TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A. Pabedinskienės ministerija nustebino merus

2016 03 28 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Panevėžio regioninės plėtros tarybos veikloje dalyvaujančios šiaurės Lietuvos savivaldybės, paprašę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neskubėti skaidyti Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų namų, kol tokiai pertvarkai nėra visapusiškai pasirengta, sulaukė tik padėkos už dėmesį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pavaldūs Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų namai, įgyvendinant šios valstybės institucijos kuruojamą institucinės globos pertvarkos projektą, pagal kurį iki 2020 metų Lietuvoje nebeturėtų likti vaikų namų, o visi be globos likę mažieji apsigyventi šeimose arba pas globėjus, pertvarkyti buvo pradėti praėjusių metų pabaigoje. 103 globotinius turėjusi įstaiga praėjusį gruodį suformavo dvi šeimas (jose apsigyveno po šešis vaikus), kurios persikėlė į išnuomotus būstus – vaikus juose prižiūri socialiniai darbuotojai. Per šiuos metus ketinama išnuomoti dar keletą būstų, kuriuose įsikurtų daugiau šių vaikų namų auklėtinių.

Susirūpino namų ardymu

Nors pertvarka A. Bandzos kūdikių ir vaikų namuose pristatoma kaip pavyzdinė, o pirmųjų vaikų perkėlimo ceremonijoje dalyvavo net socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, atgarsiai apie šiuos procesus nėra tik teigiami. Dar vasario mėnesį Panevėžio regioninė plėtros taryba, kuriai priklauso Panevėžio miesto bei rajono, taip pat Biržų, Rokiškio, Kupiškio ir Pasvalio rajonų merai, raštu kreipėsi į SADM bei Vyriausybę, siūlydami ne mažinti A. Bandzos kūdikių ir vaikų namuose nustatytą globos vietų skaičių, bet jį padidinti, taip siekiant pilnai išnaudoti šios įstaigos potencialą.

„Šiuo metu labai aktuali išlieka ilgalaikės globos paslauga, kurios regiono savivaldybėms dar trūksta. Tai ypač aktualu sprendžiant ilgalaikės globos paslaugų teikimą vaikams, turintiems elgesio, emocijų sutrikimų ar sulaukus paauglystės amžiaus. Natūralu, kad tokių vaikų globėjai nelabai norės globoti, o įkurdinus juos bendruomenėse, gali padidėti neigiamas bendruomenės požiūris į visą pertvarką. Didelės valstybės lėšos buvo investuotos į šios įstaigos modernizavimą renovuojant pastatus, aprūpinant juos reikiama įranga, sudarant puikias sąlygas ten esantiems vaikams ir darbuotojams, todėl pilnai neišnaudoti šios bazės būtų labai neatsakinga“, – ministerijai rašė merai.

Kaip portalui lzinios.lt sakė Panevėžio vicemeras Petras Luomanas, tokį savivaldybių vadovų kreipimąsi paskatino tai, kad Lietuvoje vaikų globos įstaigų decentralizacijai nėra tinkamai pasirengta – nors teigiama, kad išskaidant valstybinius namus mažiesiems bus užtikrinta šeimos ar bendruomenės globa, jie iš tiesų tik perkeliami po kitu stogu.

„Tai, kas dabar vyksta, yra labiau „reklaminis“ pasirodymas. Tarkime, A. Bandzos vaikų namų atveju kai kurie globotiniai tiesiog pakeitė gyvenamąją vietą – buvo išnuomoti keli būstai, kuriuose apgyvendinta po šešis vaikus, tačiau jie vis tiek liko tos institucijos globoje. Ar tie keli vaikai, perkelti į kitas patalpas, bet prižiūrimi tų pačių specialistų, dėl to pasijaus gyvenantys šeimoje? Toli gražu“, – kalbėjo politikas.

Jo teigimu, dar visai neseniai investavus didžiules valstybės lėšas į globos namų infrastruktūros kūrimą, į specialistų rengimą, kažin, ar reikia viską griauti vienu mostu. „Vaikų globai reikia ne tik popierinio sprendimo – tam reikia rengti visuomenę, globėjus, dirbti su šeimomis, kad kuo mažiau vaikų reikėtų iš jų paimti, stiprinti įvairių institucijų pagalbą joms. Tai yra valstybinės reikšmės klausimas, o ne proginis ar rinkiminis. Jam spręsti turėtų būti pasitelktos visų lygmenų valstybės institucijos. Jei būtų nuolatinis, nuoširdus, o ne reklaminis rūpestis vaikais, būtų ir rezultatai“, – aiškino P. Luomanas.

