonezija, Kinija, Malaizija, Norvegija, Kazachstanas, Pietų Afrikos Respublika ir kitos šalys. Verslui remti bus skirtos ir pasibaigusio finansinio laikotarpio nepanaudotos lėšos.

Manau, kad šiuo metu, Rytų Europoje tvyrant didelei įtampai, galime įvertinti stipriausio gynybinio aljanso NATO kolektyvinės gynybos ir ekonominės bendrijos narystės privalumus. Dar prieš keletą mėnesių sunkiai galėjome numanyti, kad Antrajame pasauliniame kare nukentėjusi didžiausia Europos valstybė sukels tokią grėsmę saugumui. Apskritai, ginkluoto konflikto tikimybė Europoje atrodė nerealus dalykas. Gal todėl neskubėta vykdyti NATO sąjungininkams duoto įsipareigojimo – 2 proc. nuo BVP skirti krašto gynybos reikalams. Per praėjusius kelerius metus finansavimas Lietuvos kariuomenei buvo sumažintas beveik pusantro milijardo litų.

Naujos aplinkybės verčia mus iš naujo peržiūrėti finansavimo prioritetus ir daugiau lėšų nukreipti krašto apsaugai. Politinių partijų sutarimas iki 2020 metų padidinti šalies išlaidas gynybai iki 2 proc. yra tvirtas mūsų visų įsipareigojimas sustiprinti Lietuvos gynybines galias.

Kartu raginu Seimo narius susitelkti ir neleisti stiprėti vidiniam priešui – susiskaldymui. Rodykime solidarumo, vienybės pavyzdį. Čia slypi mūsų jėga ir stiprybė. To iš mūsų laukia Lietuvos žmonės.

Gerbiami Seimo nariai,

Lietuvos žmonės,

Savo žodyje tik trumpai paminėjau kelis 2013 metų Vyriausybės veiklos akcentus. Detali ataskaita pagal atskirus veiklos prioritetus Seimo nariams yra išsiųsta elektroniniu paštu ir skelbiama visuomenei interneto puslapiuose.

Dėkoju už dėmesį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"