TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A.Kubilius nežada parašyti vadovėlio

2012 09 24 6:04
Premjeras A.Kubilius tikino dar nepavargęs vadovauti Vyriausybei. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka  

Vyriausybės kadencijai einant į pabaigą premjeras Andrius Kubilius "ypač aštrių klaidų" jos veikloje neįžvelgia, tačiau pripažįsta, kad klystkelių būta, daugiausia - dėl patirties stokos. 

Ekspertai kritikuoja Vyriausybę dėl puritoniškos laikysenos minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo klausimu, o A.Kubilius tikina, kad lietuviško "minimumo" ir vidutinio darbo užmokesčio santykis atitinka Europos Sąjungos (ES) vidurkį. Premjero teigimu, jau rašomos knygos, kaip Baltijos valstybėms pavyko įveikti ekonomikos krizę. Tačiau A.Kubilius, kitaip nei Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis, apie tai rašyti vadovėlio kol kas neketina. 

Apie besibaigiančią Vyriausybės kadenciją, svarbiausius jos darbus ir klaidas - "Lietuvos žinių" interviu su premjeru Andriumi Kubiliumi.

Padarė kiek galėjo

- Iš diplomatinės tarnybos į politiką vėl sukantis socialdemokratas Juozas Bernatonis apgailestauja grįžęs į praskolintą ir išsivažinėjančią Lietuvą. Jūs ne toks pesimistiškas dėl padėties šalyje?

- Pirmiausia reikia pasakyti, kad J.Bernatonis atvyko į Lietuvą dalyvauti Seimo rinkimuose kaip Socialdemokratų partijos (LSDP) sąrašo kandidatas. Anksčiau ir dabar, per rinkimų kampaniją, opozicija nevengia liūdnai vertinti padėties Lietuvoje. Manau, tai neobjektyvu ir neteisinga. Tačiau toks jau yra opozicijos politinis stilius, ir jis manęs nestebina.

Žinoma, mūsų šalyje, kaip ir kaimynėse Latvijoje, Estijoje, esama daug ir nemažų problemų. Vis dar jaučiame skaudžias 2008 metų ekonomikos krizės pasekmes. Tačiau yra ir daug gerų dalykų. Nematyti jų, nesidžiaugti jais tiesiog negalima.

- Artėja ketverių metų politinio ciklo pabaiga. Kaip vertinate laiką, praleistą prie Vyriausybės vairo? Ar dar norėtumėte dirbti premjeru?

- Buvo nelengva. Krizės laikotarpis buvo labai sudėtingas, turėjome ieškoti greitų, kartais nepopuliarių sprendimų. Tačiau tas laikas suteikė daug patirties. Ji atėjo ir per klaidas, ir per neišvengiamai išmoktas pamokas. O nuovargis - greitai praeinantis dalykas. 

- Jus giria užsienio ekspertai, tačiau savame krašte nesate mėgstamas politikas. Kaip dėl to jaučiatės?

- Užsienio ekspertai vertina ne mano asmeninius laimėjimus, o Lietuvos gebėjimą tvarkytis su rimtais ekonomikos krizės iššūkiais. Panašiai vertinamos visos trys Baltijos šalys. Žinoma, malonu skaityti teigiamus atsiliepimus, kurių ypač pagausėjo per pastaruosius pusantrų metų, kai su didelėmis problemomis susidūrė Pietų Europos valstybės: Graikija, Ispanija, Italija. Ir užsienio spaudoje, ir ekspertinėse publikacijose esame pateikiami kaip valstybių, efektyviai įveikusių didelę krizę, pavyzdys. 

Kalbėdamas apie vertinimą Lietuvoje, negaliu sakyti, kad mane džiugina kartais nepagrįsta kritika. Tačiau kai kuriuos dalykus priimu kaip natūralius, suvokiu politizuotą jų kilmę ar vykdomomis reformomis nepatenkintų interesų grupių siekį kritiškai vertinti visus mūsų nuveiktus darbus. Mano vidinis vertinimo vardiklis - sąžinė. Galiu pasakyti, kad per ketverius metus padarėme tai, ką reikėjo padaryti. Gal ir ne viską, ką planavome, bet padarėme tiek, kiek galėjome.

Erzina populistiniai pažadai

- Kokius svarbiausius šios Vyriausybės nuveiktus darbus išskirtumėte?

- Svarbiausi ir rezultatų davę darbai - šalies finansų stabilumo užtikrinimas, o tai buvo didžiausias iššūkis per pirmuosius porą darbo metų, taip pat ekonomikos atsigavimas, jos konkurencingumo stiprėjimas, inovatyvumo didėjimas. Tai paskatino eksporto augimą ir 

sparčiausią tarp ES valstybių ekonomikos augimą, pernai siekusį beveik 6 procentus. Trečia, išvarėme sisteminių pertvarkų vagas energetikoje. Jos padėjo labai stiprius pamatus Lietuvos energetikos nepriklausomybei. Tai reiškia, kad mūsų šalies vartotojai artimiausioje perspektyvoje turės galimybę gauti pigiausius europietiškus energetinius išteklius ir paslaugas.

- Politiniai oponentai ir ekspertai įžvelgia nemažai Vyriausybės padarytų klaidų. Ar yra dalykų, dėl kurių apgailestautumėte, pripažintumėte klydęs, ir ką dabar darytumėte kitaip?

