TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A.Kubiliui valdančiųjų sumanymai kelia nerimą

2013 08 30 6:00
Andrius Kubilius. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius mano, kad jo vadovaujamų konservatorių ir valdžioje esančių socialdemokratų koalicija neįmanoma - bent kol šios partijos pirmininkas yra Algirdas Butkevičius.

Ekspremjeras, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS/LKD) partijos pirmininkas A.Kubilius išskirtiniame interviu „Lietuvos žinioms“ neatmetė galimybės, jog Rusijos monopolininkas koncernas „Gazprom“, tikėdamasis nuolaidų iš Lietuvos, gali sumažinti dujų kainas mūsų šaliai.

„Man kelia nerimą tai, kad ši Vyriausybė dėl populiarumo, noro pasirodyti prieš kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus gali susitarti su "Gazprom" dėl dujų kainų sumažinimo, bet atsisakydama tų instrumentų, kurie leistų nuosekliai veikiant gauti gerokai didesnę naudą ateityje“, - tvirtino jis.

Permainų nelaukia

- Vyriausybė Seimo rudens sesijai teikia apie 300 teisės aktų projektų. Ar parlamentarai spės į juos visus įsigilinti?

- Tiek įstatymų tikrai nebus priimta. Per sesiją vidutiniškai priimama perpus mažiau teisės aktų, juo labiau kad artėjanti sesija - kitų metų valstybės biudžeto svarstymo ir pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai laikotarpis.

Jei kalbame apie pateiktus siūlymus būsimai Seimo sesijai, kaip ir dviem anksčiau pasibaigusioms, nematau jokių projektų, atspindinčių naujas kryptis arba valdančiosios koalicijos ambicijas įgyvendinti vienokias ar kitokias permainas. Viena vertus, tai jau yra šios koalicijos skiriamasis bruožas. Kita vertus, tuo net galima pasidžiaugti: tai reiškia, kad ji nieko blogo gal nepadarys.

- Kokių iniciatyvų būsimoje Seimo darbotvarkėje pasigenda opozicija?

- Kalbant apie šios koalicijos veikimą matyti, kad jai svarbiausi klausimai – ne naujų įstatymų leidyba, bet „tvarkymasis“ žemesniu lygmeniu. Mums daugiausia nerimo kelia tendencijos, kurios pradeda vis labiau ryškėti: viena valdančioji partija bando stumti savo žmones prie europinių pinigų fondų valdymo, tada matome pastangas keisti gerai dirbančių, svarbių valstybės įmonių, įgyvendinančių strateginius projektus, vadovus.

Tarkime, nuskambėjo, kaip suprantu, Energetikos ministerijos iniciatyva atlikti valstybės įmonės „Klaipėdos nafta“ (jos vadovu A.Kubiliaus Vyriausybės darbo metais paskirtas Rokas Masiulis – red.) veiklos auditą. Jis pavestas ne audito, bet teisininkų kompanijai. Iš patirties žinome, jog tokios iniciatyvos dažniausiai būna skirtos tam, kad paskui būtų galima prabilti apie kažin kokias problemas ir vadovo keitimą. Vakar pranešta, kad bus keičiamas elektros perdavimo sistemos operatorės įmonės „Litgrid“ vadovas Virgilijus Poderys. Žinome, koks tai svarbus strateginis projektas, kiek jis sulaukia tos pačios Rusijos pasipriešinimo. Todėl šie klausimai, o ne įstatymų projektai, apie kuriuos nėra ko daug kalbėti, mums kelia didelį susirūpinimą. Ypač kai nepaaiškinama, kodėl imamasi vienokių ar kitokių personalinių veiksmų įmonėse, kurių rezultatai geri.

Teisingumas - turtingiausiems

- Spalio 15 dieną Vyriausybė pateiks Seimui ateinančių metų valstybės biudžeto projektą. Kaip manote, ar jo priėmimas bus sklandus?

- Pasakysiu vieną dalyką: Lietuvai dėl bendros ekonominės situacijos, dėl mūsų Vyriausybės veiksmų pavyko neblogai išeiti iš krizės. Esame viena sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje. Todėl kitų metų biudžete po ilgo laiko, po turbūt 5 metų taupymo ir griežto finansų valdymo laikotarpio, mūsų skaičiavimu, gali būti nuo 600 milijonų iki milijardo litų, kuriuos Vyriausybė gali pradėti skirstyti. Tai džiugi žinia. Kita vertus, kaip reikėjo atsakingai ir protingai priimti sprendimus suvaldant krizę, taip būtina suvaldyti procesus ir išeinant iš krizės. Iš patirties žinau: kai tik atsiranda pinigų suma, kurią galima pradėti dalyti, visi iškart savo norus padaugina iš trijų.

