TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A. Krupavičius: didesnis EP rinkėjų aktyvumas – tik dėl prezidento rinkimų antro turo

2014 05 23 13:45
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Šiemet Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvauja gerokai daugiau rinkėjų nei praeitą kadenciją. Tačiau ar tai bent iš dalies signalizuoja, kad lietuviai ėmė daugiau domėtis Europos Sąjungos institucijų veikla?

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išankstiniais duomenimis, trečiadienį Lietuvoje prasidėjus išankstiniam balsavimui rinkimuose į EP ir pakartotiniam balsavimui prezidento rinkimuose, pirmąją balsavimo dieną balsavo 40 333 rinkėjai.

Gegužės 7 d. vykusiame pirmame prezidento rinkimų rate pirmąją dieną iš anksto buvo balsavę 23 845 rinkėjai. 2009 metų prezidento rinkimais pirmą iš anksto balsavimo dieną balsavo beveik dvigubai mažiau – tik 13 749 rinkėjai, o 2012-ųjų Seimo rinkimuose – 19 477 rinkėjai.

VRK pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, 40 333 rinkėjai balsavę rinkėjai iš esmės beveik visi dalyvavo tiek prezidento, tiek EP rinkimuose. „Per šiuos EP rinkimus rinkėjų aktyvumas tikrai gerokai didesnis. Pačių piliečių noras dalyvauti rinkimuose yra padidėjęs, yra ir didesnis pasirinkimo aiškumas. Be to, sekmadienį taip pat bus didesnis aktyvumas (dėl antro prezidento rinkimų turo – aut.). Gražus oras, daugelis žmonių nori turėti laisvą savaitgalį, dėl to daug kas balsuoja iš anksto“, – sakė Z. Vaigauskas.

Tuo tarpu politologas Algis Krupavičius nė nesvarsto galimybės, kad lietuviai balsuoja EP rinkimuose dėl padidėjusio susidomėjimo šia institucija. Jo vertinimu, EP rinkimus tiesiog išgelbėjo antrasis prezidento rinkimų turas. „Pastaroji prezidento rinkimų kampanijos dalis buvo gana įdomi, buvo įvairių intrigų, vyko diskusija tarp kandidatų. Vis dėlto yra akivaizdu, kad EP rinkimai yra likę šešėlyje. Domėjimasis jais nedidėja, o ir rinkimų kampanija buvo menka. Kone paskutinę minutę kai kurios partijos bandė labiau reklamuotis, pavyzdžiui, Liberalų sąjūdis ar Darbo partija. Kiti – vangiai“, – komentavo A. Krupavičius.

Politologas pabrėžė, kad situacija dėl mažo rinkėjų domėjimosi yra gana keista, nes pasitikėjimas EP yra gerokai didesnis nei pasitikėjimas Seimu. Tai, A. Krupavičiaus nuomone, lemia atotrūkis tarp piliečių interesų ir EP veiklos, kurią daug kas laiko pernelyg abstrakčia. „Be to, Briuselis yra toli, sprendimų poveikis vidaus politikai paprastam rinkėjui yra ribotas“, – sakė politologas.

Kalbant apie rinkėjų balsavimo pasirinkimo motyvus, A. Krupavičius sakė, jog lojalius rinkėjus turi Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos socialdemokratų partija. Kitų partijų elektoratas yra nepastovus, rinkėjai keičiasi, pasidalija. „Jų rinkėjai per kiekvienus rinkimus sprendžia, ką palaikyti. Pirmiausiai yra svarbu, ar partija turi aiškią programą, ką ji darys, ar ta programa tenkina rinkėjų lūkesčius. Tuomet svarbu, ar kandidatai yra pakankamai kompetentingi, pasirengę darbui EP. Taip pat svarbu, ką politikai jau yra padarę Lietuvoje, ar jų darbai yra tokie, kuriais galima pasitikėti“, - sakė A. Krupavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"