TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A. Kubiliaus eros pabaiga

2015 05 02 6:00
Andrius Kubilius Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) daugiau nei dešimtmetį vadovavęs Andrius Kubilius paliko ryškų pėdsaką partijos ir šalies istorijoje. Valstybės mastu jis pirmiausia regimas kaip „krizių premjeras“, sugebėjęs išvesti šalį iš dviejų ekonomikos krizių. Partijoje jam lenkiamasi dėl įtvirtinto TS-LKD, kaip idėjiškai stiprios ir intelektualios politinės jėgos, statuso.

Gegužės 9-ąją A. Kubilius TS-LKD vairą perleis Gabrieliui Landsbergiui. Neabejojama, kad A. Kubilius toliau liks svarbus ne tik partijoje, bet ir šalies politiniame gyvenime. Politikai ir politologai A. Kubilių vertina kaip ypatingą figūrą, turėjusią reikšmingos įtakos tiek Lietuvos plėtojimosi krypčiai, tiek dešiniosios politinės minties raiškai.

Liks reikalingas partijai

Netrukus TS-LKD pirmininku tapsiantis G. Landsbergis teigė, kad A. Kubilius buvo stiprus lyderis, sėkmingai atvedęs partiją į pergalę 2008 metų Seimo rinkimuose ir stojęs prie Vyriausybės vairo kritiniu metu, nebijojęs priimti svarbių sprendimų asmeninio populiarumo sąskaita. „A. Kubilius buvo intelektualus, vizionieriškas, strategiškai mąstantis vadovas, gebėjęs sėkmingai kurti naujas svarbias visai Lietuvai iniciatyvas - nuo žinių ekonomikos iki šalies energetinės nepriklausomybės. Jis sėkmingai atvėrė partiją naujiems žmonėms, sujungė dešiniąsias partijas į vieną, įtvirtino TS-LKD kaip idėjiškai stiprią, intelektualią partiją. Jo patirtis, idėjos ir pripažinimas tarptautinėje erdvėje bus labai reikalingi partijai ir ateityje“, - tikino G. Landsbergis.

TS-LKD Krikščionių demokratų bendrijos pirmininkas Valentinas Stundys pasakojo, kad A. Kubilius gerą įspūdį padarė dar derantis dėl partijų susijungimo, įvykusio 2008 metais. „Pamačiau solidų, strategišką politiką, tikrą lyderį, kuris nebijojo eiti į kompromisus, nusileisti. Po susijungimo vėl mačiau aukštos prabos politiką, tokių Lietuvoje, mano supratimu, nėra daug. Jis yra europinio lygio politikas, besidomintis ne tik šalies, bet ir globaliais procesais, turintis aiškią Lietuvos ir partijos viziją“, - pažymėjo jis.

V. Stundys neturėjo daug kritinių pastabų A. Kubiliui. Esą tegalima papriekaištauti dėl to, kad jis prisiimdavo per didelę atsakomybę už partijos veiklą. „Manau, kad A. Kubilius nebus politinio gyvenimo paraštėje, nebus tylus, pasyvus politikas. Partijoje jam turi būti rasta derama vieta, kad jis galėtų realizuoti savo patirtį ir kompetenciją“, - įsitikinęs jis.

Giria net G. Kirkilas

Politiniai oponentai A. Kubilių irgi vertina kaip ryškią figūrą. Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojo Gedimino Kirkilo manymu, A. Kubilius TS-LKD padarė gerokai demokratiškesnę, mažiau įtarią, sugebančią tartis, atmetė anksčiau itin gajas nepakantumo kritikai tradicijas. „Tai didžiausias jo nuopelnas. Anksčiau visą kritiką konservatoriai vertino nei daugiau, nei mažiau kaip tėvynės išdavystę. A. Kubilius sugebėjo tai pakeisti. Žinoma, visiškai panaikinti tokių tradicijų jis negalėjo, nes jų partija sudėtinga, sudaryta iš kelių grupių“, - aiškino jis. Taip pat G. Kirkilas išskyrė tai, kad A. Kubiliui pavyko sutelkti skirtingas TS-LKD grupes ir partija yra gana vieninga.

Anot G. Kirkilo, A. Kubilius paliko ryškų pėdsaką ir šalies politikoje. „Itin vertinčiau jo gebėjimą tartis su kitomis partijomis, ypač konsensusą, kurį pasiekėme dėl Lietuvos narystės NATO ir Europos Sąjungoje (ES). Jis sugebėjo pasiekti kvietimą prisidėti prie ES“, - aiškino socialdemokratas.

