TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A. Šiuparis:  Rusija pajėgi konfliktuoti su kaimyninėmis valstybėmis

2015 06 18 13:01
AFP/Scanpix nuotrauka

Rusija kol kas nepajėgi pradėti tiesioginio karinio konflikto su NATO, tačiau siekia sukurti pajėgas, kurios gebėtų kovoti su bet kokiu priešu, sako Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius Alvydas Šiuparis.

Rusija kartu ieško kitokių būdų atsverti NATO karinį pranašumą, ketvirtadienį per Seime surengtą diskusiją saugumo klausimais pabrėžė A.Šiuparis.

„Rusija kol kas išlieka nepajėgi pradėti plataus masto konvencinio karinio konflikto prieš NATO, tačiau vysto karinius pajėgumus ir seikia sukurti pajėgas, gebančias kovoti su bet kokiu priešu. (...) Rusija ieško būdų atsverti NATO konvencinį karinį pranašumą, ir tai stengiasi pasiekti kurdama šalia Rusijos politinėmis arba karinėmis priemonėmis kontroliuojamą erdvę“, - kalbėjo „antrukų“ vadovas.

Savo pranešime jis pastebėjo, kad nepaisydama finansinių sunkumų 2014 metais, Rusija tęsė planinį pajėgų perginklavimą ir ginkluotės remontą. „Svarbiausias Rusijos prioritetas išliko strateginių branduolinių pajėgumų, atliekančių atgrasymo funkciją, perginklavimas, kurio svarba Rusijai nekis ir ilgalaikėje perspektyvoje“, - sakė A.Šiuparis.

Tuo pačiu jis teigė, kad Rusijos turimi pajėgumai būtų pakankami regioniniam kariniam konfliktui su pirmosios linijos priešininkais, t.y. kaimyninėmis valstybėmis.

„Rusijos supratimu, tai būtų kelios regioninės valstybės“, - sakė A.Šiuparis.

„Konvencinio karo tikimybė Baltijos regionui išlieka maža, tačiau net ir NATO priklausančioms regiono valstybėms išlieka potencialiai pavojingos Rusijos naudojamos nekonvencinės arba paslėptos karinės priemonės. Bet neatmestina galimybė, kad Rusija gali ryžtis taikyti šias priemones prieš vieną Aljanso narių, tikėdamasi, kad NATO nepasieks konsensuso tai įvertindama kaip 5 straipsnio pažeidimą, todėl nesugebėtų laiku ir tinkamai reaguoti“, - kalbėjo departamento vadovas.

Jis pabrėžė, jog, palyginti su 2013 metais, grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašą papildė nauja grėsmė - prieš NATO ir kaimynines valstybes nukreiptas Rusijos karinės galios demonstravimas.

„Jau dabar didelę žalą Lietuvos nacionalinio saugumo interesams daro ir grėsmę kelia Rusijos ambicijos ir aiškus apsisprendimas jas įgyvendinant naudoti karinę jėgą, į NATO silpninimą ir dezintegraciją nukreipti Rusijos Federacijos veiksmai ir intencijos, prieš Lietuvą vykdomos informacinės atakos ir operacijos, Rusijos vykdomas kibernetinis šnipinėjimas ir galimos kibernetinės atakos prieš Lietuvos informacines sistemas ir tinklus, intensyvi Rusijos žvalgybinė veikla Baltijos regione“, - kalbėjo A.Šiuparis.

Intensyvėja bandymai verbuoti Lietuvos piliečius

Bandymai verbuoti Lietuvos piliečius intensyvėja, kaip ir kibernetinis šnipinėjimas, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Darius Jauniškis.

„Susiduriame su intensyvesniais bandymais verbuoti mūsų piliečius, ypač taikiniais tampa žmonės, kurie išvažiuoja į Rusiją ar Baltarusiją, pasienyje, grubiai tariant, netgi yra tokių terorizavimo atvejų. Kibernetinis šnipinėjimas yra labai smarkiai suintensyvėjęs“, - ketvirtadienį Seime per diskusiją saugumo klausimais sakė D.Jauniškis.

Jis taip pat parlamentarų prašė didinti finansavimą žvalgybos institucijoms.

„Kaip buvęs kariškis galiu pasakyti, kad ginkluotis labai svarbu, bet kaip ir kiekviena kariuomenė, kiekvienas žmogus, be akių ir be žinojimo yra bejėgiai, o žvalgybos institucijos yra tos, kurios gali matyti ir numatyti priešo veiksmus, ir padėti geriau pasiruošti valstybės gynybai. (...) Prašyčiau palaikyti ir atkreipti dėmesį į didesnį žvalgybos institucijų finansavimą“, - kalbėjo D.Jauniškis.

Vėliau žurnalistų klausiamas, kiek reikėtų lėšų, kad tarnyba pilnai galėtų vykdyti savo funkcijas, VSD vadovas sakė apie konkrečius skaičius kalbėti nenorintis.

„Tas finansavimas, kiek duos, tiek tikrai įsisavinsime. Apie minimalius skaičius (kiek mažiausiai reikėtų daugiau lėšų, kad užtektų funkcijoms vykdyti) nenorėčiau šnekėti, bet didinti tikrai reikėtų“, - sakė D.Jauniškis.

Jo teigimu, šiuo metu reikia lėšų atnaujinti techninėms priemonėms, VSD vadovas pripažino, kad tarnybai trūksta ir technikos, ir net automobilių.

Skirti daugiau lėšų VSD nuolat ragina ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Šių metų biudžete VSD yra skirti 23,6 mln. eurų, analogiška suma skirta ir pernai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"