TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A. Pitrėnienė: nereikia manęs provokuoti

2016 06 11 6:00
Mokytojai, mokyklų direktoriai, universitetų vadovai, administracija, dėstytojai yra prilyginami valstybės tarnautojams. Atsakomybė neteisėto atlygio davimo atveju tenka ir dovanos ėmėjui, ir dovanos gavėjui, ir jo vadovui. pixabay.com nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė provokacija pavadino klausimą, ar anksčiau jos vadovautose mokyklose auklėtinių tėvai organizuodavo rinkliavas mokytojų dovanoms. Prieš kelias savaites bendrovė „Corporate securitus“ supažindino Švietimo ir mokslo ministeriją su tyrimu, atskleidžiančiu, jog moksleivių tėvams neoficialioms rinkliavoms skiriant po 10 eurų per metus, taip Lietuvos mastu išleidžiama 3,5 mln. eurų.

„Kartu su visa moksleivija ir studentija džiaugdamasi mokslo metų pabaiga, verslo saugumo ir antikorupcinių kompleksinių sprendimų bendrovė „Corporate Securitus“ darželių direktoriams ir auklėtojoms, moksleiviams ir studentams, jų tėvams, tėvų komitetams, mokytojams, mokyklų direktoriams, universitetų rektoriams, prorektoriams, universitetų administracijos darbuotojams ir dėstytojams primena pareigą neskatinti savo elgesiu korupcijos apraiškų neteisėtais atlygiais ir dovanomis“, – gegužės 19-ąją švietimo ir mokslo ministrei A. Pitrėnienei bei suinteresuotoms institucijoms adresuotame laiške rašė bendrovės „Corporate Securitus“ plėtros ir pardavimų direktorė dr. Nendrė Černiauskienė.

Tačiau ministrė A. Pitrėnienė „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad į ją niekas nėra kreipęsis dėl to, jog tėvai savavališkai organizuoja rinkliavas. „Tai provokaciniai klausimai. Aš tikrai, ačiū, neatsakysiu. Tokių dalykų nežinau, nėra, ir manęs provokuoti nereikia“, – taip politikė sureagavo paklausta, ar mokyklose, kurioms anksčiau vadovavo, moksleivių tėvai nerengdavo rinkliavų atsidėkoti mokytojams.

Audronė Pitrėnienė: „Tai provokaciniai klausimai. Aš tikrai, ačiū, neatsakysiu. Tokių dalykų nežinau, nėra, ir manęs provokuoti nereikia.“/Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Sisteminė problema

„Visiškai neigti, kad to nėra, galbūt kiek neprofesionalu, bet tai bet kuriuo atveju – ministrės nuomonė. Manyčiau, kad rinkliavos mokytojų dovanoms yra sisteminė problema, o ne pavieniai atvejai toje ar kitoje mokykloje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė bendrovės „Corporate Securitus“ direktorius Ernestas Lipnickas. Jo teigimu, rinkliavas mokyklose reikėtų vertinti per neigiamo poveikio visuomenei prizmę. „Jei kyla didžiulis nepasitenkinimas rinkliavomis, vienareikšmiškai Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) bei mokymo įstaigų veiklai tai suteikia neigiamo atspalvio. Jei terpėje, kurioje ugdomi vaikai, vyksta negerų dalykų, apie tai turėtų būti kalbama labai garsiai“, – aiškino E. Lipnickas.

Bendrovės „Corporate Securitus“, savo iniciatyva atlikusios situacijos švietimo įstaigose tyrimą, laiške švietimo ir mokslo ministrei primenama, kad, vadovaujantis Lietuvos įstatymais, už atliekamas pareigas duodamas atlygis iki vieno minimaliojo gyvenimo lygio (MGL), t. y. nuo 1 cento iki 38 eurų, yra baudžiamasis nusižengimas, o viršijus šią sumą – baudžiamasis nusikaltimas, už kurį gresia net laisvės atėmimas. „Mokytojai, mokyklų direktoriai, universitetų vadovai, administracija, dėstytojai yra prilyginami valstybės tarnautojams. Atsakomybė neteisėto atlygio davimo atveju tenka ir dovanos ėmėjui, ir dovanos gavėjui, ir jo vadovui“, – nurodė ekspertai.

