TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A.Salamakinas: svajones apie atomą atidėkime į šalį

2013 01 08 5:36
A.Salamakino nuomone, Lietuva gali išsiversti be atominės energetikos. /Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Apie aplinkosaugos problemas, skalūnų dujų gavybą, atominės elektrinės statybas - klausimai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkui, socialdemokratui Algimantui Salamakinui. 

- Kokios didžiausios aplinkosaugos problemos šalyje?

- Seimo AAK veiklos sritis yra labai plati: nuo žūklės ir medžioklės iki būsto renovacijos, atsinaujinančios energetikos, naudingųjų iškasenų. Sulaukiame daug skundų dėl saugomų teritorijų, tarsi jose nebeišsitenka žmogus. Per amžius ten gyvenantiems žmonėms, norintiems pasistatyti paprasčiausią pašiūrę, reikia nueiti kryžiaus kelius, kad gautų tam leidimą. Kurortinių miestų atstovai skundžiasi, kad sudėtinga plėtoti infrastruktūrą, nes sunku gauti leidimus.

Gaila, kad praėjusios kadencijos Seimas nepriėmė Teritorijų planavimo įstatymo, jis grąžintas tobulinti, nes pateikta 140 šio teisės akto projekto pataisų. Kovo mėnesį tikimės, kad Aplinkos ministerija Seimui pateiks patobulintą įstatymo projektą.

- Kaip atrodome pasaulio ir Europos Sąjungos (ES) kontekste?

- Didžiausias mūsų šalies turtas - gamta: miškai, upės, ežerai. Galime pasidžiaugti, kad pernai Lietuvos miškai buvo pripažinti geriausiai saugomais pasaulyje.

Nemažai valstybinių vandens telkinių yra išnuomoti. Šiuo metu Seimo AAK aiškinasi, kiek išnuomota ežerų, kam nuomojamos upės. Kodėl daug ką atiduodame į privatininkų rankas, dėl ko galiausiai nukenčia žmonės, negalintys prieiti prie pakrančių? Paprašiau, kad būtų parengtas žemėlapis, kaip keičiasi Lietuva dėl vandens telkinių nuomos.

- Svarstoma galimybė Lietuvoje išgauti skalūnų dujas. Kokios svarbiausios jų paieškos ir gavybos problemos? Kaip tai atsilieptų aplinkai?

- Per praėjusią Seimo kadenciją daug kalbėta apie skalūnų dujų gavybą. Komitete šiuo klausimu vyko klausymai. Gavome informacijos, neva amerikiečiai nori skirti 80 mln. litų investicijoms ir ieškoti šių dujų.

Išanalizavome galimą skalūnų dujų gavybos būdą. Manyčiau, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas suklydo sakydamas, kad šiomis dujomis galime apsirūpinti 30 metų. Be to, reikia pažymėti, kad įgyvendinant šį projektą kiltų grėsmė aplinkai. Ieškant dujų, gali būti išraustas plotas nuo Tauragės iki pajūrio. Neaišku, ar nebūtų užteršti giluminiai vandenys. Paprašėme, kad kol Seimo AAK gaus tikslią informaciją, ar nebus suniokota gamta, nebūtų daromi jokie žingsniai.

- Vis garsiau kalbama apie atsinaujinančius energijos šaltinius. Kokios tokios energetikos perspektyvos?

- Turime vykdyti ES direktyvą, kuriai pritarė ir Seimas, kad daugiau nei 20 proc. sunaudojamos energijos būtų iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau reikia žiūrėti, kad tai nebūtų per brangu. Man kelia nuostabą tai, kad nustatyta tokia didelė saulės energijos supirkimo kaina - vis dėlto 1,5 ar 1,3 lito yra daug. Kalbėjausi su naujuoju energetikos ministru Jaroslavu Neverovičiumi, artimiausiu metu žadama teikti Seimui pataisas, kad Kainų kontrolės ir energetikos komisija galėtų ne kartą per metus, o gerokai dažniau nustatinėti, už kiek galima supirkti atsinaujinančią energiją iš jos gamintojų.

- Premjero Algirdo Butkevičiaus teigimu, po kelių mėnesių bus aišku, ar Lietuva statys naują atominę elektrinę. Koks jūsų požiūris į atominę energetiką?

- Mano nuomonė neigiama. Manyčiau, kad Lietuva gali išsiversti be atominės energetikos. Ypač kai iš praėjusios kadencijos Seimui pateiktos informacijos matyti, jog Japonijos kompanijos "Hitachi" reaktorius bus ypač brangus, užkrausiantis sunkią finansinę naštą valstybei.

Reikia prisiminti, kad Visagino atominė elektrinė būtų trečioji regione. Jėgainės statomos Kaliningrade ir Baltarusijoje. Be to, didžiosios valstybės, tokios kaip Vokietija, atsisako atominės energetikos. Reikia labai gerai pasvarstyti, ar verta mūsų nedidelei valstybei antrą kartą nerti į tą pačią upę. Tuo labiau kad daugiau nei 60 proc. rinkėjų per referendumą pasisakė prieš jėgainę. Man referendumo rezultatas šventas. Svajones apie reaktoriaus statybas reikia atidėti į šalį ir nekaitinti aistrų.

- Naujoji valdžia žada daugiabučių renovacijos proveržį. Kaip tai pasieksite?

- Labai gaila, kad būsto renovacija beveik ketverius metus nebuvo vykdoma. Tam skirti europiniai pinigai gulėjo Liuksemburgo banke, o galiausiai sugalvota už juos pirkti sraigtasparnius. Tai man nesuprantamas paradoksas.

Iki kovo 10 dienos, kai prasidės Seimo pavasario sesija, turėtų būti pateiktas įstatymo pataisų dėl būsto renovavimo paketas.

Renovacijos programoje svarbiausias yra žmogiškasis faktorius. Kiekviename daugiabutyje gyvena žmonių, gaunančių kompensacijas už šildymą, jiems tikrai nereikia renovacijos, nes jie ir taip už šilumą moka mažai. Priversti tokį žmogų, kad jis eitų į banką, pasiimtų paskolą, užstatytų būstą ir sakytų: "Renovuokite", neįmanoma. Niekas nenori užstatyti būsto bankui, tad šį faktorių reikia eliminuoti.

Reikia ne įtikinėti žmones, o veikti, kaip tai darė Vokietija. Atvažiuoja statybininkų brigada, vieni rangovai remontuoja stogą, kiti - šiltina sienas, treti - keičia santechniką. Taip yra pigiau ir racionaliau. Paskui žmogui pateikiama sąskaita. Yra keli variantai. Po renovacijos gerokai sumažėjus šildymo kainoms, jis kažkiek laiko už šilumą mokėtų sena kaina ir taip padengtų daugiabučio atnaujinimo išlaidas. Arba gautų dvi sąskaitas: už šilumą ir dar nedidelę, per dešimt metų padengiamą, už būsto renovavimą. Nereikėtų imti paskolos iš banko, užstatyti nuosavybės.

Seimo narį kalbino Roberta Tracevičiūtė 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"