TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A.Sekmoko energetinės nepriklausomybės receptas

2009 03 04 0:00
A.Sekmokas įsitikinęs, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymas sumažins Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Naujosios Vyriausybės iniciatyva įkurta Energetikos ministerija, žadėjusi apginti valstybės ir Lietuvos žmonių interesus nuo energetikų klanų, randa vis naujų argumentų, kodėl delsiama teikti siūlymą kas mėnesį perskaičiuoti dujų ir šilumos kainas, taip palengvinant piliečių gyvenimą.

Naujasis energetikos ministras Arvydas Sekmokas nemato problemos, kad jo vadovaujama įstaiga darbą galės pradėti tik po kelių mėnesių.

"Kadangi Energetikos ministerija iš esmės registruota tik dabar, turbūt sunku tikėtis, kad realiai neegzistavusi institucija būtų parengusi naujus teisės aktus", - sakė ministras Baltijos televizijos ir "Lietuvos žinių" laidoje "Svarbus pokalbis", aiškindamas, kodėl neskubama teikti vartotojų interesus ginančių įstatymų.

Laikas prabėgs greitai

- Jūsų komanda Energetikos ministerijoje bus suburta tik po kelių mėnesių. Ar Lietuvai tai nėra pernelyg ilgas laikas?

- Labai svarbu pasirinkti tinkamą komandą, kuri atliktų darbą kokybiškai, kad iš tiesų būtume patenkinti rezultatu. Antra, konkursų skelbimas pagal Valstybės tarnybos įstatymą, kandidatų pasirengimas konkursui, galų gale dabar Ūkio ministerijoje dirbančių energetikos specialistų galimybė juose dalyvauti reikalauja laiko.

Keli mėnesiai prabėgs labai greitai. Jie iš tikro būtini, norint sudaryti komandą. Jokia įmonė taip greitai paprastai komandos nesuformuoja.

- Kas spręs krašto energetikos problemas, kol ieškosite ministerijos darbuotojų?

- Du mėnesius dirbs Ūkio ministerijos energetikos specialistai, kurie vykdys dviejų ministrų pavedimus. Darbas ir toliau vyks.

- Jums turbūt teko girdėti šią savaitę nuskambėjusius Latvijos ir Estijos aukštų pareigūnų pareiškimus, kad jų netenkina lėtas Lietuvos darbas. Estija jau kalba apie savo atominės elektrinės statybą. Ar Lietuva neliks be partnerių?

- Šiandien atominės jėgainės aplink mus auga kaip grybai. Ir Baltarusijoje, ir Kaliningrade, ir Lenkijoje, ir Estijoje. Klausimas, kaip greitai tie projektai iš tiesų bus įgyvendinti. Man kyla abejonių, nes mes turime Visagino infrastruktūrą, kuri užtikrintų pastatytos atominės jėgainės elektros tiekimą vartotojams, mes turime ir įstatymų bazę, ir specialistų. Kitos šalys to neturi, ir tam sukurti joms reikėtų laiko.

Teorinės pertvarkos

- Tačiau Lietuva turi "Leo LT", kurios steigimo sutarties punktus Konstitucinis Teismas įvardijo kaip pažeidžiančius Konstituciją. Jūs kalbate apie šios bendrovės stebėtojų tarybos pertvarką. Kodėl nekalbama apie sutarties peržiūrėjimą?

- Mes turėsime elgtis pagal Konstitucinio Teismo sprendimą.

- Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė anksčiau minėjo, kad didžiausia Lietuvos problema energetikoje yra monopolijos. Ar rengiatės jas skaidyti?

- Be abejo, mes laikysimės Europos Sąjungos (ES) teisės aktų. Dėl to nėra jokių abejonių.

- Kada energetikos bendrovėse ketinama atskirti gamybą, tiekimą ir valdymą, kaip reikalauja ES teisės aktai, jei pasirengimas procesui net nepradėtas?

