TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A.Zeltinis: "Žmonės man parodė tvirtą pasitikėjimą"

2013 07 09 6:46
Aleksandras Zeltinis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Seimo naujokas socialdemokratas Aleksandras Zeltinis, į Seimą patekęs po pakartotinių rinkimų, jaučiasi pasiekęs didžiulę moralinę pergalę - parlamentaro gimtojo krašto žmonės tvirtai pademonstravo, kad juo pasitiki.

- Durys į Seimą jums atsivėrė tik po pakartotinių rinkimų. Kokių nuostolių patyrėte dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos anuliuotų rinkimų rezultatų? Esate sakęs, kad skaičiuojate ne tik materialinę žalą...

-Tai buvo daugiau emocijų proveržis. Juk rinkimuose į Seimą dalyvavau pirmą kartą, o Konstitucinio Teismo sprendimas buvo labai netikėtas. Ypač skaudu dėl to, kad Biržų-Kupiškio rinkimų apygardoje, kurioje buvau laimėjęs, rezultatai panaikinti ne dėl kandidatų padarytų pažeidimų, o dėl apygardos ir Kaštonų rinkimų apylinkės komisijų kaltės.

Dabar jau viskas praeityje. Laikas parodė, kad svarbiausia gyvenime – nepasiduoti. Nedaugeliui Seimo narių teko įveikti tokį ilgą rinkimų maratoną. Laimėjęs net per keturis rinkimų turus, ir kiekvieną kartą vis didesne persvara, pasiekiau didžiulę moralinę pergalę. Pajutau, kad gimtojo krašto žmonės išties manimi pasitiki. Sėkmę rinkimuose lėmė ir tai, kad elgiausi kitaip negu kiti kandidatai į Seimą, - stengiausi laikytis vakarietiškų agitacijos metodų. Per visus rinkimų turus mane, kaip ir daugelį Vakarų politikų, lydėjo ir rinkimų kampanijos metu visapusiškai palaikė žmona Simin. Jos dalyvavimas buvo labai svarus siekiant pergalės. Juk rinkėjams svarbu žinoti ne tik kandidato, bet ir jo šeimos narių nuostatas, požiūrį į visuotinai priimtinas dorovines vertybes ir normas.

- Priklausote Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui (ŠMKK) bei Europos reikalų komitetui (ERK). Kokius svarbiausius uždavinius sau keliate dirbdamas parlamente?

- Dabartinė Seimo kadencija ypatinga tuo, kad Lietuva šį pusmetį pirmininkaus Europos Sąjungos (ES) Tarybai, todėl Seimo ERK teks viena reikšmingiausių darbo sričių. ŠMKK, kuriame taip pat dirbu, turi rengti ir svarstyti švietimą, mokslą, kultūrą, informacijos teikimą reglamentuojančių įstatymų, nutarimų ir kitų dokumentų projektus bei pasiūlymus, rūpintis parama kultūrai tarnaujantiems asmenims, organizacijoms, judėjimams.

Kadangi esu išrinktas kaimiškoje rinkimų apygardoje, gaunu nemažai gyventojų laiškų ir klausimų, susijusių su mokymo ir kultūros įstaigomis kaimiškose vietovėse, dėl paramos joms. Kiekvienas laiškas – tai į mane dedamos viltys... Visus juos atidžiai nagrinėju ir stengiuosi pagal galimybes padėti spręsti kuo daugiau klausimų, susijusių su kaimo reikalais, mokymo ir kultūros įstaigomis ne tik valstybės, bet ir regiono, kuriame esu išrinktas, lygiu.

- Drauge su kolegomis siūlote valstybinę kalbą reguliuoti konstituciniu įstatymu. Kam to reikia?

- Kiekvienos tautos prigimtinė teisė yra laikytis savų papročių ir kalbėti savo kalba, todėl kiekviena jų stengiasi išsaugoti savo kalbos grynumą. Tai ypač būdinga tautinėms valstybėms, pavyzdžiui, Prancūzijai, Vokietijai, Lenkijai, Izraeliui. Lietuva – tautinė valstybė, nes daugumą gyventojų sudaro lietuviai, o Konstitucijoje lietuvių kalba įtvirtinta kaip šalies valstybinė kalba. Valstybinę kalbą privalu reguliuoti, nes netaisyklingas jos vartojimas ne tik menkina kalbą kaip tautinį ir istorinį paveldą, bet neretai sukelia ir daug painiavos. Kadangi Konstitucijoje nenurodyta, kad valstybinės kalbos vartojimas gali būti reguliuojamas kitais teisės aktais ar kaip nors kitaip, jos vartojimas turėtų būti reguliuojamas konstituciniu įstatymu.

- Esate net 27 tarpparlamentinių ryšių grupių narys. Kokios naudos ši veikla duoda Seimui?

- Tai svarbi Seimo nario darbo sritis plėtojant ir palaikant mūsų valstybės tarptautinius ryšius. Seimas gauna labai daug kitų ES šalių parlamentų siūlymų bendradarbiauti, kvietimų į įvairaus pobūdžio renginius, sulaukia užsienio parlamentų narių delegacijų vizitų. Todėl ir sudaromos grupės, kurių kiekviena įgaliojama pagal tam tikrą kompetenciją palaikyti tarpparlamentinius ryšius su kitomis šalimis. Tai leidžia keistis patirtimi ir racionaliau organizuoti Seimo darbą.

- Parlamentaro mandatą jums patikėjo Biržų ir Kupiškio krašto žmonės. Kokios didžiausios bėdos slegia šį Šiaurės Lietuvos regioną?

- Didžiausios šio krašto problemos – nedarbas, ne itin gera kelių būklė, didelės suskystintų dujų kainos Kupiškio gyventojams ir brangus šildymas, lėtas Biržų miesto Rotušės gatvės rekonstrukcijos tempas. Taip pat yra spręstinų problemų dėl žemės ar miško grąžinimo. Gaunu laiškų su prašymais padėti rekonstruoti švietimo ir kultūros įstaigas, įrengti sporto objektus.

Palaikau ir palaikysiu teisės aktų, kurie įgaliotų tiek valdžios institucijas, tiek vietos verslininkus daugiau dėmesio skirti smulkiojo verslo skatinimui ir paslaugų plėtrai, priėmimą. Juk Biržų ir Kupiškio rajonuose daug lankytinų objektų, unikali gamta, todėl pritraukiant ES paramos lėšas ir vietos verslininkų investicijas reikia gerinti turizmo infrastruktūrą. Tačiau, kalbant apie gamtinę aplinką, būtina pažymėti, kad didžioji šio krašto dalis yra Šiaurės Lietuvos karsto regione, kuriame gausu požeminio vandens išplautų urvų ir smegduobių. Tad vienas svarbiausių mano pažadų rinkėjams – padėti spręsti požeminio vandens apsaugos nuo taršos klausimus, ypač skatinti ekologinę ir tausojamąją žemdirbystę, tęsti paramos fondo „Tatulos programa“ veiklą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"