TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A.Šemeta: Lietuvai naudingas finansinių sandorių mokestis ir jungimasis į bankinę sąjungą

2013 05 17 11:46
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Už mokesčius atsakingas eurokomisaras Algirdas Šemeta teigia, kad Lietuvai būtų naudinga įvesti finansinių sandorių mokestį ir prisidėti prie euro zonoje kuriamos bankinės sąjungos.

Pastaruoju metu dėl iniciatyvų kovoti su mokesčių vengimu ir sukčiavimu tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre atsidūręs komisaras interviu BNS teigė, kad Briuselio siūlomos priemonės gali padėti valstybėms narėms susigrąžinti šimtus milijardų eurų.

A.Šemeta taip pat sakė tikįs, kad politinis sprendimas dėl santaupų direktyvos, kuri numato informacijos mainus tarp ES valstybių mokesčių institucijų, bus rastas kitą savaitę vyksiančiame ES vadovų susitikime.

- Kova su mokesčių vengimu tapo viena iš svarbiausių ES darbotvarkės temų. Kokios pažangos šioje srityje tikitės kitos savaitės ES viršūnių susitikime?

- Tikimės, kad vadovai priims politinį sutarimą dėl santaupų direktyvos, nes ji yra labai svarbi, kad būtų užlopytos skylės dabar egzistuojančioje sistemoje ir apsikeitimas informacija būtų efektyvus. Taip pat tikimės, kad vadovai įpareigos finansų ministrus per Airijos pirmininkavimo laikotarpį susitarti dėl vadinamojo greitojo reagavimo mechanizmo kovojant su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje.

Tikiuosi, kad bus sutarta laikytis vieningos pozicijos dėl automatinio apsikeitimo informacija pripažinimo tarptautiniu standartu. Čia turime problemų ne tik su kaimynais - labai svarbu, kad prie tokios sistemos prisijungtų tokie finansų centrai kaip Honkongas, Singapūras ir Makao. Turėdami JAV kaip sąjungininką tikimės, kad G20 viršūnių susitikime Sankt Peterburge rugsėjo mėnesį bus pripažinta, kad automatinis apsikeitimas tampa tarptautiniu standartu.

Daugelis valstybių pripažįsta, kad svarbu išplėsti automatinio apsikeitimo informacija sistemą kitų rūšių pajamomis - dividendais, pajamomis iš kapitalo prieaugio ir honorarų. Su Komisijos pirmininku Barroso esame pareiškę, kad Komisija pasirengusi greitai pateikti sprendimą dėl tokio automatinio apsikeitimo paankstinimo. Šiuo metu tai numatyta ne anksčiau 2017 metų. Norime, kad tai įvyktų vėliausiai nuo 2015 metų pradžios. Tikimės, kad vadovai politiškai parems tokią nuostatą ir tai bus impulsas finansų ministrams rasti greitus susitarimus.

- Kada laukiate persilaužimo iš Austrijos ir Liuksemburgo, kurios kol kas lieka nuošalyje ir nepritaria automatinio apsikeitimo bankine informacija sistemai?

- Vadovų Taryba yra ta vieta, kur patys šalių vadovai turi parodyti, kad skambi retorika, kuri šiuo metu girdima beveik visose ES valstybėse apie būtinybę kovoti su mokesčių vengimu ir sukčiavimu - kad ji virs konkrečiu veiksmu ateinančioje Vadovų Taryboje ir kad Austrija ir Liuksemburgas pagaliau pakeis savo poziciją.

Vadovų Taryba yra ta vieta, kur taip galima padaryti, ir politinė situacija, manau, to reikalauja. Ar tas sprendimas bus priimtas, ar ne, negaliu už pačius vadovus atsakyti. Pačioje Austrijoje išsiskiria koalicijos partnerių pozicijos, Austrijos kancleris yra pareiškęs, kad yra pasirengęs pritarti šiai direktyvai. Taigi, matysime.

- Kada tikitės pradėti derybas su Šveicarija dėl bankų duomenų atskleidimo ir kiek laiko jos galėtų trukti?

