TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A.Butkevičius: "Suremti pečius krizės akivaizdoje"

2009 06 26 0:00
A.Butkevičius tikina siūlęs valdantiesiems pagalbą, bet nebuvęs išgirstas.
LŽ archyvo nuotrauka

"Šalis nėra beviltiškoje padėtyje. Tačiau tie, kurie valdo šalį, dabartinėje situacijoje atsidūrė nežinodami, kuriuos sprendimus priimti jau dabar, kuriuos atidėti", - Baltijos televizijos ir "Lietuvos žinių" laidoje "Svarbus pokalbis" sakė socialdemokratų lyderis, ekonomikos mokslų daktaras Algirdas Butkevičius.

- Pasigirdo kalbų, kad konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė rudenį gali žlugti. Ar tai gali įvykti?

- Kalbų kilo, kai dalies valdančiosios koalicijos partijų vadovų, taip pat visos Tautos prisikėlimo partijos reitingai smarkiai nukrito. Manau, jie atliko analizę ir pradėjo mąstyti, kaip reabilituotis visuomenės akyse.

- Ar reabilituotis jiems gali padėti užuominos apie galimą bendradarbiavimą su socialdemokratais, dar ir dabar kaltinamais nenumačius beprasidedančios krizės?

- Mes apie bendrą koaliciją nekalbėjome. Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas mus (LSDP vadovus - red.) kvietė, nes sugalvojo, kad kartą per mėnesį reikėtų pasikalbėti su opozicinių partijų vadovais. Jau buvo du tokie susitikimai. Pirmą kartą kalbėjome apie energetikos problemas, kitą - ir apie platesnę koaliciją. Bet jis nepasakė, kad pageidautų jungtis su socialdemokratais ir kurti naują koaliciją. Pagrindinis A.Valinsko klausimas buvo, ar socialdemokratai, gal ir Darbo partijos frakcija, galėtų prisijungti prie dabartinės koalicijos.

Nesiveržia, bet svarsto

- Seime sklando kalbos, kad rudeniop dabartinius valdančiuosius galėtų pakeisti nauja koalicija, kurią sudarytų Tėvynės sąjunga, socialdemokratai bei abi liberalų partijos.

- Modelių gali būti įvairių. Vis dėlto manau, kad po prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracijos bus patvirtinta ta pati Vyriausybė, gal pasikeis keli ministrai, bet tikrai mažiau nei 50 procentų. Kitu atveju, jeigu keistųsi daugiau nei pusė Vyriausybės, jos naujajai sudėčiai bei programai turėtų pritarti Seimas, tad procesas galėtų labai ilgai užsitęsti.

Kadangi ekonominė situacija Lietuvoje blogėja, gali būti paieškota ir kitų variantų. Nesakau, kad mes veržiamės į valdžią, tačiau kiekviena politinė partija turi jausti atsakomybę savo rinkėjams.

- Būtų keista, jei socialdemokratai siektų valdžios tuo metu, kai padėtis krašte ne gerėja, bet sunkėja?

- Matote, dabartinis ministras pirmininkas mūsų partijai išsakė daug nepagrįstų kaltinimų - tai drąsiai tvirtinu kaip ekonomistas. Teigta, kad vos ne Socialdemokratų partija ir buvusi Vyriausybė sukėlė krizę ne tik Lietuvoje, bet gal ir visame pasaulyje.

Kadangi pats dirbau toje Vyriausybėje, galiu kalbėti atvirai.

Kada Lietuva pajuto, kad ekonominė padėtis pradeda blogėti? Pasaulinės krizės atgarsius išgirdome praėjusių metų rugpjūtį. Kaip visi žinome, po kelių mėnesių, spalį, turėjo vykti rinkimai į Seimą, tad foną lėmė prasidėjusi rinkimų kampanija.

Reformų įgyvendinti tuo metu buvo visiškai neįmanoma. Daugelis politinių partijų rengėsi rinkimams, tad Vyriausybei apsisprendus teikti radikalius siūlymus jie tikrai būtų buvę atmesti. Niekas nebūtų norėjęs už juos balsuoti.

