TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A. Mamontovas: intelektinė nuosavybė – ne sovietinė dešra

2015 01 29 14:50
Andrius Mamontovas.  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Vieno garsiausių Lietuvos muzikantų Andriaus Mamontovo nuomone, piratavimas virtualioje erdvėje, tai - sovietinis palikimas tų laikų, kai pavogti dešrą iš mėsos kombinato buvo ne tik būtinybė, bet tarsi kova prieš sistemą. Atlikėjo teigimu, kad požiūris keistųsi, reikėtų daugiau šviesti, kas yra intelektinė nuosavybė.

Lietuvos kultūros ministerijoje buvo surengta spaudos konferencija, per kurią pristatytas tyrimas apie nelegalų naudojimąsi intelektine nuosavybe, kalbėta apie šio reiškinio priežastis ir būdus.

Žmogus moka piratams, o ne kūrėjams

A. Mamontovas sakė: "Esu tas, kurį intelektinės nuosavybės vagystės paliečia tiesiogiai." Šia tema muzikantas ne kartą yra diskutavęs populiariame socialiniame tinkle. Tačiau požiūris į piratavimą keičiasi lėtai. Naujienų portalui lzinios.lt A. Mamontovas pasakojo, kad ieško savitų būdų, kaip išvengti piratavimo. Tarkime, susitaręs su rėmėju, savo įrašus jis platino nemokamai. "Radau kitą būdą, kaip platinti savo muziką ir bent jau padengti išlaidas įrašų studijos, muzikantams honorarus sumokėti. Įdomūs laikai ir turi ieškoti nestandartinių sprendimų. Tam tikra prasme tai - iššūkis, - sakė A. Mamontovas. - Dabar yra pereinamasis laikotarpis į naują supratimą, kokybę, apsaugą. Internetas - dar naujas dalykas, todėl turi daug spragų ir žmonių, kurie jomis naudojasi."

A. Mamontovas teigė, kad Lietuvos tinklalapyje "Linkomanija", jei žmogus nori turėti teisę atsisiųsti produkciją - muziką, filmus ir taip toliau - arba pats turi nelegaliai platinti, vadinasi, kiekvienas vartotojas verčiamas būti piratu, arba pervesti pinigų. "Tai "biznis". Kur yra mokesčių inspekcija? Juk kažkas pinigus moka, kažkas renka, kažkur jie nueina, ir niekaip negalima to prismaugti. Vyksta nelegali prekyba, - stebėjosi muzikantas. - Man keisčiausia, kai žmogus moka piratams, o ne kūrėjams." Net tada, kai A. Mamontovas sudarė galimybę nemokamai klausyti jo muzikos, būta nesusipratėlių. Jis pasakojo: "Kai vieną savo albumą leidau atsisiųsti nemokamai, didžiausias absurdas, kad vis tiek buvo žmonių, kurie komentaruose rašė: "Aš tai iš "Linkomanijos" atsisiunčiau." Tai jau byloja apie visišką nesąmoningumą. Žmogui leidžiama nemokamai pasiimti daiktą nuo prekystalio, bet jis vis vien eina pro užpakalines duris, pavagia, išneša ir jaučiasi kovojantis prieš sistemą. Šito niekaip negaliu suvokti. Kai toks supratimas, tokie ir rezultatai. Jei taip elgiatės, tada nesiskųskite, kad gyvenate už minimumą."

Per spaudos konferenciją pristatymas tyrimas apie intelektinės nuosavybės naudojimo būdus.

Tai - vagystė

Kaip spaudos konferencijoje sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis, intelektinė nuosavybė ir su ja susiję produktai bei paslaugos Lietuvoje yra žymiai produktyvesnis sektorius nei kiti. Ši sritis sukuria 5,4 proc. BVP, čia dirba beveik 5 proc. visų dirbančiųjų, sektorius sudaro 6 proc. viso eksporto. Palyginimui, pavyzdžiui, pieno produktų eksportas sudaro tik 2,5 proc. "Kad šie rezultatai būtų dar įspūdingesni, turime visi drauge sutarti, kad piratavimas ir kitoks nelegalus intelektinės nuosavybės naudojimas yra vagystė. Apvagiami kūrėjai, atlikėjai ir kiti žmonės, prisidėję prie intelektinės nuosavybės kūrimo. Kiekviena vagystė yra didelis nuostolis ir savininkui, ir valstybei", – sakė Š. Birutis.

Tarp dažniausiai nelegaliai vagiamos intelektinės nuosavybės – filmai ir muzika. Dešimtadalis respondentų teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių juos nelegaliai parsisiųsdavo nuolat, dar 40 proc. – kartais legaliai, kartais nelegaliai. "Toks nelegalaus muzikos ir filmų naudojimo populiarumas nenustebino, bet problemų yra ne tik šiose srityse. Pagarba intelektinei nuosavybei svarbi ir kalbant apie knygas, fotografijas, natas, kompiuterių programas ar net architektūrą", - sakė kultūros ministras.

