TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A.Skardžius žeria priekaištus Energetikos ministerijai

2013 05 28 4:46
A.Skardžius: "Leidimai buvo dalijami neprotingai ir net, sakyčiau, nusikalstamai." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo Ekonomikos komiteto narys socialdemokratas Artūras Skardžius siūlo naikinti lengvatas saulės energetiką plėtojančioms bendrovėms. LŽ parlamentaro teiraujasi, kodėl prireikė taisyti tik 2011 metų balandį priimtą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą.

- Seime ypatingos skubos tvarka svarstomas siūlymas keisti paramos tvarką jau veikiantiems arba baigiamiems statyti stambiems saulės parkams. Kam to reikia?

- Teko būti vienu iš Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo rengėjų. Įstatymą parengėme dar 2010 metų pradžioje, bet ilgą laiką jis išgulėjo stalčiuje. Mes savo projektą grindėme Vokietijoje taikomais analogiškais įstatymais. Siūlėme, kad kiekvienas vartotojas - ar privatus asmuo, ar daugiabučio gyventojai - galėtų apsirūpinti didele dalimi energetinių išteklių (geotermine, vėjo, saulės energija). Kreipėme dėmesį į vartojimo masiškumą, ėmėmės net tam tikros edukacinės misijos, nes tokioje aplinkoje išaugęs jaunas žmogus, esu tikras, ir toliau pasisakytų už žaliąją energetiką.

Deja, dėl įvairių interesų - tiek dujininkų, tiek elektros gamintojų - priimtame įstatyme atsirado keisčiausių, net viena kitai prieštaraujančių nuostatų. Atsinaujinantiems ištekliams buvo paskelbtas karas.

- Kalbate apie "karą", bet priimtame įstatyme buvo skirta nemažai dėmesio, tarkime, saulės energijos panaudojimui?

- Per tą laiką, kol įstatymo projektas gulėjo stalčiuje, Energetikos ministerija išdavinėjo leidimus saulės energetikos plėtrai. Leidimai buvo dalijami neprotingai ir net, sakyčiau, nusikalstamai. Tarkime, mano akis kliūva už vienos latvių įmonės, gavusios leidimą 6 megavatų (mW) jėgainei, nors kalbėta apie įmonių iki 30 kilovatų (kW) rėmimą. 1 mW remiamos energijos šiuo metu iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčio, beje, jau siekiančio 10 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) kiekvienam gyventojui ir verslo įmonei, pareikalauja 1,5 mln. litų paramai kasmet, ir tokia lengvata numatoma dvylikai metų. Jei skaičiuosime, kad pastatyti 1 mW jėgainę dabartinėmis kainomis reikėtų 3,5 mln. litų, naudojantis valstybės garantuota parama, investicijos atsipirktų per 2 metus.

Tokie leidimai buvo išdavinėjami iki įsigaliojant įstatymui 2011-ųjų pavasario pabaigoje. Paskutinis leidimas buvo suteiktas tų metų gegužės 23 dieną.

Šių metų sausį naujoji Vyriausybė pasiūlė, o Seimas pritarė pataisai riboti mažųjų saulės jėgainių plėtrą, bet apie didžiuosius gamintojus kažkodėl nebuvo užsiminta. Didieji gamintojai, gavę leidimus plėtrai iki priimant įstatymą, buvo pastatę saulės jėgainių, kurių bendra galia siekė 6 megavatus. Šiandien galia siekia 10 mW, o iki liepos mėnesio, manoma, ji siektų apie 16 megavatų. Jei mūsų siūlomos pataisos būtų priimtos dabar, valstybė, pristabdžiusi didžiųjų plėtrą, realiai galėtų sutaupyti apie 30 mln. litų kasmet.

Deja, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, sausio mėnesį pasiūlęs stabdyti mažųjų saulės energetikos įmonių plėtrą, apie didžiąsias net neužsiminė. Priešingai - buvo žiauriai priešinamasi tokiems siūlymams. Iš tiesų ministras privalėtų apginti viešąjį interesą, nepaisydamas to, kad jo pirmtakai sugalvojo "nematyti" tos, pavadinčiau, vagystės iš VIAP.

Lietuvoje, pagaminančioje apie 10 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos, VIAP sudaro milijardą litų. Kiek dar jį galima auginti? Ūkio ministerija, siekdama pritraukti užsienio investuotojų, teikia prašymus atleisti juos nuo VIAP, o tame pačiame pastate keliais aukštais aukščiau įsikūrusi Energetikos ministerija lengva ranka tą mokestį augina. O juk pramonei mūsų elektros kaina yra trečia pagal dydį Europoje.

- Energetikos ministerija nurodo: pradėjus keisti anksčiau patvirtintas sąlygas didiesiems gamintojams, greičiausiai teks kompensuoti jiems investicijas, o tai kainuotų iki 150 mln. litų, išlaidas irgi išskaičiuojant iš VIAP lėšų?

- Valdininkai aiškina, kad tuo metu galioję įstatymai leido suteikti leidimus gamintojams. Taip, leidimą plėtrai jie galėjo išduoti, bet niekas neturėjo teisės suteikti remiamo ateityje ketinamos pagaminti elektros energijos tarifo. Vis dėlto tai buvo padaryta, o dabar aiškinama, kad viskas buvo teisėta.

Mes, teikdami įstatymo pataisas, siūlome saulės energetikai netaikyti šiuo metu įteisinto lengvatinio supirkimo tarifo - 1,5 Lt/1 kWh. Tarifas turėtų atitikti galiojantį tuo metu, kai jie gaus leidimą gamybai.

- Jūsų pasiūlymo oponentai kalba, kad pataisos, nukreiptos prieš saulės energetikos plėtotojus, galėjo atsirasti dėl jūsų esą anksčiau buvusių sąsajų su vėjo energetika (A.Skardžius prieš Seimo rinkimus kelerius metus ėjo Atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidento pareigas - red.)?

- Neturiu jokių interesų, nestabdau saulės energetikos plėtros. Kalbama apie tai, kad saulės energetikai valstybės remiamas elektros supirkimo tarifas buvo suteiktas neteisėtai. Dabar susidaro įspūdis, kad jei, tarkime, jau minėta latvių bendrovė būtų paprašiusi leidimo ne 6, bet 600 mW jėgainei, tam irgi būtų buvę pritarta - imkite, Lietuvos piliečiai už tai sumokės.

Seimo narį kalbino žurnalistė JURGA TVASKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"