TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A.Pabedinskienė: ar trauktis spręsiu aš pati, o ne partija

Algimanta Pabedinskienė Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ar būsimieji pensininkai gali būti ramūs, kad valstybė užtikrins pensijų kaupimo tęstinumą ir stabilumą, sukauptos lėšos nebus nacionalizuotos, o pati valstybė nepasitrauks iš kaupimo? To Nemira Pumprickaitė LRT „Savaitėje“ klausė Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės.

Iki lapkričio 30 dienos reikia apsispręsti, kaip kaupti būsimai pensijai. Pasirinkti galima iš trijų variantų. Pirmas variantas: gyventojai gali sustabdyti socialinio draudimo įmokų pervedimą į pensijų fondus ir likti tik „Sodros“ sistemoje. Antras variantas: gyventojai gali dalyvauti pensijų kaupime ankstesnėmis sąlygomis, t.y. nieko nekeisti ir į fondus toliau pervesti dalį socialinio draudimo įmokos – nuo 2014 metų 2 proc. Trečias variantas: gyventojai gali tęsti kaupimą papildomai pridėdami 1 proc. savo darbo užmokesčio ir gaudami 1 proc. vidutinio atlyginimo iš valstybės biudžeto, o nuo 2016 metų – atitinkamai po 2 proc.

Nuo 2004 metų, kai buvo pradėtas pensijų kaupimas privačiuose fonduose, ši sistema patyrė sukrėtimų. Fonduose kaupiama socialinio draudimo įmokų dalis kito net kelis kartus: nuo 2,5 proc. išaugo iki 5,5 proc., vėliau liko tik 1,5 proc., o šiais metais vėl siekė 2,5 proc. asmens draudžiamųjų pajamų. Dabar iš valdančiųjų vis pasigirsta kalbų, kad valstybė neturi dalyvauti kaupiant privačiuose fonduose, todėl pervedimus iš „Sodros“ reikia sustabdyti.

Taigi, ar mes, būsimieji pensininkai, šiandien turime garantijų, kad valstybė užtikrins pensijų kaupimo tęstinumą ir stabilumą, sukauptos lėšos nebus nacionalizuotos, o ir pati valstybė neapsigalvos ir nepasitrauks iš kaupimo? Tai – Nemiros Pumprickaitės klausimai Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Algimantai Pabedinskienei, viešėjusiai LRT „Savaitės“ studijoje.

– Ar galite garantuoti, kad tie sukaupti pinigai nebus nacionalizuoti, kaip nutiko kai kuriose ES šalyse ir ar valstybė nepasitrauks? Tada neaišku, kas bus su tais pinigais, kuriuos žmonės jau buvo sukaupę.

– Tikrai nenorėčiau, kad viešoje erdvėje pasklistų informacija, kad tie fondai bus nacionalizuoti ar pensijų reformos įgyvendinimo metu vyks kokie nors kitokie nesklandumai. Aš manau, kad mes vis dėlto turime prisiimti atsakomybę ir galvoti apie valstybės stabilumą, nepainioti žmonių, nesukelti jiems panikos. Mano nuomone, tie mūsų žingsniai yra daromi būtent dėl to pažangaus reformos įgyvendinimo.

– Mes girdime, kad apie tai garsiai kalba premjero patarėjas, Seimo vicepirmininkas – ne šiaip eiliniai žmonės iš gatvės. Ar Ministrų kabinete yra tokių svarstymų?

– Ne, pačioje vyriausybėje tikrai nėra svarstoma. Tikrai polemika. Aš, aišku, suprantu – politikai gali kalbėti, diskutuoti, polemizuoti. Vis dėlto manau, kad mes šiuo klausimu turime parodyti brandą, atsakingumą ir prisiimti tą atsakomybę – jeigu mes pradėjome šią reformą, mes ją įgyvendiname.

– Vienas iš valstybės dalyvavimo pensijų fonduose oponentų argumentų yra tai, kad „Sodra“ turi 10 mlrd. deficitą, ir jeigu nėra kitų finansavimo šaltinių, tie pensijų fondai yra nepatvarūs. Kaip tai vertinate?

– Aš manau, kad to klausimo nereikėtų kvestionuoti. „Sodra“ tikrai dirba. 2014-aisiais, 2015-aisiais, galbūt – 2016-aisiais planuojame „Sodros“ pajamų ir išlaidų balansą. Nenorėčiau, kad ši tema eitų į viešą erdvę, kad priešintų žmones ir atsirastų visai nereikalingų kalbų.

– Ar gali taip atsitikti, kad iš „Sodros“ į fondus pervedamas procentas, kuris dabar yra 2,5 proc., o nuo kitų metų – 2 proc., kis?

– Šiandien apie procento keitimą negalvojame.

– Jeigu fondas, kur kaupiama pensija, bankrutuotų, kas būtų su žmogaus pinigais? Tie pinigai prapuola? Jis kaupė, kaupė ir senatvei pinigų neliktų?

– Nemanau, kad pensijų fondai bankrutuos. Iš tiesų, jie investuoja į įvairius investicinius paketus, ir, manau, tą riziką diversifikuoja. Tikrai neturėtų taip nutikti. Ir, be to, fondai taip pat yra apdrausti.

– Lietuvos bankas jau lyg ir yra viešai pasakęs, kad jeigu jums iki pensijos liko mažiau nei septyneri metai ir jūsų atlyginimas nėra didelis, svarstyti, kad jums dar verta kaupti kažkokiame fonde, nereikėtų. Vis dėlto, kokie tie pasirinkimo kriterijai?

