TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Abiturientų gynėjas grūmoja Strasbūro teismu

2006 10 31 0:00
Maždaug 25 tūkst. abiturientų turėjo perlaikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Buvusių moksleivių skundais užverstas Vilniaus apygardos administracinis teismas dvi pirmąsias bylas išsprendė Švietimo ir mokslo ministerijos naudai

Vasarą kilusio abitūros egzaminų skandalo atomazga prasidėjo buvusių moksleivių nesėkmėmis. Vilniaus apygardos administracinis teismas vakar atmetė dviejų abiturienčių - V.K. ir A.M. - skundus Švietimo ir mokslo ministerijai. Du skirtingi teisėjai savo bylose pažymėjo, kad merginos neįrodė nei ministerijos neteisėtų veiksmų, nei po 10 tūkst. litų įvertintos moralinės žalos.

Verdikto laukia dar 24 buvę moksleiviai. Maždaug dešimties asmenų interesus ginantis advokatas Kęstutis Čilinskas viliasi, kad kiti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai nevertins kolegų sprendimo kaip precedento. Jei taip nutiktų, Čilinskas žada belstis į Europos Žmogaus Teisių teismą Strasbūre.

Pasigedo įrodymų

Teismo išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad abiturientės skundėsi, jog netikėtas valdžios institucijos sprendimas egzaminą laikyti antrą kartą sukėlė joms dvasinį sukrėtimą, valstybės institucijų nesugebėjimas tinkamai vykdyti savo funkcijas pakirto pasitikėjimą šiomis institucijomis, o kartu ir valstybe.

Merginos bandė įtikinti, kad prievolė perlaikyti valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą (testą) joms padarė po 10 tūkst. litų moralinę žalą.

Tačiau teismas pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų pozicijai, kad abiturientės vadovaujasi tik išvedžiojimais, bet nepateikia neginčijamų įrodymų, kad ministerija, kuriai pavaldus Nacionalinis egzaminų centras, kalta dėl egzamino užduočių paviešinimo. Teisėjai pasigedo ir įrodymų, kad buvusios moksleivės patyrė 20 tūkst. litų žalą.

Buvusios moksleivės dar gali per dvi savaites sprendimą apskųsti Vyriausiajam administraciniam teismui.

Nedalyvavo posėdyje

V.K. ir A.M., kurių nei vardų, nei amžiaus, gyvenamos vietos teismas negali atskleisti, vakarykščiuose posėdžiuose nedalyvavo. Jų interesams neatstovavo advokatai.

Kaip LŽ sakė teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė, jos nėra vienintelės, kurios neatvyksta į posėdžius, neturi gynėjų. "Skundai irgi skiriasi - vieni surašyti labai profesionaliai, kiti "moksleiviškai" - abituriento ranka", - pasakojo ji.

Šiame teisme dar nagrinėjami 24 buvusių moksleivių skundai dėl to paties incidento. Žala vertinama nuo 1000 iki 50 tūkst. litų. "Po vadinamąją abiturientinę bylą turi beveik visi teismo teisėjai", - pastebėjo Jacinevičienė-Baltaduonė.

Dar ne precedentas

Tačiau advokato Čilinsko klientai kur kas rimčiau nusiteikę.

Vakar teisme turėjo būti nagrinėjama ir palangiškio Nedo Kuzmicko byla, tačiau ji buvo atidėta siekiant surinkti daugiau duomenų.

Čilinskas vylėsi, kad šio vaikino ir dar maždaug dešimties jo ginamųjų bylų neištiks V.K. ir A.M. likimas.

"Jei apygardos teismas atmes skundus, būtinai kreipsimės į Vyriausiąjį administracinį teismą, nes jo sprendimas gali būti kitoks. Be to, jei du skundai atmesti, nebūtinai taip pat turi nuspręsti kiti apygardos teismo teisėjai. Precedentą nustatyti gali nebent Vyriausiasis administracinis teismas, kurio sprendimai neskundžiami, - sakė Čilinskas. - Šios bylos - proga teismams pereiti į europietišką lygį".

STT tebetiria

Anot Čilinsko, abiturientų patirta nematerialinė žala - akivaizdi. Nevisi moksleiviai įstojo ten, kur jautėsi esą pajėgūs studijuoti prieš incidentą. "Kai kuriems jautresniems žmonėms dar dabar reikia psichiatrų, psichologų pagalbos", - sakė Čilinskas.

Ypač gynėjui nepatinka, kad iš nukentėjusiųjų reikalaujama imtis tyrėjų darbo: "Valstybė turi užtikrinti, kad viskas vyktų teisingai, o ne reikalauti, kad žmogus rastų konkretų situacijos kaltininką. Juk niekas nebando paneigti, kad egzaminų užduotys buvo paviešintos, kad moksleiviai turėjo perlaikyti egzaminą. Valstybės institucijos, o ne nukentėjusieji turi nustatyti kaltuosius".

Gegužės 24-ąją laikyto valstybinio lietuvių kalbos brandos egzamino užduotys buvo paviešintos prieš egzaminą. Naktį jomis prekiauta internete. Nustačius paviešinimo faktą švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas priėmė sprendimą egzaminą perlaikyti.

Dėl to ikiteisminį tyrimą pradėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdyba. Tebetiriama, ar nutekinant užduotis nepiktnaudžiauta tarnyba, tačiau apie apčiuopiamus rezultatus nepranešama.

Pasibaigus brandos egzaminų sesijai iš posto pasitraukė Nacionalinio egzaminų centro direktorius Vidmantas Jurgutis ir jo pavaduotojas Raimundas Zabarauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"