TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A.Stanislovaitis: „Revoliucijų nežadu“

2014 12 19 6:00
Albertas Stanislovaitis. Aplinkos ministerijos nuotrauka

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pareigas nuo kitų metų pradės eiti 45-erių miškininkas Albertas Stanislovaitis. Išskirtiniame interviu "Lietuvos žinioms" jis teigė didelių revoliucijų neplanuojantis, tačiau prisipažino, kad tam tikrų pokyčių jau yra numatęs.

Per konkursą VSTT direktoriaus pareigoms eiti A. Stanislovaitis nurungė penkis varžovus. Tarnyba be nuolatinio vadovo liko vasarą, kai buvo nepratęsta net 12 metų VSTT vadovavusios Rūtos Baškytės kadencija. Ši aplinkosaugos specialistė taip pat dalyvavo konkurse, tačiau liko antra.

A. Stanislovaitis kaip vieną didžiausių būsimų darbų įvardija bendros sistemos sukūrimą apmokestinant lankymąsi visose Lietuvos saugomose teritorijose, nes visuomenė turi prisidėti prie nuostabiausių gamtos kampelių išlaikymo, jų priežiūros.

Tapsime rėmėjais

- Kodėl nusprendėte dalyvauti konkurse VSTT direktoriaus pareigoms eiti?

- Mačiau, kad galiu būti naudingas šiai tarnybai ir savo darbu prisidėti prie saugomų teritorijų tvarkymo. Konkursas ką tik įvyko, tad formaliai dar neinu pareigų. Mane turi paskirti aplinkos ministras. Jei viskas bus gerai, manau, dirbti turėčiau pradėti po Naujųjų metų.

VSTT yra surinkta gana profesionalių žmonių komanda. Tiek regioninių, tiek nacionalinių parkų ir rezervatų veiklos klausimai labai aktualūs ir svarbūs. Kartelė tarnybos vadovui pakelta labai aukštai, todėl turėsiu įsigilinti į įstatymus, gerai susipažinti su darbuotojais, jų problemomis. Tačiau revoliucijų nežadu. Galima tik tobulinti, gerinti veiklą.

- Vis dėlto naujovių neišvengsime?

- Apie tai jau kalbėta, o dabar teks įgyvendinti praktikoje - įvesti lankytojų bilietus saugomose teritorijose. Būtina sukurti sistemą, kad parkų direkcijos pačios galėtų užsidirbti iš žmonių lankymosi tam tikruose gamtos objektuose, muziejuose. Parkams reikia išlaikyti tai, kas jau sukurta įgyvendinant įvairius Europos Sąjungos ar valstybės finansuojamus projektus.

Šioje srityje mūsų laukia didelis darbas. Šiandien esame įpratę parkų infrastruktūra naudotis visiškai nemokamai, tačiau saugomų teritorijų lankytojai, manau, galėtų ir turėtų prisidėti prie tų gamtos kampelių priežiūros, jų išlaikymo. Pradžioje - bent simboliškai. Svarstome vėliau įvesti mokestį ir už automobilių statymą saugomose teritorijose. Dabar į parkus tikrai daug investuota, lankytojams sukurta tam tikra gerovė ir ją reikia išlaikyti.

Daugelyje Europos valstybių lankymasis saugomose teritorijose yra apmokestintas. Negalime vien naudotis tuo, ką sukūrė valstybė, gamta, reikia ir patiems prisidėti prie teritorijų puoselėjimo. Turiu omenyje visas saugomas teritorijas, o ne kokius nors išskirtinius objektus.

Kalnapušynai atgyveno

- Daug kalbama apie tai, kad saugomų teritorijų miškus turėtų prižiūrėti ne urėdijos, bet pačios parkų direkcijos. Kokia jūsų nuomonė?

- Šis klausimas, ko gero, aktualiausias Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, kurio miškų priežiūrą ketinama patikėti Kretingos miškų urėdijai. Bet nerijos miškai - unikalūs. Problema itin paaštrėjo po šių metų gaisro.

