TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A.Kubiliaus Vyriausybė kaltinama vagyste

2013 03 19 5:31
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Ekonominių ir valdymo procesų strategas Punsko lietuvis Kazimieras Venslauskas reiškia pretenzijas Andriaus Kubiliaus vadovautai Vyriausybei pasisavinus jo intelektinę nuosavybę ir grasina Londono arbitražo teismu. A.Kubilius situacijos komentuoti nenori.

Ilgiau kaip metus nesėkmingai bandęs prisibelsti į anksčiau jam plačiai atvertas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio A.Kubiliaus vadovautos Vyriausybės duris, K.Venslauskas savo pretenzijas perdavė naujajam premjerui Algirdui Butkevičiui. Jei susitarti nepavyks, verslo konsultantas savo teises ketina ginti Londono arbitražo teisme.

Kaip LŽ teigė K.Venslauskui atstovaujantis advokatas Jonas Butkus, verslininkas teikė A.Kubiliaus vadovautai Vyriausybei paslaugas, rengiant eksporto skatinimo priemones ir mezgant ryšius su Lietuvai palankiomis arabų šalimis.

"Dalis K.Venslausko idėjų Vyriausybės buvo įgyvendintos, bet pats konsultantas nustumtas į šoną. Dabar teigiama, kad sutarties su K.Venslausku nebuvo, kad jis nieko nepadarys, kad tai gal apskritai problemų turintis asmuo, bet pamirštama, jog šio klausimo imsis aukšto lygio Vakarų teisininkai, išmanantys arbitražo vingrybes. Tokiu atveju Lietuva neturi jokių šansų laimėti", - aiškino advokatas.

K.Venslauskas LŽ tvirtino ryšius su A.Kubiliaus Vyriausybe užmezgęs premjero komandos iš TS-LKD, su kuria santykiai buvo palaikomi apie dešimtmetį, iniciatyva.

"2008 metų gruodžio 16-ąją (vos suformavus Vyriausybę - aut.) į mane elektroniniu laišku kreipėsi tuometis premjero patarėjas (dabar - opozicijos lyderio A.Kubiliaus patarėjas - aut.) Kęstutis Škiudas. Jis teiravosi, ar neketinu artimiausiu metu apsilankyti Lietuvoje, ir žadėjo supažindinti su ūkio ministru Dainiumi Kreiviu", - pasakojo K.Venslauskas.

2009-ųjų sausio pradžioje apsilankęs Ūkio ministerijoje (ŪM) verslininkas teigia išgirdęs svarstymus, kad įsibėgėjančios krizės akivaizdoje darbą pradedančiai naujai Vyriausybei bei ŪM ypač aktualu skatinti eksportą ir pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, megzti tarptautinius ryšius. Tąkart jo neva buvo paprašyta prisidėti savo gebėjimais ir kontaktais.

"Sveiki, Kazimierai, analizuojame paties popierius, tuojau grįšim pas Jus su komentarais. Kartu norėjau paprašyti pasižiūrėti į prisegtą popierių. Čia dar juodraštis, kurį per kelias dienas norime paruošti iki tokio lygio, kad būtų galima jį rodyti viešai diskusijai. Jei turėtumėt laiko pasižiūrėti į paties dokumento stilistiką ir svarbiausias mintis dėl eksporto ir investicijų įrašyti kaip siekiamus sprendimus, būtume Jums labai dėkingi", - elektroniniu laišku su ŪM rekvizitais 2009-ųjų vasarį į K.Venslauską kreipėsi tuometis ūkio viceministras Rimantas Žylius.

Tų metų vasarį paprašytas R.Žyliaus, konsultantas ŪM rengiamoje apskritojo stalo diskusijoje su verslininkais pristatė pagrindines kryptis, kurios padėtų Vyriausybei skatinti eksportą. Tarp jų - galimybę ieškoti naujų rinkų, bendradarbiaujant su vadinamąja GCC - Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba, bei kurti Eksporto ir tiesioginių užsienio investicijų skatinimo agentų (vėliau pavadintų "Verslo angelais") modelį.

Jo teigimu, dalis šių siūlymų buvo įgyvendinti, bet - kaip pačios Vyriausybės darbo vaisius. Tas pats, K.Venslausko teigimu, atsitiko su jo parengta ir Vyriausybei pateikta "Lietuvos identiteto strategija 2020", kurią premjeras A.Kubilius kaip naują sumanymą pristatė 2009-ųjų spalį.

Tuometis ūkio ministras D.Kreivys ir jo pavaduotojas R.Žylius dabar purtosi pažinties su konsultantu, kurio pagalba džiaugėsi 2009-aisiais. /Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Žadėjo pareigas

Iš politikų, valdininkų ir K.Venslausko susirašinėjimų tampa akivaizdu, kad konsultantui, kurio patarimų tuo metu aktyviai siekta, žadėtas ne tik finansinis atlygis, bet ir aukšti postai Vyriausybėje ar jai pavaldžiose institucijose.

"Turėjome keletą pokalbių su ministru (D.Kreiviu - aut.) ir Kęstučiu (premjero patarėju K.Škiudu - aut.) dėl Jūsų įsitraukimo į ministerijos didžiulius darbus, tad norėčiau parašyti, prie kokių minčių priėjome. Šiandien mes neturime tinkamo lygio pareigų, kurias pačiam galėtume pasiūlyti. Vakar buvo atmestas prezidento veto, kuriuo nuo liepos ministerija galės turėti keturis viceministrus, paskirstytus sritimis, o tam laikui reformuota ministerija galės turėti platesnį ir stipresnį politinį aparatą. Tad vėliau turėsime gerokai daugiau laisvės ir galimybių. Tačiau pačio dalyvavimą mes norėtume matyti kiek galima greičiau", - 2009-ųjų kovo 11 dieną verslininkui rašė viceministras R.Žylius.

