TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A.Saudargas: "Sunkumams įveikti reikia laiko"

2013 06 06 6:00
A.Saudargas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Europos Parlamento (EP) narys Algirdas Saudargas Lietuvoje įžvelgia nemažai problemų. Pasak politiko, svarbiausia - jas drąsiai įvardyti ir spręsti.

Su europarlamentaru A.Saudargu kalbamės apie darbą EP, derybas dėl daugiamečio Bendrijos biudžeto, Lietuvos vietą Europos Sąjungoje (ES), šalies užsienio politiką.

Daugiausia dėmesio – energetikai

- Europos Parlamento kadencija eina į pabaigą. Kaip įvertintumėte ketverius savo darbo Briuselyje metus?

- Per ankstesnę EP kadenciją kolegos buvo gerokai padirbėję, pirmiausia prie energetikos strategijos. Tai, kad energetinė nepriklausomybė, prijungimas prie europinių tinklų taptų Europos politika, pareikalavo bene daugiausia dėmesio.

Tarp sričių, kuriose teko dirbti, – ir Rytų kaimynystės politika. Tiesą pasakius, manęs nelabai domino kokio Viduržemio jūros regiono ar Lotynų Amerikos šalių temos. Tarkime, kolegos iš Ispanijos ar Portugalijos labiau domisi santykiais su Lotynų Amerika, prancūzams, italams įdomūs Magribo reikalai, Arabų pavasaris. Mus, lietuvius, domina Rytų politika: Ukraina, Baltarusija, Kaukazo šalys. Dalyvauju parlamentinio bendravimo organizacijos – EURONEST – veikloje. Jai priklauso šešios valstybės: Ukraina, Baltarusija, Moldova ir trys Kaukazo šalys. Esu EP delegacijų ryšiams su Baltarusija, ES ir Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto narys, tad man šie dalykai svarbūs. Vienas pirmųjų mano pranešimų EURONEST apie energetinį saugumą ES ir Rytų kaimynystės šalyse buvo parengtas kartu su kolega iš Azerbaidžano. Pasiūlėme organizuoti ES ir Rytų kaimynystės šalių ekspertų susitikimus. Vienas jau vyko Briuselyje. Tikėkimės, kad rudenį, kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai, toks susitikimas bus surengtas Vilniuje.

Pagrindinis EP komitetas, kuriam priklausau, – Konstitucinių reikalų. Taip pat dalyvauju Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto veikloje.

- EP rinkimai vyks kitais metais. Ar ketinate juose dalyvauti?

- Ko gero, dar anksti kalbėti. Be to, tai priklauso ne vien nuo manęs, mat dirbti EP esu deleguotas partijos. Šį klausimą pirmiausia spręs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų taryba. Pats neatmetu tokios galimybės, bet ir nesu nusprendęs, kad tikrai dalyvausiu rinkimuose.

Tikisi kompromiso

- Daug aistrų EP kilo dėl 2014-2020 metų ES biudžeto. Jei dabar ES Tarybai pirmininkaujančiai Airijai nepavyks baigti derybų, ši našta guls Lietuvai ant pečių. Kuo labiausiai nepatenkinti europarlamentarai?

- Sunku būtų pasakyti, kur slypi problemos. Tai šiek tiek politinės institucinės psichologijos dalykas. EP yra gavęs didesnes galias, ypač biudžeto klausimais, tad nori jomis naudotis. Jeigu tai, ką priimta Europos Vadovų Taryba, EP būtų patvirtinama tik rankų pakėlimu ar mygtuko paspaudimu, jo galios būtų fiktyvios.

Mano nuomone, kompromisą galima pasiekti. Pagrindinis EP nusiteikimas yra ne tiek dėl tam tikrų biudžeto eilučių, ką būtų sudėtinga pajudinti ir pakeisti. EP turi procedūrinių siūlymų dėl galimybės peržiūrėti biudžetą, jei krizės pasekmės būtų lengvesnės, kontrolės mechanizmų. Tai visai logiška, pagrįsta ir prasminga. Tikiuosi, kad dėl biudžeto pavyks sutarti, arba Lietuvai bus palikti tik procedūriniai pabaigos dalykai. Jeigu derybos patektų į aklavietę, šis klausimas mums, vaizdžiai sakant, „suvalgytų“ visą dienotvarkę.

Uždavinius subrandino tautos lūkesčiai

- Lietuva devynerius metus yra ES narė. Ar per šį laiką tapome visaverte demokratinių Europos tautų šeimos dalimi?

- Sakyčiau, tokia formuluotė šiek tiek deklaratyviai pasenusi. Be abejo, esame demokratinė šalis. Panaši formuluotė buvo garsiajame 1991 metų referendume po Sausio įvykių. Svarbiausia - tų dalykų įgyvendinimas.

Pakankamai problemų turi teisėtvarka, jų yra ir dėl įvairių korupcinių spaudimų, ir pan. Toms problemoms spręsti reikia laiko. Jo pralenkti neįmanoma, tad svarbu, kad būtų dirbama tinkama linkme. Manau, esame visavertė ES valstybė su visomis problemomis, kokias turi ir kitos Bendrijos šalys.

- Šešerius metus dirbote užsienio reikalų ministru. Kaip vertinate dabartines mūsų užsienio politikos kryptis? Ko jose pasigendate?

- Pažvelkime į istoriją, palyginkime, kokia epocha teko mums ir kokia paskutiniam tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui, kai jam reikėjo pasirašyti nemalonias sutartis Maskvoje ir neprarasti vilties, kad gal pavyks išsaugoti nepriklausomybę.

Minime Sąjūdžio 25-metį. Mūsų uždaviniai buvo gana aiškūs, sunokinti tautos lūkesčių ir vilčių, – nepriklausomybė, sovietinės kariuomenės išvedimas, nepriklausoma demokratinė valstybė ir integracija į ES bei NATO. Nebuvo daug ką svarstyti.

Dabar reikia dirbti ir tarptautinėse organizacijose. Daug Lietuvai svarbių dalykų yra perkelti ir sprendžiami ES institucijose, NATO. Uždaviniai įgyvendinami, viskas vyksta normaliai.

Politika kaimynų atžvilgiu priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo to, kas vyksta kaimynystėje. Rusijos politikoje vis didėja ekonominiais svertais paremtas spaudimas. Labai neapibrėžta situacija Baltarusijoje, panaši svyruojanti padėtis Ukrainoje. Galiu tik apgailestauti, kad "įkritome" į nesveiką erzelį su Lenkija. Mano galva, buvo galima rasti būdų, kaip į tai nepatekti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"