TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Abejotinų varžybų finale - dvi partijos

2011 04 13 0:00
VLS pirmininkas R.Karbauskis dėl masinio mandatų atsisakymo neįžvelgia jokių problemų.
LŽ archyvo nuotrauka

Iškovotų mandatų vietos valdžioje atsisakymo "varžybas" laimėjo valstiečiai liaudininkai, o jiems ant kulnų lipo socialdemokratai. Ir vieni, ir kiti teisinasi žaidžiantys pagal taisykles, kurios rinkėjams esą žinomos.

Partinius sąrašus puošę ir rinkėjų valia į savivaldybių tarybas patekę politikai masiškai atsisako mandatų. Tokią teisę jiems užtikrina įstatymai. Negalutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, savivaldybių tarybų mandatų iš viso atsisakė beveik penktadalis - apie 330 - išrinktų politikų. Daugiausia šiuo požiūriu "nukraujavo" Valstiečių liaudininkų sąjungos (VLS) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sąrašai. Mandatų atsisakė 36 proc., arba 54 į tarybas išrinkti VLS kandidatai. LSDP atveju - beveik 31 proc., arba 101 politikas.

Kitos partijos pagal mandatų atsisakymo rodiklį nuo šių dviejų politinių jėgų gerokai atsilieka. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) - 17 proc., Liberalų ir centro sąjunga - 20 proc., Liberalų sąjūdis - 12 procentų.

"Tvarkos ir teisingumo" sąrašų pokytis siekė 20 proc., Darbo partijos - beveik 8 proc., Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso - 24,5 procento. Iš savarankiškai kandidatavusių asmenų mandato atsisakė tik vienas.

Daugiausia "kadrinių" pokyčių - Rokiškio rajono taryboje. Dėl įvairių priežasčių dirbti čia atsisakė 15 išrinktų žmonių, 5 jų - liberalcentristai. Ignalinos rajone mandatų atsisakė 14 asmenų, visi - VLS atstovai. 13 politikų pasikeitė Šakių rajone, po 12 - Radviliškio (visi TS-LKD atstovai) ir Tauragės, po 11 - Kauno, Pakruojo ir Trakų rajonuose.

Dažniausia mandato atsisakymo priežastis - su darbu taryboje nesuderinamos pareigos. VRK duomenimis, tokių asmenų yra apie 240. Iš septynių išrinktųjų į tarybas VRK mandatą atėmė, nes savo noru jo atsisakyti šie nesutiko. Du vietos politikai, išrinkti Kauno mieste ir Šilalės rajone, nepradėję dirbti mirė.

Jokia apgavystė?

VLS pirmininkas Ramūnas Karbauskis dėl masinio mandatų atsisakymo neįžvelgia jokių problemų. Ypač tuose rajonuose (pirmiausia Ignalinos ir Kupiškio), kur valstiečiai liaudininkai tradiciškai ne vienus metus valdžią turi savo rankose.

"Rinkėjai labai aiškiai žino, kad rinkimuose dalyvauja visa partinė komanda, tarp jų ir tie, kurie vėliau mandato tikrai atsisakys. Tai jokia apgavystė, nes rinkėjai suvokia taisykles", - teigė R.Karbauskis.

Kaltas įstatymas

LSDP pirmininkas ir frakcijos Seime seniūnas Algirdas Butkevičius mano, kad pats rinkimų įstatymas įneša tam tikro chaoso. Jo nuomone, tapti tarybų nariais turėtų būti leista ir biudžetinių įstaigų vadovams. "Einant tokiu keliu kaip dabar, netrukus tarybose dirbs tik verslininkai ir ūkininkai", - aiškino A.Butkevičius.

TS-LKD rinkimų štabo vadovas parlamentaras Valentinas Stundys taip pat sutiko, kad užkirtus kelią į tarybas įstaigų vadovams juntamas "tam tikras intelektualinis praradimas". Kartu jis prisipažino nemanantis, kad mandatų atsisakymas - rinkėjų suvedžiojimas. "Partinis sąrašas - tai savos komandos, kurios viena dalis dirbs politiniu, kita - administraciniu lygmeniu, demonstravimas", - sakė V.Stundys.

Politikai turi subręsti

VRK pirmininko Zenono Vaigausko nuomone, tokia politikų "migracija" dažniausiai liudija, kad partijos į savo sąrašus surašė valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kurie nė iš tolo negali būti tarybų nariai. "Pirmiausia taip elgiamasi, kad patraukliau atrodytų rinkimų sąrašas. Antra priežastis - tokiu būdu patvirtinamas kandidatuojančiųjų lojalumas savo partijai", - teigė Z.Vaigauskas. Įdomiausia, pasak VRK vadovo, kad rinkėjai tokias žaidimo taisykles vertina kaip normalų dalyką. Tą liudija VRK gaunamų skundų turinys: paprastai rinkėjai piktinasi partijų, už kurias patys nebalsavo, veiksmais. "Žinoma, reiškinys, kai rinkėjai renka vienus, o tarybose jiems atstovauja visai kiti asmenys, gal ir nėra geras", - sutiko Z.Vaigauskas. Pasak jo, skirtingose valstybėse egzistuoja įvairūs požiūriai į šią problemą. Pavyzdžiui, kaimynai latviai pasirinko vadinamąjį paskutinio išrinkimo principą, kai politikui privaloma rinktis paskutinį gautą mandatą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"