Sutelkti galėtų prezidentė?

- Neseniai svarstėte, kad naujoji prezidentė D.Grybauskaitė galėtų paraginti Seimo partijas susiburti į plataus spektro koaliciją, o į pagalbą sprendžiant krizės iššūkius pasitelkti specialistus. Ar tai įmanoma?

- Toks variantas būtų įmanomas. Politikai turi prisiimti atsakomybę dėl savo sprendimų bei pasiūlyti viziją, ką reikėtų pirmiausia padaryti, siekiant padėti žmonėms išgyventi sunkiausiu metu.

Išrinktąją prezidentę paminėjau visų pirma todėl, kad ji nepriklauso jokiai partijai. Prezidentė galėtų būti tas žmogus, kuris ir visuomenei parodytų: atėjo laikas, kai praktiškai neturime kito pasirinkimo. Žinoma, dar galima paleisti Seimą ir rengti naujus rinkimus, bet niekas nežino, ar naujai išrinkti parlamentarai tikrai bus kompetentingesni, ar tikrai sugebės suvaldyti situaciją.

Tačiau pirmiausia reikia nuraminti visuomenę. Manau, žmonės vis dar yra apimti nesaugumo jausmo.

- Jei išrinktoji prezidentė imtųsi burti parlamentinę koaliciją, ar tas darinys nebūtų dar trapesnis ir sunkiau prognozuojamas?

- Viskas priklausytų, pirmiausia, nuo dabartinės valdančiosios koalicijos požiūrio, nes kai kurie premjero A.Kubiliaus teiginiai, tarkime, kad jie susitvarkys patys, tad kiti tegu nesisiūlo bendradarbiauti, yra arogantiški ir nereikalingi. Nereikalingi ypač šiuo metu, kai dėl ekonomikos krizės žmonės pradeda išgyventi ir psichologinę krizę. Vadovas turi būti tvirtas, jis privalo kalbėti pozityviai, negąsdinti visuomenės ir mandagiai sakyti, kad geri pasiūlymai reikalingi visada, nepaisant, kas juos teikia.

Prioritetų nematyti

- Vyriausybė Lietuvoje sulaukia daug kritikos, tačiau praėjusią savaitę Europos komisaras ekonomikos ir pinigų reikalams Joaquinas Almunia pareiškė sveikinantis mūsų ministrų kabineto veiksmus reaguojant į krizės iššūkius.

- Tai yra diplomatinė kalba. Galiu pabrėžti, kad sunkėjant ekonominei situacijai žingsniai, kuriuos žengė Vyriausybė, imdamasi išlaidų mažinimo, yra sveikintini. Be to, Lietuvai pavyko sėkmingai išplatinti euroobligacijas tarptautinėse finansinėse rinkose.

Tačiau toliau nagrinėjant, kaip išlaidos mažinamos, ar mes tikrai turime prioritetines programas, finansuojamas šimtu procentų ir padedančias išsaugoti darbo vietas, kyla abejonių, ar tiesmukas mažinimas pasiteisins, ar neatsitiks taip, kad po karpymų apskritai nebeturėsime pinigų jokioms programoms. Kol kas pasigendu prioritetinių programų - jų nėra.

Jau praėjusį rudenį visi politikai privalėjo susitarti ir parengti ekonomikos skatinimo planą. Darbo nereikėjo pradėti nuo mokesčių reformos. Tarkime, kodėl šiuo metu kai kuriuos viešuosius konkursus, kurių preliminari kaina - 100 mln. litų, laimi bendrovės, pasiūliusios 50 mln. litų kainą? Manau, kad įmonėse grįžo atsiskaitymo "vokeliuose" laikai. Vadovai galvoja paprastai: jei mokėsiu oficialiai, bankrutuosiu, o jei kiek surizikuosiu - gal ir išgyvensiu. Vyriausybė turėtų siekti, kaip didinti mokestinių atsiskaitymų skaičių, atlikti išsamią analizę.

