TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A.Kubilius: fundamentalių permainų nebus

Ketvirtus metus Vyriausybės vairą laikančio premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, iš krizės išėjome su sparčiausiai tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių augančia ekonomika. Esą dėl 2012-ųjų lieka daug nežinomybės, bet ir kitąmet bus laikomasi atsakingos politikos.

Prieš trejus metus į valdžią grįžęs Vyriausybės vadovu A.Kubilius tvirtina nesuprantantis europarlamentaro Leonido Donskio "Lietuvos žiniose" jam pažertos kritikos, kad proga fundamentaliai pakeisti valstybę neišnaudota, nors ir sėkmingai tvarkytasi su ūkio problemomis. "Esame ne revoliucionieriai, o valstybės reikalų tvarkytojai, padedantys išgyventi didžiausią krizę ir kurti normalų, europietišką ir teisingą gyvenimą", - europarlamentarui replikavo premjeras.

Apie vėl veržiamus diržus, Vyriausybės veiksmus sprendžiant kitų metų biudžete atsiradusią milijardinę skylę, pastebimą dvejopų standartų taikymą valstybėje, nežmoniškai išaugusias šildymo kainas ir ateities perspektyvas - "Lietuvos žinių" interviu su Andriumi Kubiliumi.

- Premjere, jau ketvirtus metus gyvename susiveržę diržus. Kada ateis geresni laikai?

- Jeigu tai priklausytų tik nuo mūsų, jau šįmet galėtume kalbėti apie geresnę kitų metų perspektyvą. Noriu priminti, kad pirmąjį metų pusmetį baigėme su didesniu nei 6 proc. ekonomikos augimu. Tačiau nuo metų vidurio giedroje padangėje pradėjo kauptis vis rūstesni debesys. 2008-2009 metais jie atėjo iš Amerikos, o šįmet - iš euro zonos. Tai nuo mūsų nepriklauso, bet mes nuo to esame labai priklausomi. Todėl ir teko peržiūrėti kitų metų ekonomikos augimo prognozes bei toliau laikytis atsakingos finansų politikos, kurios laikėmės visus trejus metus.

- Dėl kitų metų valstybės biudžeto kilo nemažai nerimo ir baimės. Teko koreguoti optimistines krašto ūkio augimo prognozes, ginčytasi dėl pensijų atkūrimo, naujų mokesčių įvedimo. Kodėl Vyriausybė taip blaškėsi?

- Negaliu sutikti su tokiu teigimu. Nors artėja rinkimų metai ir visiems atrodė, kad Vyriausybė, valdančioji koalicija ir premjeras ims elgtis neatsakingai, vis dėlto parodėme, kad to nebus. Kai peržiūrėjome ekonomikos prognozes ir priėmėme sprendimą jas sumažinti, teko peržiūrėti biudžeto pajamas ir jas mažinti beveik 1 mlrd. litų. Per dvi savaites radome tinkamų sprendimų, sumažinome išlaidas, išsaugojome biudžeto deficitą 3 proc. ribose ir atkursime sumažintas pensijas. Rezultatas tikrai geras, o kaip jį pasiekėme, tai demokratijos, parlamentarizmo ir koalicijos veikimo specifiniai dalykai, jie neturi tokios svarbos kaip pasiektas rezultatas.

- Kai kurių ekspertų vertinimu, 2012 metų valstybės biudžeto surinkimo planas yra pernelyg optimistinis. Ar kitąmet realu tikėtis biudžeto peržiūrėjimo, mokesčių didinimo, išlaidų karpymo?

- Labai abejoju, ar kas nors galėtų tiksliai prognozuoti, kokia bus euro zonos ir ES perspektyva. Net Nobelio premijos laureatai laikosi skirtingų nuomonių, piešdami tiek apokaliptinius, tiek rožinius optimistinius scenarijus. Išlieka nežinomybė, tad turime būti pasiruošę viskam. Vyriausybės, Seimo, verslo ir visuomenės per pastaruosius trejus metus įgyta patirtis leidžia mums su pasitikėjimu žiūrėti į perspektyvą. Joje lieka daug nežinomybės, bet mes sugebėsime susitvarkyti.