Padėkojo už dėmesį

Iš SADM Panevėžio regioninės plėtros taryba sulaukė ne pasiūlymo nagrinėti problemą, bet raginimo „ieškoti priimtiniausių būdų, kaip ilgalaikę socialinę globą institucijoje būtų galima pakeisti į alternatyvias socialines paslaugas bendruomenėje“.

Ministerijos atsakyme, kurį pasirašė A. Pabedinskienė, nurodoma, kad praėjusių metų gegužės 5 dieną ministrė priėmė įsakymą „Dėl atrinktų pertvarkai stacionarių socialinės globos įstaigų ir sutrikusio vystymosi kūdikių namų sąrašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtinta, kad A. Bandzos vaikų namai yra atrinkti vykdyti pertvarką. Esą pavaldi globos įstaiga ministerijai pati pateikė vaikų skaičiaus mažinimo 2014–2016 metais planą, numatantį, kad šįmet vaikų skyriuje vietų skaičius bus sumažintas iki 60, todėl dabar savivaldybės kartu su vaikų namais turėtų ieškoti galimybių ne kaip išsaugoti tebeveikiančią organizaciją, bet ieškoti galimybių plėsti globos paslaugas bendruomeninio tipo globos nameliuose.

„Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir jūsų rašte nurodytas aplinkybes, manome, kad nėra objektyvių priežasčių, leidžiančių didinti vaikų globos skaičių Panevėžio A. Bandzos kūdikių ir vaikų namuose. Dėkojame už bendradarbiavimą“, – rašė A. Pabedinskienė.

Šį ministrės atsakymą Panevėžio vicemeras pavadino „mandagiu cinizmu“. „Mums tiesiog padėkojo už bendradarbiavimą. Regioninės plėtros tarybos nariai, tiesiogiai išrinkti merai mato problemą, kreipiasi į SADM, ir gauna tik tokį atsakymą“, – piktinosi P. Luomanas.

Kritikuoja specialistai

Institucinės globos, tai yra vaikų namų reformą, SADM pradėjo 2014 metais. Įgyvendinus plataus masto pertvarkas mūsų šalyje, išskyrus retas išimtis, turėtų nebelikti vaikų namų, o valstybė dėtų visas pastangas, kad vaikai saugiai augtų su savo tėvais, jų nesant – įtėvių, globėjų šeimose.

Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 90 vaikų globos namų. Juose gyvena beveik 4 tūkst. vaikų. Pertvarkos organizatoriai žada, kad iki 2020 metų duris pagal planą užvers 27 globos įstaigos, tai yra institucijose globojamų vaikų sumažės nuo dabartinių 38 proc. iki 20 procentų. Pertvarkai įgyvendinti iš viso numatyta 77,5 mln. eurų, kurie turėtų būti panaudoti infrastruktūrai pritaikyti ir plėtrai bei paslaugoms finansuoti.

Per metus Lietuvoje jau įgyvendinti keli projektai, mažuosius iš vaikų namų perkeliant į bendruomenes. Tačiau tai nereiškia, kad jie atrado mylinčias nuolatinių globėjų ar įtėvių šeimas: išskaidžius institucines įstaigas, jų globotiniai buvo įkurdinti mažesniuose bendruomeniniuose globos namuose arba socialiniuose butuose.

„Lietuvoje institucinės globos pertvarka, deja, pradėta ne nuo to galo. Sudaromas sąrašas įstaigų, kuriose vyksta pertvarka, tada perkami butai ir į juos grupėmis perkeliami vaikai, su kuriais toliau pamainomis dirba personalas. Toks yra supratimas, kas yra šeimos aplinka. Matomas tik materialinis aspektas, o psichologinis, emocinis – ignoruojamas. Be abejo, gyventi bute, pareiti į tokį pat būstą kaip šeimose gyvenantys klasės draugai – vaikams labai svarbu, tačiau to neužtenka. Praleidžiama esmė – šeima nėra vieta, šeima yra santykiai“, – apie šiuos sprendimus anksčiau sakė žmogaus teisių ekspertė Dovilė Šakalienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"