TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A.Paulauskas: valdžia apie padėtį „Snore“ žinojo nuo 2009-ųjų vidurio

2014 03 05 16:08
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Visi svarbiausi šalies vadovai iš anksto buvo informuoti apie dabar jau bankrutavusio banko „Snoras“ sunkumus, tačiau jokių priemonių nebuvo imtasi beveik dvejus metus, sako parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas.

Tokią išvadą „darbietis“ Artūras Paulauskas teigia padaręs po to, kai trečiadienį Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija išklausė buvusio Lietuvos banko valdybos nario Vaidievučio Geralavičiaus parodymus.

„Kaip ir signalizavo įvairioms valdžios institucijoms, kad „Snore“ nėra reikalai geri, kad reikia imtis priemonių, tačiau tos priemonės buvo priimtos 2011 metų pabaigoje, bankui paskelbus jo veiklos moratoriumą“, - spaudos konferencijoje Seime sakė A.Paulauskas.

Jo teigimu, V.Geralavičius aiškino, kad 2009 metais apie situaciją „Snore“ buvo informuotas tuometinis premjeras Andrius Kubilius.

„2009 metais vidury jie, gavę inspektavimo išvadas dėl „Snoro“ ir pamatę, kad tuometinis banko vadovas nereaguoja į tas išvadas, nuėjo pas tuometinį premjerą Kubilių ir išdėstė savo nuomonę, kad bankas yra sunkioje būklėje“, - apie V.Geralavičius liudijimą kalbėjo A.Paulauskas.

Pasak jo, V.Geralavičiaus teigimu, premjerui buvo pranešta apie 900 mln. litų „skylę“ banke ir siūlyta „iš esmės spręsti klausimą“: „Valdyboje (Lietuvos banko - BNS) penki nariai, nuomonės pasidalindavo trys ir du ir todėl premjeras, kaip tikėtasi, turėjo sureaguoti“.

V.Geralavičiaus liudijimu, premjeras buvo pasikvietęs Lietuvos banko valdybos pirmininką (Reinoldijų Šarkiną - BNS), tačiau bankas toliau veikė.

„Pašnekėjo ir situacija nepasikeitė - tam bankui leista dirbti“, - pridūrė A.Paulauskas.

V.Geralavičius esą liudijo, kad jis dėl „Snoro“ lankėsi ir pas Seimo pirmininkę konservatorę Ireną Degutienę bei prezidentės patarėją Nerijų Udrėną.

Tęsti „Snoro“ bankroto aplinkybių analizę pernai pavedė Seimas, suteikęs komitetui ir komisijai specialios laikinosios tyrimo komisijos statusą bei įpareigojęs atlikus parlamentinį tyrimą dėl galimos neteisėtos įtakos teisėsaugai ir Valstybės saugumo departamentui, Seimui atsakyti į 14 klausimų - keli iš jų susiję su „Snoru“.

Parlamentarai turėtų peržiūrėti ir įvertinti buvusios laikinosios komisijos, kuriai vadovavo „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis, 2012 metais tyrusios „Snoro“ žlugimo aplinkybes, padarytas išvadas dėl banko bankroto ir esant būtinybei teiks jas iš naujo tvirtinti Seimui.

Parlamentarai aiškinsis, kas yra atsakingas, kad Lietuvos bankas neįslaptino medžiagos susijusios su „Snoro“ banku.

2011 metų lapkričio 16 dieną Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas. Gruodžio 7 dieną bankui iškelta bankroto byla.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"