– Gyventojams būtų patraukliausia su visais savo dokumentais, duomenimis nuvykti pas specialistą į „Sodros“ įstaigą ir pasikonsultuoti. Vienintelio recepto, nurodančio rinktis vieną, kitą ar trečią, šiandien nėra. Bet aš dar kartą kartoju, kad tie žmonės, kurie turi nedideles pajamas...

– Nedidelės pajamos – tai kiek?

– Sakykime, iki 2 tūkst., tikrai turėtų suklusti ir pasižiūrėti.

– Jei žmogus kurį laiką kaupia privačiame fonde, ar atėjus pensijos metui, jam visi pinigai bus išmokami iš karto, ar kiekvieną mėnesį prie tos sodrinės pensijos bus pridedama dalis?

– Prie „sodrinės“ pensijos gali būti pridedama dalis. Reikėtų žiūrėti į anuitetą, tuos 32 tūkst., nes jeigu jūsų suma mažesnė, išssimti galėsite vienu kartu. Jeigu sulauksite anuiteto, ji bus išdalinta, kaip jūs minėjote, prie „Sodros“ pensijos.

– Ministre, kokį jūs variantą esate pasirinkusi? Ar jūs apskritai kaupiate?

– Iš tiesų man būtų neetiška į eterį sakyti, kokį aš variantą pasirinkau, nes tai gali būti traktuojama kaip skatinimas. Aš esu pasirinkusi ir gana seniai.

– Iki tol kalbėjome apie būsimus pensininkus, o dabar pakalbėkime apie esamus. Seimo Biudžeto komitetas šią savaitę lyg ir suteikė viltį, kad jau kitais metais bus galima pradėti kompensuoti pensijas, kai tuo tarpu vyriausybė kalba apie 2015 metus. Kaip yra iš tiesų?

– Taip, vertinant 2014 metų biudžetą, lėšų surasti yra labai sudėtinga. Mūsų manymu, esant viršplaniniam biudžeto surinkimui, turime dėti visas pastangas, kad atsirastų galimybė ir būtų pradėtas kompensavimas visiems senjorams. Aišku, tam tikru procentu. Bet mes į tai turime žiūrėti socialiai atsakingai.

– Jūs irgi neatmetate (tai svarstoma ir vyriausybėje), kad kompensavimas galėtų prasidėti jau kitąmet?

– Galėtų jau nuo metų vidurio.

– Valstybė socialinėms pašalpoms išleidžia milijardus – baisius pinigus. Prieš krizę, 2008-aisiais, pašalpoms buvo skirta beveik 80 mln. 2011-aisiais jos išaugo kone aštuonis kartus ir siekė per 600 milijonų. Kitąmet jūs planuojate daugiau nei pusę milijardo – daugiau nei 575 milijonus. Jeigu tos pašalpos būtų sumažintos, gal ir pensininkams būtų galima greičiau pinigų surasti?

– Iš tiesų tuo pašalpų mažinimo keliu ir einame. Aš labai džiaugiuosi, kad nuo 2014 metų pašalpų skyrimą ir kompensavimą atiduodame savivaldybėms kaip savarankišką funkciją. Aš manau, kad ir kitos savivaldybė tą pašalpų davimą mažins, nes čia įsijungia visa bendruomenė.

– Pakalbėkime apie solidarumą: pensininkų pensijos nėra kompensuojamos, didinamos, o atlyginimai Seimo nariams ir ministrams kyla. Jūs būtumėte už politikų algų kėlimo stabdymą?

– Taip, tikrai galima [sustabdyti] pusei metų, metams.

– Darbo partija, bent jau jos pirmininkė, pasisakė esanti prieš. Ji sako, kad [algas] reikia grąžinti. Jūs sakote, kad, solidarizuojantis su gaunančiais mažiausias pajamas, tai būtų galima sustabdyti.

– Taip, taip, bet aš dar kartą norėčiau pasakyti, kad pirmininkė, matyt, laikosi tos teisinės nuostatos, kad tai yra Konstitucinio Teismo išvados ir mes vis dėlto turime tai vykdyti.

– Jūsų ministerijoje neliko viceministro, kuris atsakingas už pensijų sistemos reformą. Jis buvo tai pensijų sistemai kuo nors nusidėjęs? Dabar, kaip suprantu, jis nėra niekuo pakeistas?

– Ne, viceministras tikrai nenusidėjęs – taip net ir kalbėti būtų negalima. Tiesiog toks yra mano sprendimas – kad į tą pensijų reformą reikia žiūrėti kiek kitaip, plačiau.

– Jūs norite pasakyti, kad nesutapo jūsų ir viceministro A.Bitino nuomonės dėl pensijų reformos?

– Kai kuriais klausimais.

– Ar galite pasakyti, kokiais klausimais konkrečiai?

– Tikrai ne, klausimų nenorėčiau vardinti.

– Tam jūsų poelgiui turėjo įtakos pokalbis su partijos pirmininke, kai ši jus kvietėsi pokalbiui dėl esą per prastai dirbančių kai kurių Darbo partijos ministrų?

– Ne, tikrai ne, nes bet kokiu atveju politinės komandos formavimas yra ministro prerogatyva. Nors mes visą laiką tariamės su partijos vadovais, bet tai yra mano sprendimas.

– Ar jūs esate gavusi kokį nors pažadą, garantijas iš partijos pirmininkės, kad dabar jau galėsite ramiai dirbti po kilusios sumaišties dėl Darbo partijos ministrų, tarp kurių buvote minima ir jūs?

– Ne, tai daugiau eskalauojama viešoje erdvėje. Tokios problemos ten nebuvo. O apie garantijas aš tikrai nenorėčiau net ir kalbėti. Tiesiog dirbu savo darbą, o ateityje bus matyti, kaip bus.

– Jeigu partija jums pasakys, kad turite trauktis, jūs pasitrauksite?

– Aš sprendimą priimsiu pati.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"