- Valdantieji sako, kad biudžete atsiradę papildomi pinigai bus išleisti jūsų vadovautos Vyriausybės klaidai, kurią nurodė Konstitucinis Teismas, ištaisyti - atkurti per krizę sumažintus teisėjų, politikų ir valdininkų atlyginimus?

- Paaiškėjus visai pasaulinės krizės apimčiai, turėjome taupyti, mažinti atlyginimus. Tai buvo, manau, visiškai natūralus veikimas, kurį įgyvendinome protingai ir solidariai. Jis davė rezultatų, nes matome, jog ekonomika atsigauna. Nuo pat pradžių sakėme, kad atlyginimų sumažinimas yra laikinas, kaip ir pensijų apkarpymas (šios išmokos į prieškrizinį lygį grąžintos 2012 metų sausį). Lygiai tas pats buvo žadama valstybės tarnautojams, kuriems atlyginimai mažinti progresyviai: daug uždirbantiems - 40 proc., kaip premjerui, pavyzdžiui, kitiems – mažiau, o mažiausios algos apskritai nebuvo liečiamos.

Kitas klausimas, kaip tą sumažinimą panaikinti: ar vienu sykiu, kaip lyg ir nurodė Konstitucinis Teismas, ar dalimis. Manau, ir tai ne kartą išaiškinta Konstitucinio Teismo, kad privalo būti taikomi vienodi principai, taigi atkuriant po trečdalį atlyginimo. Tai turi galioti visiems, o ne, tarkime, pirmiausia Konstitucinio Teismo teisėjams, kaip išeitų dabar.

Algas galima atkurti taip, kaip lyg ir planuoja Vyriausybė. O tai galima padaryti, nes norit sugrąžinti koeficientus 100 proc., kitų metų biudžete reikėtų numatyti apie 215 mln. litų - suma nėra didžiulė, žinant, kad Vyriausybė turės apie milijardą skirstomų lėšų. Vis dėlto atlyginimai, ir gana smarkiai, tokiu atveju padidės tiems, kurie daugiausia uždirba: Konstitucinio Teismo teisėjams, Seimo ir Vyriausybės nariams. Būtent jiems algos nuo kitų metų pradžios šoktelėtų 30 procentų. Atlyginimai paprastiems tarnautojams – mokytojams, policininkams ir kitiems – faktiškai nekistų.

Taigi reikėtų galvoti apie solidaresnį sprendimą, kai kitais metais koeficientai, tarkime, būtų atkuriami maždaug 30 proc., bet visiems. Tai leistų jau minėtų 200 mln. litų apimtimi didinti ir bazinį atlyginimą, kas apčiuopiamai padidintų mažiausiai uždirbančių žmonių pajamas.

Mano manymu, šiandien Vyriausybė jau privalėtų turėti aiškią koncepciją, kaip elgsis. Apie įvairius variantus šią savaitę Seimo valdyboje diskutavome su finansų ministru Rimantu Šadžiumi. Deja, aiškaus plano neišgirdome.

„Gazprom“ gudrybės

- Labiau nei įstatymų leidyba žmonės rūpi po kelių mėnesių prasidėsiantis šildymo sezonas. Sumažinti kainas žadėjo ir jūsų vadovaujama, ir dabartinė Vyriausybė. Ko galima tikėtis?

- Tai – lūkesčiai, kuriuos naujoji valdančioji koalicija savo kai kuriais neatsakingais pareiškimais sukėlė žmonėms, ir gana neracionaliai. Mūsų Vyriausybė nuosekliai dirbo, kad Lietuva turėtų instrumentus paveikti dujų kainą vartotojams. Tikėjomės, jog „Gazprom“ elgsis racionaliau ir, matydamas, kad Lietuva stato suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuris jau nuo kitų metų pabaigos leis gauti maždaug 20 proc. pigesnių dujų, ruošis tam iš anksto - pradės pats mažinti kainą. Na, kol kas nematau požymių, kad jie šiuo klausimu elgtųsi racionaliai, bet visaip gali būti.