Tyrimo metu suskaičiuota, kad jei mokyklose tėvų komitetai nors kartą per metus nusprendžia rinkti po 10 eurų nuo vaiko, tarkime, mokslo metų baigimo iškilmėms, mokytojų ir mokyklos bendruomenės dovanoms, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje mokosi apie 350 tūkst. moksleivių, vidutiniškai šalyje taip sukaupiama 3,5 mln. eurų. Neatmetant galimybės, kad rinkliavos dovanoms gali būti ir tarp studentų, o jų Lietuvoje yra apie 100 tūkst., prie minėtos sumos reikėtų pridėti dar milijoną eurų.

Vadino nusikaltimu

Švietimo ir mokslo ministrės manymu, moksleivių tėvų neoficialios rinkliavos mokytojų dovanoms būtų nusikalstama veika. „Aš tokių pavyzdžių neturiu, į mane niekas nėra kreipęsis dėl to, kad tėvai darytų rinkliavas savavališkai. Yra tam tikri fondai, yra galimybės paremti (mokyklą – red.) savanorišku principu. Tai įstatymuose numatyta, bet nėra taip, kad aš noriu, surenku ir ką noriu su pinigais darau. Jie turi būti apskaityti, teikiama ataskaita, kaip panaudotas paramos fondas. Tas pats ir dėl klasės fondų – jei tai nėra apskaitomos lėšos, jokių fondų negali būti. Aš tikrai tokio dalyko net negirdėjau“, – aiškino A. Pitrėnienė.

Kaip „Lietuvos žinias“ informavo ŠMM Komunikacijos skyrius, situacija yra stebima: jei ministerija gauna raštiškos ar žodinės informacijos apie mokykloje vykstančias neteisėtas rinkliavas, apie tai informuoja mokyklos steigėją, atskirais atvejais – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą. „Prieš metus švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė raštu kreipėsi į savivaldybių merus ir pažymėjo, kad į ministeriją kreipiasi vaikų tėvai, visuomenės atstovai dėl rinkliavų ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo ugdymo mokyklose: patalpų ar klasės remontui, baldams, užsienio kalbų vadovėliams ir pratyboms, ekskursijoms, dovanoms ir panašiai. „ŠMM yra prieš bet kokias nesavanoriškas rinkliavas mokyklose, kurios skatina tėvų supriešinimą, didina socialinę atskirtį“, – nurodė ŠMM atstovai.

Šios institucijos teigimu, tėvai mokyklą gali remti tik savanoriškai: skirti iki 2 proc. pajamų mokesčio sumos, taip pat remti mokyklą pagal Labdaros ir paramos įstatymo reikalavimus. Apie surinktų lėšų panaudojimą turi būti teikiama išsami ataskaita.

Mokytojai, mokyklų direktoriai, universitetų vadovai, administracija, dėstytojai yra prilyginami valstybės tarnautojams. Atsakomybė neteisėto atlygio davimo atveju tenka ir dovanos ėmėjui, ir dovanos gavėjui, ir jo vadovui.

Apdovanoja, bet nebūtinai

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys pedagogas Valentinas Stundys „Lietuvos žinioms“ teigė, jog rinkliavos mokyklose iš tiesų populiarios, bet apie tai, kad specialiai būtų organizuojamos rinkliavos atsidėkoti mokytojams, jis esą negirdėjęs. „Atskiri atvejai, be abejo, yra galimi, bet kad taip būtų daroma visuotinai, girdžiu pirmą kartą. Būna, kad mokytojams atsidėkoja atskiros klasės. Nedrįsčiau kategoriškai vertinti, kad tai korupcija, nes paprastai tokie dalykai vyksta tik baigiant mokyklą“, – svarstė Seimo narys.

