TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A.Juozaitis: Grėsmė laisvei – mes patys

2014 03 17 6:00
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Filosofas Arvydas Juozaitis įsitikinęs, kad grėsme mūsų laisvei esame mes patys, būdami bene sparčiausiai nykstančia regiono šalimi. Jo nuomone, suverenią valstybę sparčiai naikiname tiek savo rankomis, tiek noriai padedant „geradariams“. Esą dar pora tokių dešimtmečių ir Lietuvos laukia liūdnas likimas – autonomijos statusas.

Vieno iš Sąjūdžio kūrėjų A.Juozaičio teigimu, reikia liautis kalbėti apie tai, kaip Lietuvai tapti sėkminga valstybe. Jis apgailestauja, kad pasidavėme Holivudo žodynui, pigiausiai Vakarų ideologijai. „Su tuo „sėkmingumu“ pasaulis baigiamas alinti. Ši terminija, beje, tiek susuka galvas, kad ir savižudybes skatina. Kalbėti reikia apie normalų bendruomenės išgyvenimą. Pavyzdžiu, kaip atrodys Dainų šventės po 20 metų“, - pabrėžia A.Juozaitis.

Saugesni nei broliai latviai

- Dvidešimt ketvirtuosius nepriklausomybės metus pasitikome ne smagiausiomis nuotaikomis – Rusijos kariuomenė okupavusi dalį Ukrainos. Ką tokia situacija reiškia mūsų šaliai, regionui?

- „Ne smagios nuotaikos“? Latviškai būdvardis „smags“ reiškia sunkus. Tinka atsakyti į jūsų klausimą žvelgiant iš Rygos, o tikriau – iš Latgalos, Daugpilio. Iki pat 1958 metų, kai buvo surengtos pirmosios latgalių kultūros dienos Rygoje, latviai-latgaliečiai vis baiminosi, kad vieną dieną ketvirtasis Latvijos regionas pabus Rusijoje, tarkime, Pskovo srityje. Kur jis ir buvo nuo 1795 metų žlugus Žečpospolitai iki pat 1918 metų. Latviai turėjo pagrindo nerimauti, matydami Krymo padovanojimą Ukrainai 1964 metais. Taigi, reikia ne tiek apie save galvoti, kiek apie brolius, kuriems daug neramiau negu mums. Daugpilyje ir šiandien gyvena vos keliolika procentų latvių-latgalių. O juk jie rusus „engia“ kaip „pasiutę“, neleidžia jiems net išsižioti apie gatvių lenteles rusų kalba. O ir rusų kalbos mokyklose apie 60 proc. dalykų jau dėsto latvių kalba. Taigi, mes gyvename daug saugiau.

- Rusijos agresija prieš Ukrainą nepaisant tarptautinių susitarimų, dvišalių sutarčių, pasaulio bendruomenės raginimų atsitraukti, kelia natūralius klausimus ir dėl mūsų pačių padėties: kiek saugūs esame šalia didžiosios Rytų kaimynės? Ar panašios karinės intervencijos atveju tikrai būsime ginami NATO, kitų strateginių partnerių?

- Pažvelkime piečiau: Graikija ir Turkija yra NATO narės. Tačiau Kipre abi šalys gyvena nepaskelbto karo sąlygomis. Niekas pasaulyje, kai prasideda konfliktai, negali patikinti, kad bus įgyvendinti taikos sąlygomis duoti pažadai. Prasidėjo karas – jokie parašai nebegalioja. Kodėl? Nes tautų likimai metami ant kortų stalo. Prisimenate Varšuvos karinį bloką? Kai 1968 metais visas blokas turėjo užgniaužti Čekoslovakiją, Rumunija nepajudėjo iš kareivinių. Ir VDR armija neįvažiavo į čekų ir slovakų miestus, o stovėjo ant sienų. Viskas sąlygiška net totalitarinio valdymo sistemose, ko jau tikėtis iš „demokratų“.

Rusijos imperijos nykimas

- Lietuvai, kaip ir daugumai kitų buvusių sovietinio lagerio valstybių, nepavyksta užmegzti ilgalaikio kontruktyvaus dialogo su Rusija. Kur problemos šaknys? Kokį įsivaizduojate tolesnį bendradarbiavimą su šia šalimi?

- Šiaip jau reikėtų pasižiūrėti į veidrodį ir savęs šventais nelaikyti. Daugelis mūsų politikų (ir dabartinis užsienio reikalų ministras) išpaikinto vaiko naivumu į save žiūri kaip į angelus. Esą mes šventi, o ana pusė – liuciferiai. O juk Rusija išgyvena savos imperijos nykimo laikotarpį, reikia suprasti. Ar jai atsisakyti sentimentų savo praeities adresu? Organiškai to nedarys. Mes juk iki pat šių dienų vis kartojame, kad Vytautas galai žino kur arklius girdė, ir nosis riečiame. Tad ką sakyti apie imperijos kūrėjų vaikus ir anūkus? Nesiuskime be reikalo, jie pralaimėjo ir netrukus trauksis. Dėl objektyvių priežasčių, nes smunkanti demografija ir musulmonų pasaulis įspraus juos į kampą.