- Turėdami oficialų tekstą iš karto informuosime Šveicarijos pusę apie ES sprendimą pradėti derybas. Be abejo, Šveicarijos pusė taip pat turi priimti savo vidinius sprendimus, kad tos derybos galėtų prasidėti. Manau, kad abiejų pusių interesas yra pasiekti, kad tos derybos prasidėtų kaip galima greičiau ir nesitęstų labai ilgai, ypač turint omeny tarptautinius veiksnius, kurie veikia šį procesą.

Negalime nustatyti terminų, nes tai yra derybos. Jeigu tai priklausytų tik nuo mūsų, galėtume pasakyti, kada jas užbaigsime.

- Ar turite skaičiavimų, kiek tokios priemonės padėtų surinkti pinigų į valstybių iždus?

- Turime įvairių vertinimų, kiek šalys narės praranda dėl mokesčių vengimo ir sukčiavimo: ta suma yra įspūdinga, apie 1 trilijonas eurų per metus. Sudėtinga išdėstyti, kiek prarandama santykiuose su Šveicarija, kitomis valstybėmis, nes pats reiškinys yra sunkiai pamatuojamas, dažniausiai tokie matavimai daromi naudojantis makroekonominiais, pinigų srautų vertinimais. Bet manau, kad tos priemonės, kurios yra pasiūlytos, jei jos bus įgyvendintos taip, kaip Komisija siūlo - jos galėtų grąžinti į šalių narių biudžetus šimtus milijardų eurų.

- Norėčiau pereiti prie kito jūsų portfelio klausimo - finansinių sandorių mokesčio. Žiniasklaidoje vis pasirodo pranešimų apie nesutarimus tarp 11 valstybių, kurios ketina taikyti šį mokestį, taip pat girdima kritika iš neprisijungusių šalių. Kiek tvirta yra valia Briuselyje ir tarp tų 11 šalių pradėti taikyti šį mokestį?

- Europos Komisija - kadangi ji ir pateikė šį pasiūlymą - yra visiškai tvirta ir neabejojanti šio pasiūlymo reikalingumu ir jo teisingumu.

Kalbant apie dalyvaujančias šalis, Tarybos darbo grupėse jos demonstruoja visišką vienybę, kai šis klausimas yra svarstomas. Be abejo, pasiūlyme yra daug techninių dalykų, kuriuos būtina aptarti, kad jie būtų vienodai suprasti visose dalyvaujančiose šalyse, nes direktyva turės būti perkelta į nacionalinę teisę. Kitas darbo grupės posėdis numatytas gegužės 22 dieną ir Komisija pateiks atsakymus į šalių narių užduotus klausimus.

Tai per daug jautri sritis, kad būtų galima priimti labai greitus sprendimus. Bet aš nematau kažkokio atsitraukimo šioje srityje. Be abejo, kai kurios šalys kalba apie pačią bazę, vieni siūlo vienokias, kiti - kitokias išimtis. Mes, kaip Komisija, matome savo vaidmenį, kad bet koks kompromisas turėtų nesudaryti sąlygų apeiti patį mokestį, nes tokiu būdu būtų sukompromituota pati mokesčio idėja. Manome, kad tai, kas dabar yra pateikta, praktiškai nesudaro sąlygų apėjimui ir, matyt, dėl to pasigirsta tiek daug negatyvių komentarų, ypač iš finansinių institucijų pusės. Dar turbūt prieš pusę metų ar prieš metus nelabai buvo kreipiamas dėmesys, nes buvo galvojama, kad sandorius bus gana lengva perkelti iš vienos valstybės į kitas. Dabartinis pasiūlymas, dabartinis jo dizainas praktiškai užkerta tam kelią. Ir manau, ir finansų sektorius suprato, kad šis mokestis - jei jis bus patvirtintas taip, kaip siūlo Komisija - jis veiks efektyviai.

- Lietuvos premjeras pernai gruodį po susitikimo su jumis davė šimtaprocentinę garantiją, kad Lietuva prisijungs prie mokesčio, vėliau Vyriausybė atsitraukė. Po šio vizito ar matote Lietuvoje valią jungtis?