Antras faktorius, kuris gali priversti mažinti kainas, yra tai, ką mums pavyko pradėti europiniu mastu: „Gazprom“ kainų politikos tyrimas Europos Komisijos Konkurencingumo tarnyboje, mūsų kreipimasis į Stokholmo arbitražą, remiantis kitų šalių patirtimi. Tai dar vienas svertas, kurį reikia efektyviai išnaudoti.

Dabar tenka girdėti įvairių gandų apie atsitraukimą nuo šios pozicijos. Taip, „Gazprom“ gali, suprasdamas situaciją, artimiausiu metu pasiūlyti saldainių, kuriuos šita valdžia mielu noru bandys praryti. Man kelia nerimą tai, kad dabartinė Vyriausybė dėl populiarumo, noro pasirodyti prieš prezidento rinkimus gali susitarti dėl kainų sumažinimo su „Gazprom“, bet atsisakydama instrumentų, kurie leistų nuosekliai veikiant gauti gerokai didesnę naudą ateityje.

Skatina socialdemokratų ryžtą

- Opozicija valdantiesiems ruošia gerą pirtį – nepasitikėjimą pirmuoju Seimo vicepirmininku, Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje nuteistu Vytautu Gapšiu. Trauktis iš posto Seime jį ragino ir premjeras, bet "darbietis" laikosi savo.

- Nepasitikėjimo klausimą kelsime pirmosiomis rudens sesijos dienomis. Valdančioji koalicija ir socialdemokratai šioje situacijoje galėjo elgtis ryžtingiau. Seimo ir visos politinės sistemos autoritetui tikrai nepadeda faktas, kad vienas svarbiausių pareigų parlamente ir toliau eina asmuo, pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu didelės apimties korupcijos byloje.

Šiek tiek stebina premjero ir apskritai socialdemokratų laikysena šiuo klausimu. Jie pasiūlė V.Gapšiui trauktis iš pareigų, bet kai šis nesutiko, socialdemokratai pareiškė, jog tai yra „Darbo partijos reikalas“. Toks atsisakymas vadovautis moralės kriterijais partnerių atžvilgiu - jau ne tik Darbo partijos, bet ir pačių socialdemokratų problema. Manau, šiuo atveju socialdemokratai elgiasi klaidingai. Užėmę ryžtingą poziciją, jie nieko neprarastų. Prognozuoju, kad Darbo partija laikysis koalicijoje net ir tuo atveju, kai V.Gapšys bus atstatydintas iš pareigų. Negi ši partija atsisakys valdžios?

- Ne vienas mėnuo svarstoma, kad spausti socialdemokratus „darbiečiams“ padeda būtent TS-LKD. Juk tai jūsų partija, teisingiau - vicepirmininkas Jurgis Razma, nuvažiavo pasveikinti „darbiečių“ į jų vasaros stovyklą?

- Nieko tokio čia nematau. Nesame uždara, apkasus iškasusi partija. Ar nuvažiuoti į vasaros stovyklą, ar išgerti kavos Seime nėra kokie nors požymiai. Labai aiškiai sakau: mes laikomės principinių pozicijų. Įvykį galima traktuoti kitaip – padedame socialdemokratams tvarkytis su Darbo partija.

- Pastarosiomis dienomis girdėti kalbų, kad socialdemokratai vis dėlto tiria galimybę atnaujinti iš karto po rinkimų svarstytą Vaivorykštės koalicijos (socialdemokratų ir konservatorių susivienijimas – red.) susitarimą?

- Su manimi apie tai tikrai niekas nesikalbėjo. Nieko nėra neįmanomo: dar 2006 metais labai aiškiai parodėme, kad esame partija, kuriai valstybės interesai – svarbesni nei partinės simpatijos ar antipatijos. Parėmėme socialdemokratų mažumos Vyriausybę. Tai buvo pirmas ir kol kas unikalus pavyzdys per visus 20 metų, kai priešingų ideologijų partijos galėjo sutarti. Paskui per ketverius sunkius krizės metus jokio dėkingumo iš socialdemokratų nesulaukėme.

Prognozuočiau paprastą dalyką: socialdemokratams, bent jau kol jų lyderis yra A.Butkevičius, toks susitarimas bus nepriimtinas. Bet kokiomis sąlygomis. Jie supranta, kad su mumis sutarti gali būti sunkiau nei su Darbo partija, nepaisant visų moralinių problemų. Mes turime principines nuostatas ir siekiame jas įgyvendinti. O sutarti dėl principinių nuostatų, patikėkite, iš savo patirties galiu pasakyti, yra sunkiau nei dėl kėdžių pasidalijimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"