TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

A. Zuoko svajonė vilniečius verčia šauktis pagalbos

2014 10 16 6:00
Merijos valdininkai neslepia, kad šiuo metu rengiamas teritorijos, į kurią pakliūva ir Neries upės slėnio pievelė, detalusis planas. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Vilniečiai šalies prezidentę Dalią Grybauskaitę prašo „nukenksminti“ sostinės mero Artūro Zuoko idėją urbanizuoti prie Baltojo tilto esančią žaliąją zoną. Merijos valdininkai ramina, kad poilsiautojų pamėgtai Neries upės slėnio pievelei pavojus negresia, bet opozicijai priklausantys Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai pripažįsta, jog dalį viešosios poilsio erdvės iš vilniečių išties rengiamasi atimti.

Šiandien Prezidento kanceliarijai bus perduotas viešas vilniečių laiškas dėl Neries upės slėnio pievelės išsaugojimo. Miestiečiai piktinasi, kad norima urbanizuoti vieną žaliausių miesto erdvių.

Sostinės gyventojų nuogąstavimus dėl galimų statybų prie Baltojo tilto patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicijai priklausančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Vidas Urbonavičius. Jis nerimauja ne tik dėl gaivinamos idėjos statyti Guggenheimo muziejų prie Baltojo tilto, bet ir dėl išpirkto privataus sklypo, kuriame esą bet kada gali prasidėti statybos.

Susirūpino dėl žaliosios zonos išsaugojimo

Vilniečių, prašančių neleisti statybų prie Baltojo tilto, parašų rinkimo akciją inicijavo Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja Marija Tamkevičiūtė. „Žmonės reiškia nepasitenkinimą ir apskritai nenori, kad Neries upės slėnio pieva būtų urbanizuota! Ir net nesvarbu, ar čia iškils dar vienas daugiaaukštis, ar daugiafunkcis kultūros centras, nes ši žalioji zona dabar atlieka rekreacijos funkciją. Čia gausiai renkasi šeimos ir jaunimas, leidžiami aitvarai, kyla oro balionai, vyksta įvairūs renginiai... Tokia nuostabia žaliąja erdve miesto centre reikėtų džiaugtis ir ją saugoti!” - LŽ teigė žaliųjų atstovė.

M. Tamkevičiūtė vylėsi, kad atviras laiškas šalies prezidentei D. Grybauskaitei, kurį pasirašė 200 vilniečių, primins Vilniaus savivaldybės vadovams, kad priimant sprendimus reikia atsižvelgti ir į žmonių nuomonę. Jos turimais duomenimis, statybos dešiniajame Neries krante jau suplanuotos. „Išsiaiškinome, kad net dabar, rengiant Vilniaus miesto viešą sporto ir aktyvaus poilsio trasą nuo Baltojo iki Vingio parko pėsčiųjų tilto, neleidžiama projektuoti dviračio tako prie Neries upės terasos, jis turės būti nutiestas prie gatvės, nes prie Baltojo tilto jau yra numatytos statybos“, - tvirtino ji. Pasak M. Tamkevičiūtės, iš Vilniaus savivaldybės iki šiol negauta jokio oficialaus atsakymo apie planuojamas statybas prie Baltojo tilto, nors paklausimas išsiųstas prieš du mėnesius.

Po 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimų, kai į Vilniaus vadovus grįžo A. Zuokas, ambicingas Guggenheimo projektas vėl gaivinamas. /LŽ archyvo nuotrauka

Ruošiamas detalusis planas

Tuo metu Vilniaus savivaldybės atstovai LŽ informavo, kad prie Baltojo tilto statyti anksčiau planuoto daugiafunkcio kultūros centro, kuriame turėtų įsikurti Jono Meko vizualiųjų menų centras (JMVMC) ir Guggenheimo-Ermitažo muziejus, artimiausiu metu neplanuojama. „Savivaldybės biudžete nėra numatyta lėšų Guggenheimo muziejaus projekto architektų paslaugoms pirkti, tačiau galbūt ateityje, suradus finansavimo šaltinių, projektas bus įgyvendintas“, - teigė Vilniaus savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento specialistai.

Merijos valdininkai ramina, kad pieva prie Baltojo tilto ir ateityje liks vieša vilniečių poilsio vieta, tačiau neslepia, jog šiuo metu rengiamas teritorijos, į kurią pakliūva ir Neries upės slėnio pievelė, detalusis planas. „Teritorijoje tarp Kernavės gatvės, Konstitucijos prospekto, Kalvarijų gatvės, Neries upės ir A. Goštauto gatvės yra pradedamas rengti detalusis planas, kurio tikslas – suformuoti optimalią urbanistinę struktūrą, nustatyti privalomą teritorijos naudojimo tipą ir būdą, suformuojant žemės sklypus visuomeninės inžinerinės infrastruktūros ir transporto bei bendrojo naudojimo teritorijoms“, - atskleidė Vilniaus savivaldybės atstovai.

Marijos Tamkevičiūtės turimais duomenimis, statybos dešiniajame Neries krante jau suplanuotos.

Vilniečių nuogąstavimai – pagrįsti?

