TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A. Pitrėnienei parengtas mitingo testas

2015 06 01 6:00
Audronė Pitrėnienė Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seime prisiekti dar nespėjusios naujosios švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės laukia pirmasis krikštas. Į mitingą prie Vyriausybės šiandien rinksis diskriminacija besiskundžiančių tautinių mažumų mokyklų teisių gynėjai.

Tarptautinę vaikų gynymo dieną sostinės Vinco Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės rūmų, skambės ne linksmos vaikiškos dainelės, o protesto šūksniai. Mitingą dėl tautinių mažumų mokyklų diskriminacijos Vilniaus krašte rengia lenkiškų ir rusiškų mokyklų tėvų forumas. Jis nuogąstauja, kad Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vykdoma reforma gali lemti daugybės mokyklų likvidavimą ar reorganizaciją. Jei nebus išgirsti, akcijos rengėjai užsimena apie galimybę imtis radikalesnių priemonių.

Švietimo problemas išmanančių Seimo narių nuomone, pagrindinė mitingo dirigentė neabejotinai yra Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), savo veiklą aktyvinanti prieš kitąmet vyksiančius parlamento rinkimus.

Ministerija delsia

Protesto organizatorių teigimu, ypač grėsmingi pokyčiai laukia 14 mokyklų, kuriose dėstoma tautinių mažumų kalbomis. Tarp jų minimos Vilniaus Vladislavo Sirokomlės, Simono Konarskio, Joachimo Lelevelio , Aleksandro Puškino, Dieveniškių Adomo Mickevičiaus, Šalčininkų rajono Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos, Trakų rajono Paluknio vidurinės mokyklos. Mokyklų bendruomenės piktinasi, kad ŠMM net nenurodydama priežasčių, leidimų mokykloms akedituotis neduoda. “Kartais argumentuojama neva mokinių skaičius mokyklose, kuriose mokosi keli šimtai mokinių, per mažas. Nors, pavyzdžiui, Lenkijoje, Seinuose, mokyklos, kurioje dėstoma lietuvių kalba, 1-12 klasėse mokosi vos 67 mokiniai. Tuo tarpu Lietuvoje mokykloms tautinių mažumų dėstomąja kalba, turinčioms žymiai didesnį mokinių skaičių, gresia likvidavimas arba reorganizavimas iki žemesnio lygio”, - teigiama pranešime.

Rugsėjo 1 dieną baigiasi vidurinių mokyklų reorganizacijos į gimnazijas, progimnazijas ir pagrindines mokyklas terminas. Teigiama, kad Vilniaus miesto savivaldybė laiku priėmė visus sprendimus, susijusius su bendrojo lavinimo mokyklų ateitimi, ir dar 2014 metų gruodį apie tai informavo ŠMM. “Šiandien viskas priklauso tik nuo ŠMM bei Vyriausybės. Organizuodami mitingą tautinių mažumų mokyklų mokinių tėvai yra įsitikinę, kad po šios protesto akcijos delsiama nebebus ir mokyklos bus akredituotos. Priešingu atveju, kovai už savo teises prireiks radikalesnių būdų”, - teigia akcijos rengėjai.

Paprastas politikavimas

Pasak Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros (ŠMKK) komiteto nario Valentino Stundžio teigimu, nepaisant bendrųjų palengvintų normų bei nemenko papildomo finansavimo, vistiek siekiama, kad tautinių mažumų mokykloms būtų daromos išimtys. „Kita vertus, reikia turėti omenyje, kad iki Seimo rinkimų liko nedaug laiko, todėl prasideda vis tų pačių klausimų eskalavimas – mokyklų tinklas, mažųjų mokyklų išsaugojimas. Aišku, griežiamas dantis ir dėl vienodo lietuvių kalbos egzamino“, - portalui lzinios.lt sakė V. Stundys. Seimo nario teigimu, „tai politikavimas, kuris nieko bendro su švietimo politika neturi“. „Pagal tarptautinės teisės dokumentus visiems turi būti sudarytos vienodas sąlygos įgyti išsilavinimą – tiek aukštąjį, tiek profesinį. Diskrimancija negalima. O LLRA reikalavimai kaip tik ir yra diskriminaciniai, nieko bendro su Lietuvos valstybės švietimo politika jie neturi. Čia ir glūdi visa esmė“, - pabrėžė V. Stundys.

Seimo narys neabejoja, kad dalis vidurinių mokyklų, dėl kurių taip aktyviai laužomos ietys, taps pagrindinėmis arba progimnazijomis. „Akivaizdu, kad mokinių skaičius mokyklose, kuriose mokoma tiek lietuvių, tiek tautinių mažumų kalba, mažėja. Ir tai neišvengiamai turi keisti mokyklų tinklą, jį tvarkyti būtina. Kaip tik dabar ir yra baigiamasis akordas. Suprantama, kad toks virsmas skatina imtis politinių akcijų“, - sakė ŠMKK atstovas.

Motyvų netrūksta

Tuo metu Seimo vicepirmininkas ŠMKK narys Jaroslavas Narkevičius įsitikinęs, kad tautinių mažumų mokyklų bendruomenės turi daug argumetų protestams rengti. „Nevykdoma Vyriausybės programa, kurioje numatyta peržiūrėti švietimo reformą dėl mokyklų tinklo pertvarkos taip, kad būtų išsaugotos sėkmingai veikiančios tautinių mažumų mokyklos“, - lzinios.lt sakė parlamentaras. Pasak jo, taip pat neatsižvelgta į daugelį bendruomenės ir LLRA frakcijos siūlymus dėl Švietimo įstatymo pataisų, kurios galėjo padėti išspręsti kai kurias problemas. Politikas piktinosi, kad lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų pertvarkos atžvilgiu neretai taikomi dvigubi standartai. Kaip pavyzdį jis pateikė Paluknio atvejį, kur viename pastate yra dvi – lietuvių ir lenkų kalba dėstomos mokyklos. „Kažkodėl lietuvių mokykla gavo akreditacijos leidimą, o lenkų – ne, nors čia mokosi vos keliais mokiniais mažiau“, - teigė J. Narkevičius. Politiko nuomone, dabar tą nesunkiai gali padaryti Vyriausybė. Pasak Seimo vicepirmininko, tautinių mažumų mokyklų bendruomenėms politikai stengiasi aiškinti „kad tai būtų taiki akcija, prašanti, o ne griaunanti“. „Tačiau nuotaikos – neramios. Laiko iki rugsėjo 1-osios praktiškai nebeliko. Jei nebus atsižvelgta į reikalavimus, mano žiniomis, tai nebus paskutinė akcija“, - teigė J. Narkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"