Lietuvos švietimo profesinei sąjungai vadovaujantis Elektrėnų „Ąžuolyno“ vidurinės mokyklos mokytojas Audrius Jurgelevičius pasakojo girdėjęs apie įvairias rinkliavas, bet pats su jomis nesusidūręs. „Būna, kad tėvai, pavyzdžiui, vaikams baigus ketvirtą klasę, „susimeta“ ir įteikia mokytojai servizą ar mikrobangų krosnelę, t. y. šiek tiek vertingesnį daiktą. Bet tai tikrai nėra privalu – tie, kas neturi pinigų ar nenori prisidėti, to nedaro. Mokytojai, kaip ir mokyklų vadovai, manau, to nereikalauja ir nelaido užuominų“, – kalbėjo pedagogas.

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius buvo griežtesnis: rinkliavos mokytojų dovanoms kuria nenatūralius santykius, ir to neturėtų būti. „Gyvename tokioje šalyje, kurioje vienas kitam mėgstame atsilyginti. Gyvename atsidėkojimo ir vienas kitam įsipareigojimo kontekste. Tai traktuojame kaip šiltesnių santykių kūrimo išraišką – ar eitume pas gydytoją, ar bendrautume su mokytojais. Toks mūsų mentalitetas, ir tai yra tam tikra problema, vedanti prie kitų dalykų, kai atsiranda jau stambesnės „atsidėkojimo“ sumos“, – svarstė direktorius.

Jo teigimu, argumentai, kad apdovanojimo reikalauja ne pedagogai, bet iniciatyvą rodo moksleivių tėvai, nėra svarūs. „Jeigu mokytojas kategoriškai pasakytų, ir švietimo sistema konstatuotų, kad to negali būti, greičiausiai tėvai dovanų nebesiūlytų. Žinoma, mokytojui galima įteikti gėlę, galbūt saldainių dėžutę, galų gale knygą, bet tai ir viskas. Jokiu būdu neturėtų būti jokios kitos atsidėkojimo išraiškos, nes tai jau yra nenatūralu“, – kalbėjo S. Jurkevičius.

Pareigūnai abejoja

Su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos „Transparency international“ Lietuvos skyriaus projektų vadovės Rugilės Trumpytės manymu, būtų naivu manyti, kad klasės tėvams renkant pinigus mokyklos administracija apie tai nežino. „Mokykla – labai uždara bendruomenė, todėl apie tai, kas vyksta viduje, dažniausiai žinoma visiems. Būna, kad organizuojama rinkliava bendroms reikmėms, bet neretai paprašoma pinigų, o kur jie nukeliauja, mažai informuojama. Jei klasėje vyksta rinkliavos, apie pinigų panaudojimą turėtų žinoti ne tik tėvai, bet ir vaikai. Svarbu atsiklausti moksleivių, ar jų nuomone, vienos ar kitos išlaidos yra reikalingos. Tokios diskusijos kol kas trūksta“, – aiškino ji.

Pasak R. Trumpytės, labai svarbu, jog tėvai ir moksleiviai nemanytų, kad atsidėkoti mokytojui – privalu. „Gydytojų pacientai taip pat sako, kad jie patys labai norėjo atsidėkoti. Bet juk pacientas po kurio laiko sugrįš pas tą patį gydytoją, naudosis jo paslaugomis. Su mokytojais gali būti panašiai: jis kitąmet vėl mokys tuos pačius vaikus. Kokią žinutę tokioje situacijoje siunčia patys mokytojai? Jie turėtų aiškiai pasakyti, kad dovanų tradicija jiems nepriimtina“, – sakė „Transparency international“ atstovė.

Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys abejojo, ar dovanas mokytojams galima vertinti kaip korupcijos apraiškas. „Ar tikrai visos klasės tėvai, surinkdami pinigus mokytojo dovanai, taip siekia jį papirkti? Dažniausiai dovanėlės teikiamos esant progai – per Mokytojo dieną, Kalėdas, išleistuves. Sakyčiau, tai daugiau tradicijų klausimas. Švietimo sistemoje, žinoma, yra įvairių problemų, bet tais atvejais, kai švenčių proga surenkami pinigai dovanai mokytojui, kažin ar tai reikia laikyti korupcija“, – svarstė pareigūnas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"