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos TS-LKD frakcijos nario V.Urbonavičiaus teigimu, ne be pagrindo baiminamasi, kad vilniečių pamėgta Neries upės slėnio pieva gali būti urbanizuota. „Ten iš tiesų yra numatytas užstatymas! - LŽ patvirtino Vilniaus savivaldybės tarybos narys. – Nesuprantu, kodėl savivaldybė tokią puikią viešąją erdvę, kuri tapo vilniečių kultūringų pramogų vieta, nori užstatyti.“

V. Urbonavičius patvirtino, kad Neries pakrantėje, prie Baltojo tilto, esama ir privataus sklypo. Žiniasklaidoje anksčiau rašyta, kad jis priklauso UAB „Malavas“. Esą nedidelis 7 arų sklypas įsigytas 2007-aisiais, kai paaiškėjo ir ketinamo statyti prašmatnaus Guggenheimo muziejaus vieta. Negana to, įsigyjant sklypą prie Baltojo tilto tarp bendrovės „Malavas“ valdybos narių buvo advokatas Jovitas Elzbergas, buvęs Vilniaus savivaldybės administracijos Teisės departamento direktorius. Jis laikytas vienu ištikimiausių A. Zuoko bendražygių. Tąsyk žiniasklaidoje net buvo iškelta versija, kad savivaldybei iš UAB „Malavas“ išperkant priklausantį sklypą verslininkams bus atseikėta nemažai pinigų.

V. Urbonavičius teigia, kad modernaus kultūros centro atsiradimas prie Baltojo tilto – kol kas yra utopija. „Kol nebus pinigų, Guggenheimo muziejus tikrai neiškils, tačiau kitame sklype privačia iniciatyva gali bet kada - net ir rytoj - prasidėti statybos, jeigu visi dokumentai sutvarkyti“, - pabrėžė sostinės politikas.

Nemari A. Zuoko idėja

Vilniuje, šalia Baltojo tilto, pastatyti modernų muziejų A. Zuokas svajoja jau ne pirmus metus. Daugiau nei prieš dešimtmetį tuometis sostinės vadovas A. Zuokas nuvyko į Niujorką, kur susitikęs su Guggenheimo muziejaus vadovu Thomu Krensu domėjosi galimybėmis panašų moderniojo meno muziejų atidaryti ir Lietuvos sostinėje.

2006 metais buvo svarstoma galimybė Vilniuje atidaryti bendrą Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialą. Neilgai trukus, 2008 metų balandį, Vilniaus rotušėje iškilmingai buvo paskelbta būsimo muziejaus architektūrinio plano nugalėtoja – iš Londono atvykusi Zaha Hadid. Ji nurungė pasaulyje žinomus architektus amerikietį Danielį Libeskindą ir italą Massimiliano Fuksą.

Nors planas Vilniuje pastatyti brangiai kainuosiantį moderniojo meno ir kultūros centrą sulaukė prieštaringų atgarsių ne tik visuomenėje, bet ir pasikeitusioje Vilniaus valdžioje, tuometis Vyriausybės vadovas socialdemokratas Gediminas Kirkilas stojo ginti grandiozinio buvusio sostinės mero A. Zuoko sumanymo. Maža to, 2008-aisiais Vyriausybės strateginio planavimo komitetas planuojamam kurti Guggenheimo-Ermitažo muziejui suteikė nacionalinės svarbos projekto statusą ir pritarė jo kūrimui Vilniuje, greta Baltojo tilto esančioje teritorijoje.

Beveik 13-14 tūkst. kvadratinių metrų ploto netradicinių formų statinių kompleksas, kurį suprojektavo Z. Hadid, turėjo iškilti praėjusiais metais, kai Lietuva pirmininkavo ES Tarybai.

Tačiau 2009 metais tuometis Vilniaus meras „tvarkietis“ Juozas Imbrasas ir savivaldybės taryba užgesino ilgai puoselėtą idėją prie Neries pastatyti prestižinį muziejų. Matyt, iš A. Zuoko savivaldybės vairą perėmę politikai tuomet susigriebė, kad didžiulių skolų liūne skendinčiai Vilniaus savivaldybei per brangu imtis tokio ambicingo ir brangaus sumanymo. Juolab ir pats Guggenheimo muziejaus projekto įgyvendinimas nuo planuotų 160 mln. litų ilgainiui pabrango kone dvigubai - iki 300 mln. litų. Galiausiai pasigirdo kalbų, kad moderniajam kultūros centrui įrengti prireiks net pusės milijardo litų.

Be to, Valstybės kontrolė yra konstatavusi, kad Vilniaus savivaldybė JMVMC yra neteisėtai pervedusi 810 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų, skirtų Vilniaus tarptautiniam konkurencingumo didinimo projektui įgyvendinti. Beveik 600 tūkst. litų buvo panaudota Solomono R. Guggenheimo fondo parengtai galimybių studijai apmokėti. Be to, auditoriai nustatė, kad gautas lėšas JMVMC panaudojo ne itin skaidriai.

2010-aisiais Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Guggenheimo muziejaus projekto finansavimo.

Po 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimų, kai į Vilniaus vadovus grįžo A. Zuokas, ambicingas Guggenheimo projektas vėl gaivinamas. Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ 2012 metų pabaigoje kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT), prašydama leidimo neskelbiamų derybų būdu iš architektės Z. Hadid bendrovės pirkti 7 mln. litų kainuojantį muziejaus koncepcinį architektūrinį projektą bei šio projekto parengimo ir vykdymo paslaugas, kurių vertė siekia dar 1,5 mln. litų.

Šį savivaldybei pavaldžios įmonės „Vilniaus planas“ prašymą VPT pernai palaimino, tačiau sostinės vicemerai - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Kaminskas ir „darbietis“ Jonas Pinskus - žurnalistus suskubo raminti, kad savivaldybė neketina plėtoti kontroversiško ir itin brangaus Guggenheimo muziejaus projekto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"