- Birželio pradžioje Vyriausybė paskelbė, kad naujas mokesčių peržiūrėjimas atidedamas iki rudens, tačiau dabar šis procesas pajudėjo. Ar tai nerodo, kad Lietuva atsidūrė beviltiškoje padėtyje, ir gelbėtis bandoma karštligiškais veiksmais?

- Šalis nėra beviltiškoje padėtyje. Tačiau tie, kurie valdo, yra beviltiškoje padėtyje nežinodami, kuriuos sprendimus priimti jau dabar, kuriuos atidėti, remiantis ilgalaike strategine programa.

Matau tam tikrą beviltiškumą. Juk kai kurių ministerijų vadovai savo darbuotojams yra net pasakę, kad tie, kurie dirbo ankstesnei Vyriausybei, laikomi vos ne priešais, nors kai kurie jų buvo priimti dar konservatorių valdymo laikais. Ką tai parodo? Vadovas bijo, todėl įdarbina lojalius žmones, nors ir menkos kompetencijos, kad tik šie nepasirodytų esantys gabesni už jį.

Man tokie dalykai visiškai nesuprantami. Valdančioji dauguma išvaro specialistus, į kuriuos buvo investuoti dideli pinigai, kurie stažavosi užsienyje. Dabar į ministerijas yra atėję žmonių, kurie su ta sritimi neturi nieko bendra ir mokytis pradeda darbo vietoje.

Pasiūlymų negirdi

- Finansų analitikai teigia, kad krizė dar tik įsibėgėja, ir kitąmet gali būti tik dar blogiau.

- Niekada nereikia visuomenės gąsdinti. Tačiau reikia aiškiai pasakyti, ką Vyriausybė artimiausiu metu darys ir ką tai reikš žmonėms.

Jeigu būtų nutarta sumažinti mokesčius - vaistams, šildymui, taip pat, žinant apie mažėjančias realiąsias žmonių pajamas, kai kuriems maisto produktams, - visuomenė patikėtų, kad pertvarkos daromos norint palengvinti visų gyvenimą. Tada kiekvienas pradėtų mąstyti, kaip jis galėtų prisidėti prie padėties gerinimo.

- Jei Vyriausybė imtųsi mažinti mokesčių naštą, iš kur paimtų reikiamų lėšų?

- Nesakau, kad reikia mažinti visus mokesčius. Būtina mažinti tik tose srityse, kurios padėtų žmogui išgyventi.

Reikia suvokti tris dalykus: turi būti saugomos darbo vietos, garantuojamos pajamos, o tada jos per mokesčius neš pinigus į biudžetą.

- Socialdemokratai ne kartą minėjo galintys pasiūlyti problemų sprendimo būdus. Ar nebūtų solidaru ir protinga juos aptarti su valdančiosios koalicijos vadovais ir suremti pečius krizei įveikti?

- Aš ir Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Zigmantas Balčytis jau prieš du mėnesius apie tai kalbėjomės su premjeru A.Kubiliumi ir finansų ministru Algirdu Šemeta. Kalbėjomės maždaug pusantros valandos, teikėme siūlymus. Kol kalbėjomės, atrodė, kad nuomonės sutampa, bet išsiskyrėme - ir mūsų pasiūlymai tapo nebereikalingi.

Manau, pagrindinė to priežastis - nepasitikėjimas. Gal jie suabejojo, kad pasiūlymus teikia opozicinės frakcijos atstovai, nors mes tai darėme suvokdami atsakomybę prieš kraštą. Kita priežastis gali būti tam tikri politiniai niuansai, nerimas, kad opozicinei frakcijai pateikus gerą siūlymą, jų reitingai gali pakilti.

Keista tai girdėti. Juk reitingai visada bus geri, jeigu sugebėsi padėti žmonėms išsikapstyti iš krizės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"