- Premjeras ir ketvirtadienį patvirtino, kad jo pozicija išlieka tokia pati, ir kad Lietuva turėtų prisijungti prie šio mokesčio. Tą jis viešai pasakė po mūsų susitikimo. Tačiau jis nori papildomų įvertinimų, kaip šis mokestis paveiks pensijų fondus, gyvybės draudimo kompanijas ir nori sulaukti tam tikros analizės šiuo klausimu. Tokia pozicija buvo išsakyta man. Kokie bus tolesni veiksmai, be abejo, pati Lietuva nuspręs, kaip ji toliau elgsis.

- Ar Jūs turite skaičiavimų dėl mokesčio poveikio ar naudos Lietuvai? Teko matyti įvairių skaičių dėl tikėtinų pajamų - nuo kelių iki kelių dešimčių milijonų litų.

- Mūsų skaičiavimai yra bendrai visoms dalyvaujančioms šalis ir tie skaičiai yra žinomi - manome, kad mokestis leistų gauti apie 30-35 mlrd. eurų pajamų per metus. Konkrečiai šaliai nustatyti pajamas centralizuotai yra sudėtinga, nes trūksta informacijos - manome, kad šalys narės, matydamos patį sprendimą, galėtų įsivertinti potencialias pajamas.

Bet tikrai nemanau, kad tie skaičiai yra tokie, kaip kartais nuskamba Lietuvoje - 4-5 mln. litų. Mano supratimu, tos sumos turėtų būti gerokai didesnės. Dažniausiai atliekant tokius vertinimus neįvertinami užbiržiniai sandoriai, neįvertinami sandoriai, kuriuos atlieka investiciniai ar kiti fondai užsienyje. Tos pajamos būtų gerokai didesnės.

Pajamos yra svarbu, bet turbūt ne pats svarbiausias veiksnys dėl šio mokesčio įvedimo. Mūsų supratimu, šis mokestis taip pat veiktų kaip papildomas rinkos metodais pagrįstas stimulas, orientuojantis finansų sektorių skirti daugiau dėmesio realios ekonomikos finansavimui, o ne žaidimui spekuliacinėse rinkose. Be abejo, Lietuvos kapitalo rinka dar nėra labai išsivysčiusi, tų spekuliacijų nėra tiek daug, bet ypač kitoms valstybėms tai yra labai aktualu ir tai yra vienas iš tikslų, kurių mes siekiame šiuo mokesčiu.

Kitas dalykas - Lietuvoje kaip ir daugelyje šalių daugelis finansinių operacijų yra atleistos nuo pridėtinės vertės mokesčio ir tai būtų savotiška kompensacija už šią išimtį finansų sektoriui.

- Ar jūs esate tikras, kad Lietuvoje surenkamos pajamos nebūtų mažesnės negu administravimo kaštai?

- Šis mokestis būtų turbūt vienas iš lengviausiai administruojamų mokesčių, nes prekyba vertybiniais popieriais paprastai daugelyje šalių, ir Lietuvoje taip pat, yra visiškai elektronizuota ir nesudėtinga nustatyti administravimo mechanizmus, kurie automatiškai leistų atskaičiuoti mokestį ir pervesti jį į biudžetą. Lyginant su kitais mokesčiais, šio mokesčio administravimo kaštai būtų vieni iš mažiausių, jeigu ne mažiausi.

- Koks bus Lietuvos vaidmuo per pirmininkavimą ES Tarybai derinant šį mokestį - nepriklausomai nuo to, ar Lietuva nuspręstų jį įvesti?

- Lietuvos vaidmuo būtų toks pat, kaip ir svarstant bet kurį kitą klausimą. Šiuo metu vyksta sustiprinto bendradarbiavimo procedūra - ES procedūra, kurioje dalyvauja visos 27, greitai 28 valstybės. Sprendimų priėmimas yra tų 11 valstybių rankose, bet visos procedūros yra vykdomos taip, kaip ir bet kuriuo kitu atveju. Taigi Lietuvai teks organizuoti ir posėdžius, ir ieškoti kompromiso tarp dalyvaujančių valstybių, nes pagal sustiprinto bendradarbiavimo procedūrą bet kada vėliau kita valstybė gali prisijungti prie šios sistemos. Bendrijos metodas, kuris yra naudojamas šiuo atveju, yra garantas, kad visos šalys dalyvauja procese, o pirmininkaujanti šalis atlieka savo funkcijas kaip ir bet kuriuos kitu atveju.