Daugumoje parkų miškai labai gerai prižiūrimi, ir nesvarbu, ar tai daro parkų direkcijos, ar urėdijos. Esmės tai nekeičia, nes svarbiausia - rezultatas.

O skirtingų miškų situacija turi būti analizuojama kiekvienoje saugomoje teritorijoje atskirai. Gal visuomenei atrodo, kad regioniniame ar nacionaliniame parke miškai turi būti kaip miesto parkuose... Tikrai ne. Yra atskiri miškotvarkos planai, kurie ir nustato miškų tvarkymo pobūdį. Reikia ir sengirių, ir neliestų miškų.

Žinoma, Kuršių nerijoje nebuvo įvertinta pasenusių kalnapušynų situacija. Prieš 50 metų tos kalnapušės buvo reikalingos ir atliko savo funkciją. Tačiau šiandien jos ne tik nebenaudingos, bet ir pavojingos, nes vasarą užsidega kaip sausa parako statinė. Tai, kas buvo, regis, gerai padaryta prieš penkerius metus, dabar gali atrodyti visai kitaip. Būtina analizuoti, peržiūrėti situaciją ir laikytis ūkiško požiūrio.

Dėl kalnapušių Kuršių nerijoje reikės ryžtingų sprendimų. Teks spręsti tą problemą, nes artėja pavasario sezonas, dar vieno gaisro nevalia leisti. Galime vadinti kalnapušyną oficialiai įteisintu mišku ar krūmynais, esmės tai nekeičia: kalnapušės yra peraugęs medynas, kuriame kyla didžiuliai gaisrai. Ir gesinti ugnį, ir apsaugoti nuo jos labai sudėtinga, tad šią problemą būtina spręsti nepažeidžiant saugomos teritorijos interesų, ir kuo skubiau.

Reikia rasti vidurkį

- Kaip vertinate plačiai eskaluojamą ir vis dar aistras keliančią neteisėtų statybų saugomose teritorijose problemą?

- Nenorėčiau komentuoti atskirų situacijų. Gyvename teisinėje valstybėje. Tikiuosi, viską sureguliuos teisiniai mechanizmai. Komentuoti, kvestionuoti teisinių dalykų nei galiu, nei noriu.

- Koks jūsų požiūris į medžioklę saugomose teritorijose?

- Pats esu medžiotojas, todėl galiu pasakyti, kad medžioklė jose - neišvengiama. Tarkime, Kuršių nerijoje šernai, lapės laksto po žmonių kiemus. Išrausia vejas, išmėto šiukšles. Blogai. Jei medžiojama - vėl blogai. Tai kaip spręsti šią problemą? Kaip rasti vidurkį? Jei kas nors žino geresnį būdą už medžioklę, tegul pasiūlo. Svarstysime. Gyvūnijos reguliavimas yra būtinas. Žvėris tenka medžioti, kitaip galima sulaukti ekologinių problemų.

Tas pat - dėl didžiųjų kormoranų kolonijos Juodkrantėje. Ši problema išties išpūsta, pernelyg jautriai reaguojama į šių paukščių buvimą ar nebuvimą. Gamta yra gamta, bet tam tikrus joje vykstančius procesus turi reguliuoti žmogus.

Dosjė

45-erių A. Stanislovaitis yra baigęs miškininkystės studijas Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Jo pirmoji darbovietė buvo Kėdainių miškų urėdija. Paskui dirbo skyriaus viršininku tuometėje Miškų ūkio ministerijoje, vėliau - Generalinėje miškų urėdijoje prie Aplinkos ministerijos. Nuo 1999-ųjų vadovavo kelioms bendrovėms. 2010 metais tapo UAB „Usuris“ direktoriumi. Nuo 2012 metų iki šiol yra šios bendrovės direktoriaus pavaduotojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"