- Sutinku, kad neišvengėme ir klystkelių, didesnių ar mažesnių klaidų. Jų padarėme ir dėl patirties stokos. Tačiau žvelgdamas į ketverius praėjusius metus ypač aštrių klaidų nematau. Galėčiau išskirti daugiabučių namų renovaciją. Šią programą turėjome pradėti per krizę ir tai žmonėms sudarė papildomų sunkumų aktyviau į ją įsitraukti. Pamatę, kad iš pradžių pasiūlytas renovacijos modelis gyventojams nėra labai patrauklus, nes jiems patiems reikėjo apsispręsti dėl paskolos, tik šią vasarą patvirtinome naują tvarką, pagal kurią didelę dalį šio rūpesčio prisiims savivaldybės arba jų įmonės. Prie šio naujo modelio ėjome palyginti ilgai, todėl daugiabučių renovacijos srityje neturime tokių skaičių, kokius iš pradžių planavome. Manau, tai galėjome atlikti greičiau ir efektyviau. 

- Tačiau Vyriausybė pliekiama ir dėl didelio nedarbo, gyvenimo realijų neatitinkančio MMA. Kodėl nepavyko susidoroti su šiomis problemomis?

- MMA Lietuvoje nuolat išlieka ties 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio riba. Paskutiniais socialdemokratų valdymo metais minimalus darbo užmokestis siekė 38 proc. vidutinio atlyginimo. Lietuvoje MMA santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu atitinka ES vidurkį. Europoje šiuo klausimu jau pasižymėjo Graikija, kuri 2005-2006 metais minimalią alga pakėlė tiek, kad ji siekė daugiau kaip 50 proc. vidutinio atlyginimo. Matome, kokia padėtis Graikijoje yra dabar. 

Kita vertus, visada aiškiai sakėme, kad mūsų Vyriausybė neleis išbalansuoti ekonomikos kokiais nors neapgalvotais populistiniais siūlymais ar veiksmais. Akivaizdu, jog dabar kai kurių partijų deklaruojamos idėjos, kad MMA iškart gali pasiekti 1509 litus, yra populistinės. Bet kokie neatsargūs ketinimai įgyvendinti tokius pažadus gerokai padidintų nedarbą, sukeltų nestabilumo pavojų Lietuvos ekonomikai ir finansams.

Nedarbas - skausmingas dalykas, didelės krizės pasekmė. Gaila, kad sunkmečiui nebuvome taip pasirengę kaip Estija. Todėl šiuo metu tarp trijų Baltijos valstybių nedarbo lygis yra mažiausias Estijoje, Lietuvoje ir Latvijoje - labai panašus. Naujų darbo vietų kūrimą pirmiausia lemia ekonomikos atsigavimas, o ne Vyriausybės ar atskirų partijų pažadai jas steigti. Tai, kad Lietuvos ekonomikos augimo tempas yra vienas didžiausių ES, ilgainiui duos daugiau naujų darbo vietų ir lems nedarbo mažėjimą.

Tikisi darbų tęstinumo

- Opozicinių partijų požiūris į ekonomiką ir viešuosius finansus gerokai skiriasi nuo jūsiškio. Ar nesibaiminate, kad pasikeitus valdžiai bus išsukta iš šios Vyriausybės pasiūlyto kelio?

- Pasiklausius kai kurių opozicinių jėgų pareiškimų ar pasiskaičius jų programas, gali pasidaryti baisu, kad esminiai dalykai, tokie kaip finansų stabilumas, nebus garantuoti. Tai tikrai turėtų rūpėti mums visiems, taip pat ir svarbiausių energetinių projektų įgyvendinimas. Akivaizdu, jog tam reikia stiprios politinės valios, supratimo, kodėl jie reikalingi. Tačiau nerimauti dėl opozicijos žodžių ar teiginių dar nepradedu. LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius vienai užsienio naujienų agentūrai neseniai sakė, kad socialdemokratai tęstų atsakingą finansų politiką. 

- Dalis jūsų partijos kolegų baiminasi, kad kai kurie jūsų žingsniai ar pozicija tam tikrais klausimais, maži populiarumo reitingai per rinkimus TS-LKD gali pakišti koją. Kaip vertinate savo vadovaujamos partijos galimybes rinkimuose?

- Kaip rodo apklausos, esame viena pirmaujančių partijų. Tarp apsisprendusių rinkėjų turime panašų palaikymą kaip ir opozicinės partijos. Todėl bent jau aš į rinkimus žvelgiu tikėdamas, kad žmonės, nepaisydami propagandinio triukšmo, sugebės objektyviai vertinti tai, ką pasiekėme, ko nepasiekėme, ir tai, kas geriausiai garantuotų rezultatų davusios politikos tęstinumą. 

- Ne kartą sakėte, kad apie šios Vyriausybės pastangas suvaldyti ekonomikos krizę bus rašomi vadovėliai. Kol kas nė vieno nepasirodė. Gal po Seimo rinkimų pats atsidėsite tokiam darbui?

- Pirmiausia, kalbėjau ne apie Lietuvą ir ne apie mūsų Vyriausybę, o apie Baltijos šalis ir apie tai, kaip vyriausybėms, verslui, gyventojams pavyko suvaldyti krizę. Sakiau, kad apie tai bus pasakojama vadovėliuose. Knygos, studijos apie tai jau rašomos. 

Nepažadu, kad pats to tikrai imsiuosi. Tačiau mano kolega Latvijos premjeras V.Dombrovskis kartu su žinomu Švedijos ekonomistu Andersu Aslundu pernai išleido, galima sakyti, beveik vadovėlį apie krizės įveikimą Latvijoje ir kartu visose Baltijos valstybėse.

Ne vienoje tarptautinėje konferencijoje viena temų buvo, kaip Baltijos valstybės įveikė krizę. Tai visiems - ekspertams, analitikams, politikams - įdomi ir svarbi tema. Tebesitęsiančios euro zonos krizės akivaizdoje Baltijos šalys yra sukaupusios įdomios patirties. Daug kas kelia klausimus, ar tokia patirtimi negali pasinaudoti Graikija, Ispanija, Portugalija ir Italija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"