TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A. Smetona gimtinėje neatguls

2014 08 22 6:00
Vilius Kavaliauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Artėjant valstybės atkūrimo šimtmečiui, vėl pasigirdo raginimų mūsų šalyje perlaidoti pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento Antano Smetonos palaikus. Tačiau tarpukario politikos veikėjo šeima nuomonės dėl jo amžinojo poilsio vietos nekeičia.

Rengiantis švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį 2018-aisiais, visuomenininkai, politikai, valstybinių institucijų atstovai vėl grįžo prie siūlymo sugrąžinti A. Smetonos palaikus į Lietuvą. Tačiau jo šeima ir toliau su tuo nesutinka. Ji nori, kad pirmasis prezidentas ilsėtųsi greta artimųjų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Baiminasi ir to, kad perlaidojus A. Smetoną gimtinėje jo amžinoji ramybė gali būti drumsčiama.

Perlaidojimas būtų skausmingas

Valstybės atkūrimo šimtmečio įprasminimo ir valstybės kūrėjų įamžinimo pogrupiui vadovaujančio premjero padėjėjo Viliaus Kavaliausko teigimu, į Vyriausybę kreipiasi nemažai žmonių ir organizacijų, pavyzdžiui, Sąjūdžio, „Baltų ainių“ atstovai, su siūlymu sugrąžinti A. Smetonos palaikus į Lietuvą.

Tačiau, pasak V. Kavaliausko, šis klausimas pirmiausia priklauso nuo šeimos valios. Dar 2010 metais gautas oficialus A. Smetonos anūkų – tuomet dar gyvo Antano Algirdo ir Vytauto Juliaus Smetonų atsakymas dėl galimybės perlaidoti pirmojo prezidento palaikus Lietuvoje. „Šeimos nuomonė kol kas yra neigiama. Jie turi visiškai žmogiškų ir suprantamų argumentų. Visa jų šeima – A. Smetonos žmona, vaikai ir kiti artimieji – yra palaidoti JAV. Vieno ar dviejų žmonių pervežimas būtų skausmingas. Antra, jie mūsų regioną dar laiko gana neramiu. Jie mano, kad galbūt nėra garantijos dėl palaikų ramybės“, - šeimos motyvus išdėstė V. Kavaliauskas.

Ar jų nuomonė nepasikeitė, neseniai bandyta aiškintis per mūsų šalies garbės generalinę konsulę Vilebyje Ingridą Getrūdą Bublys. Tačiau A. Smetonos artimieji lieka prie savo.

Pagerbiamas per šventes

1944 metais Klivlande per gaisrą tragiškai žuvęs A. Smetona buvo palaidotas šio JAV miesto lietuviškose Kalvarijų kapinėse. Vėliau pirmojo mūsų šalies prezidento palaikai buvo perkelti į Knolvudo mauzoliejų. Lietuvos generalinė konsulė per valstybines šventes aplanko A. Smetonos kapą, padeda vainiką.

Vis dėlto V. Kavaliauskas nepraranda vilties, kad pirmojo prezidento palaikai sugrįš į tėvynę. „Manau, A. Smetonai lemta ilsėtis Lietuvos žemėje. Tiesiog negalima užbėgti prieš traukinį, viskas turi ateiti logiškai ir savu laiku. Įgyvendinkime leidybinius, kitokius projektus A. Smetonai pagerbti, o kita irgi ateis“, - kalbėjo jis.

Svarstoma apie naują paminklą

V. Kavaliauskas pažymi, kad A. Smetonos palaikų susigrąžinimas būtų labai reikšmingas mūsų šaliai. Anot jo, šis politikas – pirmasis prezidentas, labai gražiai įėjęs į Lietuvos istoriją. Valstybės gimimas, formavimasis 1918-1920 metais neatsiejamas nuo A. Smetonos pavardės.

Minint valstybės atkūrimo šimtmetį, bus pagerbtas ir A. Smetonos atminimas. V. Kavaliauskas pasakojo, kad planuojama išleisti knygų apie prezidentą. „1964 metais Amerikoje buvo išleista puiki Aleksandro Merkelio knyga – A. Smetonos biografija. Labai gerai pažinojau autorių. Jis buvo A. Smetonos asmeninis sekretorius. Jo knyga labai turininga. Kadaise ją padovanojau prezidentui Algirdui Brazauskui. Jis po savaitės nemigo naktų sakė, kad tokios įdomios knygos apie Lietuvos istoriją dar nebuvo skaitęs. Manau, šią knygą reikia perleisti, Lietuvoje ji iki šiol nebuvo išleista“, - sakė premjero padėjėjas.

Taip pat, anot V. Kavaliausko, būtina sutvarkyti, pažymėti su A. Smetona susijusias atmintinas vietas. Bus svarstoma galimybė pastatyti naują paminklą prezidentui. „Gerą paminklą A. Smetonai turime tik Kaune“, - teigė jis.

Į tėviškę sugrįžo K. Grinius

V. Kavaliauskas priminė, kad atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą sugrįžo ne vieno iškilaus tarpukario valstybės veikėjo palaikai. Į JAV pasitraukusio trečiojo mūsų šalies prezidento Kazio Griniaus paskutinis noras buvo „sąlygoms atsiradus, būti priglaustam Mondžgirėje, supylus paplentėje kalnelį, kuriame pelenų urna būtų“. 1950 metais Čikagoje užgesusio šalies vadovo palaikai po daugiau nei 40 metų sugrįžo į gimtąją Suvalkiją ir buvo perlaidoti netoli tėviškės.

Taip pat Antrojo pasaulinio karo metais į Vakarus pasitraukusio ir 1985 metais Los Andžele mirusio Lietuvos kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio palaikai į Lietuvą sugrįžo 1993 metais. Jie buvo perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinių panteone. 2012 metais Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje perlaidoti 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio palaikai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"