Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

A. Veryga nori didesnių įgaliojimų kovai su korupcija

 
2017 01 08 13:00
richardbistrong.com nuotrauka

Politikai svarsto, kad teisėsaugos įtarimų sulaukę įstaigų – ligoninių, mokyklų – vadovai galėtų būti nušalinami nuo pareigų juos skyrusių institucijų sprendimu.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad norėtų didesnių įgaliojimų kovoje su korupcija. Anot jo, galimybė jam nušalinti įtarimų korupcija sulaukusius ministerijai pavaldžių gydymo įstaigų vadovus būtų logiška.

„Mes į korupciją sveikatos apsaugos sistemoje žiūrime labai rimtai, bet turime suvokti, kad mes esame teisinė valstybė ir privalome vadovautis teisės aktais. Iš tikrųjų mes šitą situaciją (bylas, kuriose įtariami gydymo įstaigų vadovai) stebime, aiškinamės ir tikrai ieškosime sprendimų“, – šią savaitę teigė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas ministras.

Jo pirmtakas socialdemokratas Juras Požela buvo įregistravęs Darbo kodekso pataisas, kurios leistų darbdaviui nušalinti darbuotojus, sulaukusius įtarimų dėl korupcijos ar piktnaužiavimo.

Šiuo metu įstatymas darbdaviui tokios teisės nesuteikia ir dėl įtarimų sulaukusių darbuotojų nušalinimo sprendžia teismas, gavęs prokuroro prašymą.

J.Požela tokias pataisas pasiūlė po įtarimų Kauno klinikinės ligoninės vadovams, kaltinamiems bandymu slėpti buvusios Nacionalinės žemės tarnybos vadovės Daivos Gineikaitės girtumą.

„Aš nesu su tomis pataisomis susipažinęs, bet manau, kad tai yra pakankamai logiški siūlymai. Tai būtų logiška, nes situacijos, kai mes kartais tampame savotiškais įkaitais, kai sprendimus priimti yra sudėtinga, nėra geros. Bet kurios įstaigos vadovas, matyt, pirmiausia turėtų pats pagalvoti, ar jis atsidūręs tokioje situacijoje neturėtų priimti kažkokių sprendimų – nusišalinti ar pasitraukti, bet jeigu tie sprendimai nėra priimami, teisinė bazė turėtų suteikti galimybę priimti valinius sprendimus“, – dėstė A.Veryga.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose įtarimų yra sulaukę keli šiuo metu pareigas einantys ligoninių vadovai.

Kauno klinikinės ligoninės vadovas Gediminas Abeciūnas bei jo pavaduotojas Katytis Grigonis yra įtariamieji ikiteisminiame tyrime, kuris atliekamas tiriant bandymą nuslėpti buvusios Nacionalinės žemės tarnybos vadovės Daivos Gineikaitės neblaivumą.

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas yra kaltinamas dviejose bylose: teisme nagrinėjama byla, kurioje jis kaltinamas dėl kurstymo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir suklastoti dokumentus, papirkimo. Neseniai teismui taip pat perduota byla, kur jis kaltinamas kyšininkavimu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, turto iššvaistymu, dokumentų suklastojimu ir piktnaudžiavimu.

STT 2015 metų pabaigoje pranešė atskleidę sisteminę korupciją Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Jos vadovui Petrui Simavičiui buvo pateikti įtarimai dėl kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba. Jis šiuo metu teismo sprendimu yra nušalintas nuo pareigų.

Savo ruožtu Seimo narys, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Valerijus Simulikas sako, kad teisę nušalinti skirtus įstaigų vadovus reikia suteikti ir savivaldybių taryboms. Jis apie tai kalbėjo po Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdžio, kuriame aptartas smurtavusio Marijampolės Mokolų pagrindinės mokyklos direktoriaus Sigito Virbicko elgesys.

„Savivaldybės taryba galėtų priimtų staigų sprendimą sustabdyti tokio vadovo veikimą, atlikti tyrimą ir tada priimti tolesnį sprendimą“, – svarstė V.Simulikas.

Anot jo, įtariamam vadovui reikia užkirsti kelią spausti pavaldinius, juos gąsdinti siekiant palankumo, naudotis resursais.

Visgi J.Poželos pataisas vertinusi Teisingumo ministerija yra išsakius abejonių dėl nekaltumo prezumpcijos.

„Pateiktas siūlymas kelia abejonių dėl jo atitikties nekaltumo prezumpcijai. Primename, kad asmens veikla negali būti ribojama dėl įtarimų, kad jis galimai padarė tam tikrą nusikaltimą, nusižengimą ar dėl to, kad jo atžvilgiu valstybės institucija pradėjo tyrimą, kuris dar nėra baigtas (išskyrus, kai sprendimą dėl ūkinės veiklos laisvės apribojimo priima teismas)“, – sakoma dar gegužę parengtoje Teisingumo ministerijos išvadoje.

Marijampolės Mokolų pagrindinės mokyklos direktorius S.Virbickas yra teisiamas dėl fizinio skausmo mažamečiui sukėlimo, jis šią savaitę vykusiame teisme pripažino savo kaltę. Marijampolės taryba, gavusi darbo grupės išvadas pirmadienį svarstys, ar direktorių atleisti iš darbo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"