Pagaliau pažvelkime į britus: jie tebesijaučia esą didžios imperijos palikuonys. Ir euro niekuomet neįsives vien dėl tos priežasties. (Tai tik mes, kvailučiai, sau aiškiname, kad euras – tai vien ekonomika). Anglai 1948 metais buvo priversti palikti valdytą pusę pasaulio? Paliko, tačiau nepasitraukė, visa imperinė simbolika liko jų herbuose. Londonas ir šiandien savitai valdo per pusę šimto Britų Sandraugos šalių. Anglijos karalienė – ji juk ir Kanados, ir Australijos karalienė. O anglų kalbos imperinis statusas? Stiprėja. Rusų kalba nė iš tolo pasigirti tokiais mastais negali... Dievaži, liaukimės verkšlenę.

- Ar dabar ir ilgalaikėje perspektyvoje įžvelgiate kokių nors grėsmių mūsų laisvei?

- Grėsmė mūsų laisvei – mes patys. Suvedus visus galus, turime padaryti liūną išvadą: esame bene sparčiausiai nykstanti regiono valstybė. Net estai taip nenyksta, kaip Lietuva. Dar porą dešimtmečių ir Lietuva grįš į 1905 metus. Į autonomijos statusą. Tais metais, tiesa, surengę „Didįjį Vilniaus Seimą“ (kuris nebuvo nei Didysis, nei Seimas), mes pajudėjome link suverenios valstybės. Ir ją įgyvendinome 1918 metais. Ir ją stiprinome.

Bet štai 1990 metais, priešingai nei 1918-aisiais, mes pajudėjome kita kryptimi – suverenią valstybę ėmėme sparčiai naikinti. Ir patys, ir noriai padedant geradariams. Stebėtinai spartus vyksmas. Įsivedus eurą (galai žino kam jo reikia?!) ir paleidus vėjais Lietuvos žemę, procesas taps nebevaldomas. Žinoma, mūsų laukia autonomijos statusas ne atsikūrusioje Rusijos imperijoje. Ne, mes, baisu ir ištarti, tapsime Lenkijos autonomija. NATO ir Europa stumia mus į mesijo vaidmenį atliekančios Lenkijos glėbį be jokių ceremonijų. Žinoma, pagąsdinant Rusija – juk mums taip norisi jos bijoti. Lietuvos suverenitetas visuomet, visus 600 metų buvo sprendžiamas tik viename gravitacijos lauke – atsveriant Lenkiją, pralaimint Lenkijai. Net Rusijos dalimi mes tapome Lenkijos dėka. Žinote, kas labiausiai laukia gegužės, kai galės imtis Lietuvos žemės? Atspėkite iš vieno spėjimo.

Nusipenėję Romos imperijos patricijai

- Nuo nepriklausomybės atkūrimo siekėme tapti Vakarų pasaulio dalimi, jau dešimtmetį priklausome NATO ir Europos Sąjungai. Ar iš tiesų Lietuva rado savo vietą šiuolaikinėje Vakarų civilizacijoje?

- Nerado. Ir nebeieško.

- Kokias svarbiausias problemas mūsų šalyje išskirtumėte?

- Emigracija ir demografija. Tai problemos Nr 1. Ir... Nr. 1.

- Nemažai svarstoma, kaip Lietuvai tapti sėkminga valstybe, kurioje būtų gera gyventi. Kokį receptą siūlytumėte jūs?

- Apie sėkmę reikia liautis kalbėjus. Gyvenimas ne biznis ir net ne mokslas, kad jame sėkmės ieškotume. Pasidavėme Holivudo žodynui, pigiausiai Vakarų ideologijai. Su tuo „sėkmingumu“ pasaulis baigiamas alinti. Ši terminija, beje, tiek susuka galvas, kad ir savižudybes skatina. Kalbėti reikia apie normalų bendruomenės išgyvenimą. Pavyzdžiu, kaip atrodys Dainų šventės po 20 metų. Vienas rašytojas-lietuvis man be jokio apgailestavimo pasakė: „Jeigu nebebus tų švenčių – ir nereikia“. O juk tai bus galas mūsų lietuviškumui. Ir jeigu dar nutils Dziesmu Svetki Latvijoje – galas abiem tautom.

- Valdžia nuolat kuria įvairias šalies vystymosi strategijas. Kokią Lietuvą jūs įsivaizduojate po kelerių, keliolikos, keliasdešimties metų?

- Reikėtų mažiau kalbėti ir apie valdžią. Dėl vienos paprastos priežasties: visi be išimties tautiečiai, patekę į valdžią, per kelias dienas bemat tampa tokia pat godžia ir egoistiška valdžia. Ta, kurią dar vakar keikė. Kalbos ir mintys apie valdžios darbus – užburtas ratas. Išimtys labai retos, ne daugiau 5-10 proc.

Dar menkiau pagarbos nusipelno lietuvių žygis į Europos Parlamentą. Pažvelkite, kokie jų atlyginimai, kokios privilegijos. Tai pasityčiojimas iš normaliai Lietuvoje dirbančio žmogaus. Joks euro-deputatas (bet kurios partijos) mano namų slenksčio neperžengė ir neperžengs. Tai nusipenėję Romos imperijos patricijai, ir jiems Lietuva jau tik „projektas“. Juk jie – tai „politinė tauta“, o mes, dar šiaip taip normali tauta – medžiaga jų „projektams“. Liūdniausia, kad laimėtojų nebus. Medžiaga sparčiai emigruoja ir tirpsta Vakaruose, o namuose vienam gimstančiam – trys mirštantys. Ir viskas. „Globalios Lietuvos“ projektas baigiamas įgyvendinti.

DALINKIS:
0
1
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"