- Kitas aktualus Lietuvos pirmininkavimo darbotvarkės klausimas bus bankinės sąjungos kūrimas. Ar patraukli ši sąjunga euro neturinčioms šalims, tokioms kaip Lietuva?

- Turint omenyje, kad Lietuva de facto yra euro zonoje, tik de jure neturi euro - nes mes turime valiutų valdybą ir litas griežčiausiu režimu susietas su euru - tai nematau kažkokių priežasčių, kodėl Lietuvai būtų nenaudinga ar turėtų kažkokį neigiamą poveikį dalyvavimas šioje sąjungoje. Tai pirmiausia, be abejo, leistų sustiprinti pačią priežiūrą ar ją užtikrinti. Priežiūrą šiuo atveju vykdytų Europos centrinis bankas, remdamasis ir nacionalinėmis priežiūros tarnybomis. Europos centrinio banko dalyvavimas, be abejo, šiuo atveju būtų labai reikšmingas prevencine prasme.

Kitas dalykas, kad šiuo metu yra svarstomi vadinami bankų pertvarkymo mechanizmai, kurie leistų ateityje, jeigu, nepaisant prevencijos, bankas susidurtų su problemomis, tas problemas spręsti ne mokesčių mokėtojų sąskaita, o paties banko sąskaita, jo kreditorių sąskaita. Ir tai irgi yra naudinga mokesčių mokėtojams, nes nereikalautų biudžeto panaudojimo bankų problemoms spręsti.

Juo labiau kad Lietuva pati planuoja jau 2015-aisiais metais įstoti į euro zoną, tai tikrai nebūtų, matyt, tikslo laukti. Būtų geriau prisijungti prie šios sąjungos kaip galima greičiau.

- Kaip jūs prognozuojate, ar nepersikels į Lietuvos pirmininkavimą derybos dėl 2014-2020 Europos Sąjungos biudžeto?

- Sunkus klausimas ir sunkiai prognozuojamas klausimas. Dedamos labai didelės pastangos, kad dėl pačios perspektyvos būtų sutarta Airijos pirmininkavimo laikotarpiu. Gerai, kad pavyko pradėti derybas tarp Parlamento, Tarybos ir Komisijos dėl galimo kompromiso.

Bet, be abejo, Lietuvai teks vaidmuo dėl šios perspektyvos, nes reikia neužmiršti, kad nepakanka sutarti dėl pačios perspektyvos, bet reikės sutarti dėl ją įgyvendinančių teisės aktų, kurių yra kelios dešimtys ir derybos dėl daugelio iš jų dar nėra pasibaigusios. Tas derybas reikės užbaigti per Lietuvos pirmininkavimo laikotarpį ir kaip galima anksčiau, nes nauja perspektyva įsigalioja nuo 2014 metų. Jeigu nebus priimti laiku teisės aktai, atitinkamai atsidės ir lėšų panaudojimas, o tai reikš mažesnes investicijas ir mažiau sukurtų darbo vietų, mažesnį augimą.

- Ar esate ramus dėl Lietuvos pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai?

- Paprastai mažesnės valstybės stengiasi padaryti viską, ką gali, kad pirmininkavimas praeitų sklandžiai. Tiek, kiek tenka susidurti tiek man, tiek kolegoms, administracija yra puikiai pasirengusi pirmininkavimui. Be abejo, Lietuvos laukia sunkūs uždaviniai - minėti finansinę perspektyvą įgyvendinantys teisės aktai, derybos dėl bankų sąjungos ir apskritai dėl euro zonos ateities. Tokie klausimai nėra lengvi, bet aš tikiu, kad Lietuva parodys ambiciją ir įrodys, kad sugeba pasiekti rezultatų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"