- Ar Vyriausybė turi parengusi atsarginį variantą, jei ekonominė situacija pablogėtų?

- Esame pasirengę veikti atsakingai, toks mūsų planas. Tačiau ar situacija pablogės, ar ji, kaip galime pasvajoti Naujųjų metų išvakarėse, labai pagerės, viskam turime būti pasiruošę.

- Dalį visuomenės piktina valdžios esą taikomi dvejopi standartai. Gyventojams - "taupymo dieta", o valstybės institucijose mokamos solidžios priemokos, vykstama komandiruočių į egzotiškus kraštus, kai kurios savivaldybės ketino išsimokėti vadinamuosius tryliktuosius atlyginimus. Ar tai neveidmainiška žmonių atžvilgiu?

- Atskiri neatsakingumo atskirose savivaldybėse ar institucijose faktai pagrįstai piktina žmones. Tačiau jie turi matyti, kad Vyriausybė per trejus metus nuosekliai įgyvendino taupymo politiką ir pirmiausia pradėjo nuo savęs. Mano atlyginimas 2008 metų pabaigoje sumažėjo 40 proc. ir nematau perspektyvų, kad artimiausiu metu grįžtų į ankstesnį lygį. Vyriausybė pasiekė, kad valstybės valdymo išlaidos sumažėtų beveik milijardu litų. Buvo naikinamos institucijos, mažinami etatai, panaikinta apskričių grandis ir sustabdytas valstybės tarnybos augimas. Tai iki 2008 metų buvo visiškai nestabdoma.

Tačiau akivaizdu, kad atskiri deguto šaukštai kartais sugadina visą statinę medaus. Su tuo kovojame. Dėl vadinamųjų tryliktųjų atlyginimų buvo svarstoma kai kuriose savivaldybėse, bet tai nebuvo svarstoma Vyriausybei priklausančiose institucijose, įstaigose ar įmonėse. Rugsėjo mėnesį dar kartą pakartojome perspėjimą visoms institucijoms, už kurių veiklą atsako Vyriausybė, kad negali būti jokių kalėdinių premijų ar papildomų atlyginimų.

- Minimalus atlyginimas yra mažesnis nei nustatyta skurdo rizikos riba. Vyriausybė svarstė, kad minimali alga 50 litų galėtų didėti nuo liepos. Kaip šiuos planus gali pakoreguoti įtempta finansinė situacija?

- Trišalėje taryboje tęsiamos diskusijos. Situaciją vertiname labai objektyviai ir realistiškai. Dėl euro zonos krizės Europoje kalbama apie recesiją, tad kalbame ne tik apie mažesnį ekonomikos augimą, bet ir apie mažesnį vidutinio darbo užmokesčio didėjimą kitąmet. Metų pradžioje siūlėme, kad minimali alga augtų tiek, kiek ir vidutinis atlyginimas. Augimas nuo 800 iki 850 litų maždaug atitiko prognozuojamą vidutinės algos didėjimą. Tačiau dabar prognozuojame, kad vidutinė alga augs ne 5,5 proc., o ne daugiau kaip 2 procentais. Vis dėlto negalima priimti sprendimų, kurie pakenktų smulkiajam verslui, sukuriančiam daugiausia darbo vietų. Jeigu mums rūpi darbo vietos ir galimybė žmonėms įsidarbinti ir dirbti, turime labai kruopščiai ir atsargiai svarstyti šiuos dalykus.

- Vilniuje drastiškai padidėjo šildymo kainos. Vyriausybė kaltina sostinės vadovus, šie baksnoja į Vyriausybę. Kaip gyventojams jaustis dėl tokio politikų neryžtingumo?