"AAA Law" partnerio advokato Andriaus Iškausko nuomone, piratai stengiasi pateisinti saviapgaulę. Daug vartotojų tiki, jog niekas nenukenčia dėl to, kad jie nelegaliai naudoja intelektinę nuosavybę. "Kalbant apie autorių teises, svarbus ne tik atlyginimo klausimas, bet ir autoriaus teisė neleisti kitiems naudoti tai, ką jis sukūrė. Juk jūs nenorėtumėte, kad kas nors ateitų pamiegoti į jūsų lovą, kol jūsų nėra namie. Atrodo, nieko blogo, juk lovos nepavagia, bet labai nemalonu", – palygino A. Iškauskas.

A. Mamontovo nuomone, vienas iš sprendimų – visuomenės švietimas. "Manau, kad šis klausimas turi būti įtrauktas jau į mokyklų programas, turėtume ugdyti jaunąją kartą, kuri išmoktų atsiskaityti", - sakė jis. Autorinių teisių skyriaus vedėja Nijolė Matulevičienė teigė, kad Kultūros ministerija kreipėsi į Lietuvos vyriausybę su konkrečiais siūlymais, kokias sąlygas įmanoma sudaryti teisėtam kūrinių naudojimui, efektyvioms prevencinėms ir teisių gynimo priemonėms. Vienas siūlymų - derėtų sudaryti sąlygas teisėtai kūrinių prieigai. Kultūros ministerija ketina skirti lėšų interneto platformų kūrimui. Be to, reikia ugdyti visuomenės pagarbą intelektinei kūrybai, svarbiausia - jau mokykloje. Būtina sukurti efektyvią teisių gynimo sistemą. Regis, visi reikalingi teisės aktai yra, bet kažkodėl jie neveikia. Dėl to reikia atlikti tyrimą. Dar derėtų skatinti, kad patys intelektinės nuosavybės teisių turėtojai būtų aktyvesni.

Nepirataujančių lietuvių - mažiau nei pusė

Per spaudos konferenciją A. Mamontovas teigė, jog jį pradžiugino žinia, kad per tyrimą net 40 proc. pasakė, kad visuomet intelektinę nuosavybę naudoja tik legaliais būdais. "Maniau, bus blogiau", - pripažino muzikantas.

"Spinter tyrimai" tyrimą atliko 2014 metų gruodžio mėnesį. Buvo aiškinamasi, kiek žmonių nelegaliai naudojasi intelektine nuosavybe - siunčiasi filmus, muziką, diegia programinę įrangą, pasisavina nuotraukas ir taip toliau, kai jie tai vertina, kokios priežastys bei skatinimo veiksmai. Pagal Kultūros ministerijoje paskelbtus rezultatus, 40 proc. tyrimo dalyvių teigė intelektinę nuosavybę visuomet naudojantys tik legalius būdus. Dar 18 proc. nurodė dažniausiai naudojantys legalius būdus. Ketvirtadalis - 25 proc. - pripažino naudojantys tiek legalius, tiek nelegalius būdus, 9 proc. - dažniau nelegalius, trys - tik nelegalius.

Tyrime buvo klausiama ir apie tai, dėl kokių priežasčių intelektinė nuosavybė naudojama nelegaliai. Dažniausiai respondentai nurodė tokias priežastis: nesudėtinga gauti (34 proc.), tai yra būdas sutaupyti pinigų (30 proc.), naudoti legaliai būtų per brangu (27 proc.), nėra patogių būdų naudoti legaliai (24 proc.).

Taip pat buvo aiškinamasi, kaip tie, kurie nelegaliai naudoja intelektinę nuosavybę, suvokia savo elgseną. 36 proc. pasakė, kad nemano, jog tai - vagystė. 19 proc. sakė suprantantys, kad tai yra vagystė, bet turintys pateisinamų priežasčių taip elgtis. 6 proc. pripažino, kad tai - vagystė ir teigė, kad blogai jaučiasi nelegaliai naudodami intelektinę nuosavybę. Tačiau net 27 proc. pasakė, kad tai jiems visai nesvarbu.

Respondentai taip pat buvo klausiami, ko reikėtų, kad intelektinę nuosavybę jie visuomet naudotų legaliai. 35 proc. pasakė, kad reikėtų didesnių pajamų – jei pakankamai uždirbtų, įsigytų legaliai. 18 proc. teigė, kad norėtų patogesnių būdų įsigyti legaliai. 14 proc. nemano, kad kas nors pakeistų jų įpročius, ir 18 proc. tai visai nesvarbu. Vis dėlto 23 proc. respondentų tvirtino, kad atsiradus legalioms prieigoms, tokioms iTunes, Spotify, Deezer, Gala ir taip toliau, vis dažniau intelektine nuosavybe naudojasi legaliai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"