- Nesakyčiau, kad mes nesirengiame. Reikia atsižvelgti į Konstitucinio Teismo sprendimą. Turėdami teisės aktus ant stalo, pagal juos veiksime. Ketinimas labai aiškus, politinė valia tam yra, o jau toliau turime rengti teisinius mechanizmus, kaip viskas bus atlikta.

Be to, yra alternatyvos - ar atskirti tik valdymą, ar atskirti nuosavybę. Reikia įsigilinti į Europos teisės aktus ir pagal juos veikti.

- Briuselis pabrėžia, kad Lietuva privalo tai padaryti.

- Tokių labai aiškių signalų nesu gavęs. Šitiems aktams įgyvendinti yra pereinamasis laikotarpis. Kalbama ne tik apie elektros energijos bendroves, kur turime natūralias monopolijas ir jų skaidymo klausimą pagal ES teisės aktus turime spręsti. Tas pats iš esmės turėtų būti taikoma ir dujoms, ir šilumai.

- Lietuva pati sukūrė monopolininkę "Leo LT" - jau tada, kai galiojo reikalavimas panašius darinius skaidyti. Ką darysite, kad Lietuva ne tik neliktų be finansavimo, bet ir nebūtų priversta mokėti baudų, kad to nepadarė?

- Kol kas iš mūsų niekas nereikalauja imti staiga ir jas suskaidyti. Tai sudėtingas ekonominis procesas, kuriam turime pasirengti. Mūsų tikslas yra reguliuoti monopolijas ir pertvarkyti taip, kad jos tarnautų energijos vartotojų interesams, bet mes tuo pat metu neturėtume sugriauti energetikos sistemos.

Inertiškas darbas

- Lietuvos iš "Gazprom" perkamų gamtinių dujų kaina šios vasaros pradžioje, kaip prognozuojama, bus du kartus mažesnė nei praėjusių metų spalio mėnesį. Tačiau buitiniams vartotojams kainos išaugo, šilumos tiekėjų užsiprašomos kainos viršija sveiko proto ribas. Kaip spręsite problemą?

- Bus keičiami įstatymai, numatant kur kas trumpesnį laiką kainoms perskaičiuoti.

Įstatymo pakeitimus, numatančius kainų perskaičiavimą kas mėnesį, rengia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kiek žinau, jie jau yra pateikti Seimui. Kadangi Energetikos ministerija iš esmės registruota tik dabar, turbūt sunku tikėtis, kad realiai neegzistavusi institucija būtų parengusi naujus teisės aktus.

- Pokalbio pradžioje minėjote, kad energetikos specialistai savo darbus atlieka kaip Ūkio ministerijos darbuotojai. Kodėl įstatymų pataisų nebuvo įmanoma parengti?

- Nesakau, kad to negalėjo būti padaryta. Galėjo, be abejo, būti padaryta dar ankstesnės Vyriausybės. Tačiau laivas plaukia su labai didele inercija. Žmonės, kurie dirba Ūkio ministerijoje, dar yra įpratę dirbti pagal anos Vyriausybės politines nuostatas. Reikia keisti mąstymą.

- Ar tai tik darbuotojų problema? Gal partijos, atėjusios į šią Vyriausybę, baiminasi prarasti pinigingus rėmėjus, todėl vilkina tam tikrus sprendimus?

- Neturiu tokios informacijos, kad kas nors bijotų pajudinti dujininkus ar šilumininkus. Energetikos ministerija stojasi ant kojų ir tuos dalykus įgyvendins. Aišku, negalima turbūt atlikti didelių darbų pernakt. Skubos darbų pasekmės kartais būna gan liūdnos. Reikia daryti viską greitai, bet ne skubotai.

Senas mąstymas

- Lietuva, kitąmet liksianti be Ignalinos atominės elektrinės (IAE), taps ypač priklausoma nuo Rusijos tiekimo. Galbūt jūs pats imsitės iniciatyvos tartis su Rusijos atstovais dėl Lietuvai palankesnių kainų?