Vis dėlto G. Kirkilas turėjo ir dėl ko pakritikuoti A. Kubilių. Jis svarstė, jog visuomenėje konservatorių vedlys netapo populiarus dėl to, kad per mažai įsiklausydavo į kitų nuomonę, visada yra įsitikinęs savo teisumu. Prie to prisidėjo ir aplinkybė, kad partijos ir šalies politikos priešakyje jam teko stovėti krizių metu. „Trečia priežastis, mano manymu, ta, kad konservatoriai nebuvo pakankamai nuoseklūs partijos viduje. Jis leido egzistuoti „talibų grupėms“, tam tikriems A. Kubiliaus sprendimams, pavyzdžiui, dėl pavardžių rašybos nelietuviškais raštmenimis, jo partijos kolegos nepritarė“, - vardijo G. Kirkilas.

Gali sugrįžti

Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, A. Kubiliaus vadovavimas TS-LKD buvo gana ramus, nes jis pats stengėsi išvengti konfliktų partijoje, mėgino suderinti įvairius interesus. Kaip partijos lyderis A. Kubilius atrodė modernus, tolerantiškas. „Suprantu, kad jam buvo sunku derinti įvairius interesus ir pozicijas partijoje. Tačiau matyti kokį nors akivaizdų jo minusą būtų sunku“, - teigė politologas.

A. Kubilius garsėjo savo strateginėmis idėjomis, susijusiomis su ilgalaikiais projektais, programomis. „Jis bandė užvesti partiją mąstyti strategiškai, o tai yra labai svarbu. Iš dalies jam tai pavyko“, - sakė L. Bielinis.

Jo nuomone, netekęs TS-LKD pirmininko posto A. Kubilius nebus nustumtas į pakraštį ir toliau darys didžiulę įtaką partijai. „Šie TS-LKD pirmininko rinkimai pademonstravo, kad partijoje nėra bendros nuomonės ir lyderio, kuris galėtų simbolizuoti šios politinės jėgos vienybę. Manau, A. Kubiliaus ateitis dar gali parodyti įvairių netikėtumų. Visai galimas dalykas, kad jis bus partijos lyderiu. Jeigu dabartiniai lyderiai neišspręs problemų ar dar labiau pagilins prieštaravimus partijoje, A. Kubiliaus vadovavimas įgis labai šviesų vaizdinį, ir jis gali tapti geidžiamiausias partijoje“, - svarstė L. Bielinis.

Neišgyveno dėl reitingų

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas pažymėjo, kad A. Kubilius ne kartą buvo perrinktas TS-LKD vadovu. Tai rodo, kad, nepaisydamas nuomonių skirtumų pačioje partijoje, jis sugebėjo sutelkti pakankamą paramą sau ir politikai, kurią vykdė, kai partija buvo viena iš valdančiosios koalicijos narių. „Man regis, viso A. Kubiliaus vadovavimo TS-LKD metu partijoje buvo atskirų pozicijų ir grupių, turinčių skirtingų nuomonių. Sakyčiau, kad didelė A. Kubiliaus veiklos dalis buvo susijusi su tuo, kaip mėginant išplėsti partijos narių skaičių, elektoratą kartu bandyta išlaikyti partiją daugiau ar mažiau vientisą dėl esminių nuostatų ir vertybių. Tautininkų dalies atskilimas rodo, kad tai nebuvo paprastas procesas“, - pabrėžė ekspertas.

R. Vilpišausko nuomone, pagrindinė priežastis, kodėl A. Kubiliui nepavyko tapti didžiajai daliai visuomenės patraukliu politiku, - jo įsitikinimas, kad esant sudėtingai situacijai, pavyzdžiui, reaguojant į ekonomikos krizę, reikia elgtis taip, kaip jam atrodo teisinga ir pagrįsta, net jei daugeliui žmonių tai gali nepatikti.

„Drąsa pernelyg neišgyventi dėl savo asmeninių reitingų suteikė A. Kubiliui politiniam lyderiui svarbių bruožų. Kita vertus, galima kelti klausimą, ar pakankamai dėmesio buvo skiriama bendravimui su žmonėmis ir įvairių sprendimų aiškinimui“, - apie A. Kubiliaus vadovavimą Vyriausybei 2008-2012 metais kalbėjo politologas.

Pasak R. Vilpišausko, A. Kubilius toliau daliai partijos kolegų liks autoritetas. Vien dėl didžiulės savo patirties jis greičiausiai išlaikys tam tikrą svorį. Tačiau politologas spėjo, kad A. Kubilius gali kreipti akis į tarptautinę areną, ieškoti galimybių, kaip savo patirtį būnant „krizių premjeru“ perduoti tokioms šalims kaip Ukraina.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"