- Savivaldybės atsako už tai, kaip jų teritorijoje veikia šilumos tiekimo įmonės. Šios įmonės Vilniuje lapkričio mėnesį pateikė gerokai didesnius šilumos suvartojimo skaičius nei praėjusių metų lapkritį, kai laikėsi labai panaši oro temperatūra. To nebuvo kitose savivaldybėse. Vilniaus meras Artūras Zuokas, dėl to kaltinantis Vyriausybę, yra neteisus, nes pateiktos šilumos kiekis vartotojams nepriklauso nuo dujų kainos.

Stebina ir tai, kad išrašius tokias sąskaitas, televizijos ekranuose apstu Vilniaus šilumos tiekimo bendrovės reklamos apie gražų kaimynų bendrabūvį. Akivaizdu, kad neadekvačiai elgiasi tiek šilumos tiekimo kompanija, tiek Vilniaus savivaldybės vadovybė.

- Vyriausybės vairą rankose laikote trejus metus. Kaip per šį laiką pasikeitė Lietuva?

- Lietuvos žmonėms esame nuoširdžiai dėkingi už tai, kad sugebėjome solidariai ir efektyviai atlaikyti didžiausią krizę. Kaip rodo šių metų ekonomikos augimas, elgėmės išmintingai ir iš krizės išėjome su sparčiausiai tarp ES valstybių augančia ekonomika. Per šiuos metus įvyko ir daug sisteminių poslinkių kraštui valantis nuo neskaidrių ir pavojingų valstybei įtakų. Judėdami link energetinės nepriklausomybės vaduojamės iš interesų grupių ir priklausomybės nuo vienintelio dujų tiekėjo. Daug pasistūmėta mažinant šešėlinės ekonomikos ir kontrabandos mastą. Kasos aparatų įvedimas ir Gariūnų istorijos rodo, kad esame valdžia, nepriklausoma nuo neskaidrių įtakų. "Snoro" banko istorija taip pat parodė, kad pajėgiame apsivalyti ir nuo kitokių problemų. Seime patvirtinus prezidentės siūlymą, matysime apsivalant ir finansuojant partijas.

- Ekspertai ir net dalis politinių oponentų pripažįsta Vyriausybės pastangas suvaldyti ekonomikos krizę. Tačiau pabrėžiama, kad per trejus kadencijos metus nepasinaudota proga fundamentaliai pakeisti valstybę. Kodėl?

- Vertinu L.Donskio pastabą, bet norėčiau jo paklausti, ką reiškia jo žodžiai "fundamentaliai pakeisti valstybę". Fundamentalus valstybės gyvenimo pasikeitimas reikštų revoliuciją. Mes ne revoliucionieriai, o valstybės reikalų tvarkytojai. Bandome išgyventi didžiausią krizę ir kurti europietišką, teisingą gyvenimą. Norime, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visiems - šeimoms, pensininkams, jauniems ir ambicingiems žmonėms. Fundamentalus pasikeitimas įvyko prieš 21 metus ir nematau reikalo kalbėti apie fundamentalius pasikeitimus. Turime ir didesnių, ir mažesnių problemų. Kai ką pasisekė padaryti, kai kur padarėme klaidų ir patys jas kritiškiausiai vertiname.

- Ar po kitų metų Seimo rinkimų tikitės vėl formuoti valdančiąją daugumą ir Vyriausybę?

- Rinkėjai išmintingesni ir už politikus, ir už politikos analitikus. Jie spręs svarbiausią klausimą - kuo iš politikų ir politinių partijų galima pasitikėti. Mūsų partija ir valdančioji koalicija į šį klausimą turės atsakymą - su Lietuvos žmonėmis atlaikėme didžiausią ekonomikos krizę, tad išlipsime ir iš duobelių. Viską padarėme be opozicinių partijų paramos ar racionalių siūlymų, kaip išgyventi krizę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"