- Tai yra seno mąstymo pavyzdys. Turėdami IAE, mes esame labai priklausomi nuo Rusijos, nes visos rezervinės galios mus susieja su ta šalimi. IAE eksploatacija priklauso nuo Rusijos dispečerinių centrų. Be to, mes gerokai brangiau iš IAE perkame energiją sau, negu eksportuojame.

- Teigiate, kad likę be IAE mes energetiškai būsime mažiau priklausomi nuo Rusijos?

- Tam tikra prasme taip.

- Kokiu būdu Lietuva apsirūpins elektros energija, jei iki šiol nėra susitarimų su kitomis šalimis?

- Dalį elektros energijos, be abejo, pirksime iš Rusijos. Kitą dalį gaminsime savo jėgainėse - visų pirma Elektrėnuose, taip pat termofikacinėse elektrinėse.

- Ne paslaptis, kad elektros kaina dėl to gerokai didės. Ar nemanote, kad turėtumėte derybomis siekti pokyčių?

- Atsakysiu taip: jeigu mes į Rusiją važiuosime, kaip buvo įprasta iki paskelbiant nepriklausomybę, su dešromis lagaminuose, tai palankios kainos nelems. Rusija puikiai supranta, kad ji yra tiekėja, kuri Lietuvai gali duoti elektros bei dujų, ir ji natūraliai kainas nustatys tokias, kokias Lietuva privalės mokėti.

- Manote, kad didžiųjų ES valstybių vadovai praėjusių metų pabaigoje į Rusiją taip pat važiavo su dešromis, nes palankesnes kainas savo šalims jie išsiderėjo?

- Europos šalių vadovai puikiai žino, kad jie turi ir kitų alternatyvų energetikoje. Jie yra mažiau priklausomi nuo Rusijos ir gali manevruoti. Kai mes turėsime suskystintų dujų terminalą, taip pat turėsime kur kas palankesnes galimybes derėtis su Rusija dėl dujų kainos.

- Vadinasi, šiuo metu Lietuva nieko neturi, dėl nieko nesiderės ir lauks, kas bus ateityje?

- Kodėl nesiderės? Derybas dėl elektros pirkimo veda "Lietuvos energija". Derėtis yra specialistų reikalas.

- Ar nemanote, kad turėtumėte bendradarbiauti su užsienio reikalų ministru ir bendromis jėgomis spręsti Lietuvai ypač skaudžią problemą?

- Problema sprendžiama. Pas mus buvo trijų užsienio reikalų ministrų - Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos - susitikimas dėl pastarųjų dviejų valstybių dujų importo į Lietuvą. Po to aš bendravau su Ukrainos pirmuoju energetikos viceministru. Kol kas klausimas dėl Baltarusijos tiekimo nelabai sparčiai juda į priekį.

- Jūs bijote paminėti Rusiją, kalbėdamas apie energetikos problemas?

- Ne, nebijau. Mes planuojame apie 2500 megavatų pagal pateiktą pasiūlymą pirkti iš Rusijos ir iš tiesų derėsimės dėl pačios palankiausios kainos.


2008 m., 2009 m. I ketv. faktas ir 2009 m. II-IV ketv. prognozė, Lt/tūkst. kub. m.

1. Ar dėl išaugusių dujų ir šilumos kainų visada reikia kaltinti "Gazprom", kai Lietuvai parduodamų gamtinių dujų kaina nuo 2008 m. lapkričio iki 2009 m. kovo mėn. sumažėjo nuo 1314 Lt už 1000 kub. m iki 771 Lt už 1000 kub. m, arba daugiau kaip 40 procentų? Tuo metu Lietuvoje vidaus vartotojams bei šildymui kainos padidintos 20-30 proc., palyginti su 2008 m. buvusiomis kainomis. Kodėl?

2. Kodėl Lietuvoje gamtinių dujų kainų šildymui ir vidaus vartotojams negalima keisti kas mėnesį kaip Estijoje, Japonijoje ir kitose valstybėse?

3. Ar nebūtų geriau, užuot šaudžius į savus piliečius guminėmis kulkomis, teisėtai, kaip numato Europos Sąjungos direktyvos, reguliuoti energetikos kainas?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"