Netrukus bendravimą su K.Venslausku perėmęs ūkio viceministru paskirtas Arnoldas Burkovskis 2009-ųjų rudenį rašė apie kitas galimas konsultanto pareigas. Ūkio bei Užsienio reikalų ministerijoms pagal K.Venslausko siūlymus aktyviai nagrinėjant galimybę Baltijos ir Vyšegrado šalims bendradarbiauti su arabų bloku, lyderystę šiame procese prisiimant A.Kubiliui, A.Burkovskis prabilo apie konsultanto skyrimą Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) projektų vadovu.

"Tam, kad įgyvendintume projektą, pačiam būtų pasiūlyta įsidarbinti pilnu etatu (galima nuo spalio 3 d.) projektų vadovu LEPA, vėliau - jau įgyvendinus projektą - pereinant į EL ("Eksportuojanti Lietuva"). Projekto rengėjas bus LEPA. Su Laura Guobužaite (VšĮ "Investuok Lietuvoje" direktoriaus pavaduotoja - aut.) reiktų suderinti įsidarbinimo detales", - 2009 metų rugsėjo 21 dieną rašė A.Burkovskis.

Šiuo metu Turto bankui vadovaujantis A.Burkovskis tvirtina, kad K.Venslausko pasiūlymai ŪM niekada nebuvo vertinami rimtai. "Juo mėtėsi kaip karšta bulve. Niekas juo per daug nepatikėjo, tai bandydavo pas vienus, tai pas kitus nusiųsti", - sakė buvęs ūkio viceministras.

Prisiminti nenori

Bendradarbiavimo su K.Venslausku purtosi ir K.Škiudas, 2009-aisiais ne tik žarstęs jam komplimentus, šeimos vardu sveikinęs įvairiomis progomis, bet ir smulkiai informuodavęs apie Vyriausybės ir premjero A.Kubiliaus žingsnius.

Apie asmeninius santykius su K.Venslausku atsisakantis kalbėti K.Škiudas LŽ tvirtino nežinąs, apie kokį intelektinės nuosavybės pasisavinimą K.Venslauskas kalba. "Kiek su juo esu bendravęs, jis visada sakydavo, kad iš jo kažką pavogė. Aš tų kalbų niekada iki galo nesupratau, bet kad paskui mus kaltins, kad mes pavogėme, tai tegu parodo, kur kas turi tą nuosavybę paėmęs", - vakar LŽ aiškino jis.

Klausimai apie bendradarbiavimą su K.Venslausku nepatinka ekspremjerui A.Kubiliui. "Jokių santykių nebuvo. Bet žinau tuos raštus, jie kartojasi jau 4-5 metai. Aš tikrai neturiu ką šitoje vietoje komentuoti, nes tikrai žinau, kad niekuo nesame nusižengę", - teigė jis LŽ.

Kad A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė su K.Venslausku vis dėlto palaikė kontaktus, TS-LKD atstovams, regis nebuvo paslaptis. Tuometis Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma, į kurį, pasijutęs nustumtas nuo parengtų projektų, kreipėsi K.Venslauskas, 2009-ųjų rugsėjį jam rašė: "Gerbiamas Kazimierai, ačiū, kad nuoširdžiai atpasakojote mūsų Vyriausybės kontaktų su Jumis istoriją. Vis dėlto aš dar turiu tam tikrą viltį, kad Ūkio ministerijos vadovai gerbs duotą žodį ir bent iš dalies vykdys duotus įsipareigojimus."

Vakar J.Razma LŽ tvirtino, kad šis laiškas tebuvęs "mandagus atsakymas". "Teoriškai visi žino apie jo esamas pretenzijas, bet detaliau negalėčiau pasakyti, kiek jo nusiskundimai pagrįsti", - teigė politikas.

K.Venslauskas tvirtina galėjęs padėti užmegzti A.Kubiliaus Vyriausybei pelningus kontaktus su arabų šalimis. /Asmeninio albumo nuotrauka

Siekia teisybės

K.Venslauskas, šiuo metu svarstantis galimybę skųsti Lietuvos veiksmus tarptautiniam arbitražui, tvirtina, kad labiausiai nori aiškumo ir vis dar tikisi, jog pavyks susitarti su naująja Vyriausybe, vadovaujama A.Butkevičiaus.

"Noriu, kad būtų atkurta teisybė, pripažintas mano indėlis į Lietuvos plėtotus projektus. Nežinau, ar dar galima atnaujinti A.Kubiliaus Vyriausybei pristatytą idėją dėl bendradarbiavimo su arabų šalimis. Ji Lietuvai būtų atnešusi mažiausiai kelis milijardus eurų pelno, nebūtų reikėję kelerius metus brangiai skolintis, verslui galėjo atsiverti naujos rinkos. Deja, ne paslaptis - tų šalių vadovai turi informacijos apie neigiamus Lietuvos veiksmus ir jaučiasi įžeisti, o Lietuva savo ruožtu yra per maža, kad viena, be partnerių iš kitų šalių, galėtų įgyvendinti tokius projektus", - kalbėjo jis.

Premjeras A.Butkevičius į susiklosčiusią situaciją žiūri rimtai. "Informaciją gavau, bet dar nespėjau su ja gerai susipažinti. Aišku, ji bus išanalizuota, apsvarstyta ir įvertinta. Mes žiūrime į priekį, bet tai, kas buvo, irgi įvertiname", - teigė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"