TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Abortų dilema: nauja tvarka ar draudimas

2014 07 22 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Ankstesnio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio iniciatyva parengta ir įteisinti siūloma nauja nėštumo nutraukimo tvarka. Kai kurie politikai mano, jog šis Sveikatos apsaugos ministerijos žingsnis yra skubotas. Jie tikisi, kad netrukus Lietuvoje abortai apskritai bus uždrausti.

Šiuo metu galiojanti nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarka buvo patvirtinta dar 1994 metais. V. P. Andriukaičio iš medikų ir valdininkų sudaryta darbo grupė pasiūlė nustatyti naują abortų organizavimo ir atlikimo tvarką, medicinines indikacijas ir gydytojų atsakomybę.

Informacija apie valstybės paramą

Naujos tvarkos projekte apibrėžta, kad galutinį sprendimą dėl nėštumo nutraukimo priima moteris. Dėl socialinių ar asmeninių priežasčių nėštumas galėtų būti nutrauktas iki 12 nėštumo savaičių, o dėl medicininių indikacijų - iki 22 nėštumo savaičių. Įsakymo projekte nustatyta, kad atsižvelgiant į nėštumo trukmę jis gali būti nutraukiamas chirurginiu arba medikamentiniu būdu.

Numatyta, kad prieš išduodant siuntimą nėštumui nutraukti moteriai būtina išaiškinti procedūros esmę, nėštumo nutraukimo alternatyvas, galimas komplikacijas, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos jos apsisprendimui. Taip pat moteriai turėtų būti suteikta informacija apie galimybes gauti psichologo ir socialinio darbuotojo konsultaciją, teikiamą pagalbą krizinio nėštumo atveju, nėštumo išsaugojimo galimybes, valstybės paramą motinai ir naujagimiui. Be to, moteris turi būti informuojama apie šeimos planavimo būdus. Pažymima, kad visos moteriai teikiamos konsultacijos, susijusios su nėštumo nutraukimu, privalo būti nenurodomojo pobūdžio.

Keturios medicininės indikacijos

Į siūlomą įteisinti tvarką įtraukta nauja nuostata, kad nėštumo nutraukimas gali būti atliktas ne anksčiau nei po 72 valandų po kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir visos nurodytos informacijos suteikimo. Šis terminas gali būti sutrumpintas atsižvelgiant į nėštumo trukmę (jei laukimas sąlygotų ilgesnę nei 12 savaičių nėštumo trukmę).

Projekte tiksliau apibrėžta, kokiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose gali būti nutrauktas nėštumas, atsižvelgiant į jo trukmę. Norint nutraukti nėštumą dėl medicininių indikacijų, išvadą dėl to turėtų pateikti perinatologijos centro gydytojų konsiliumas. Dar viena siūloma naujovė - dėl privalomo gydytojo genetiko konsultacijos pasiūlymo moteriai, kai gydytojas akušeris ginekologas nustato vaisiaus raidos anomalijų.

Susipažinusi su gydytojų konsiliumo išvada, sprendimą dėl nėštumo nutraukimo priima moteris. Atsisakymas dėl medicininių indikacijų nutraukti nėštumą turėtų būti patvirtintas raštu medicinos dokumentuose. Parengtame dokumente išskiriamos keturios medicininės nėštumo nutraukimo indikacijos: moters somatinės ar psichikos ligos, kai nėštumas gali kelti grėsmę jos sveikatai ar gyvybei; nepilnametės amžius iki 14 metų; vaisiaus raidos anomalijos, kai tikėtina, jog naujagimis gims su didele fizine ir/ar proto negalia, arba yra labai didelė tikimybė, kad vaisius žus gimdoje ar mirs užgimęs; nepavykęs nėštumo nutraukimas iki 12 nėštumo savaičių.

Nėštumo nutraukimas dėl medicininių indikacijų apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, kitais atvejais sumoka pacientė pagal nustatytas mokamų paslaugų kainas.

Moters teisė apsispręsti

Darbo grupėje dirbusio Sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovo doc. dr. Vlado Gintauto teigimu, patvirtinti naują nėštumo nutraukimo tvarką jau atėjo laikas. Esą dabar galiojantis teisės aktas jau paseno ir nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Be to, pirmaisiais atkurtos nepriklausomybės metais kurtas dokumentas esą išėjo it „gana prisvilęs blynas“. „Nebuvo iki galo viskas apgalvota. Pagaliau ir situacija per šį laiką labai pasikeitė“, - aiškino medikas.

V. Gintautas pažymėjo, kad parengtas aprašas apima laisvą moters pasirinkimą nutraukti nėštumą iki 12 savaičių ir įvairias motinos ligas, vaisiaus raidos anomalijas, dėl kurių nėštumas gali būti nutrauktas ir vėliau nei po 12 savaičių. Gydytojas teigiamai vertino tai, kad siūlomoje tvarkoje nebenurodomos motinos ligos, dėl kurių rekomenduojama nutraukti nėštumą iki vaisiaus gyvybingumo. Pasak jo, pasitaiko labai retų ligų, tad vardyti visas jas netikslinga. V. Gintautas taip pat laikėsi nuomonės, kad nereikėtų ir vaisiaus raidos anomalijų, dėl kurių gali būti nutrauktas nėštumas, sąrašo, mat kiekvienas atvejis yra individualus.

Bandymas uždrausti abortus, V. Gintauto nuomone, yra blogiausia, ką politikai gali padaryti. „Toks draudimas niekada nieko neišsprendė. Tai rodo daugybės šalių patirtis. Paskutinė šalis atšaukusi abortų draudimą - Portugalija. Ten gerokai sumažėjo kriminalinių abortų, moterų mirtingumo ir sergamumo nuo to atvejų. Pagaliau tai moters teisė iki tam tikro laiko apsispręsti, ką daryti su nepageidaujamu nėštumu“, - pabrėžė gydytojas.

Legali žmogžudystė

Visai kitos nuomonės dėl abortų laikosi Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos narys Zbignevas Jedinskis. Jis - vienas nevienareikšmiškai vertinamo Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekto autorių.

Anot jo, nėštumo nutraukimas dėl socialinių ar asmeninių priežasčių iš esmės yra nepriimtinas. „Dalyvavau diskusijose su mokslininkais, pagrindinis klausimas jose - yra vaisius žmogaus gyvybė ar ne? Visi mokslininkai sako, kad susijungus ląstelėms ir prasideda žmogaus gyvybė. Ji atsiranda nuo prasidėjimo. Abortai yra tiesiog legali žmogžudystė“, - sakė parlamentaras.

Z. Jedinskis įsitikinęs, kad Sveikatos apsaugos ministerija kiek paskubėjo su nauju nėštumo nutraukimo tvarkos aprašu. Jis tikisi, kad Seimas rudenį toliau ims svarstyti abortus draudžiantį įstatymo projektą ir jį palaimins. Tokiu atveju nuo 2016 metų nutraukti nėštumą Lietuvoje būtų galima tik tada, jei jis keltų grėsmę moters sveikatai ar gyvybei, ir jeigu moteris pastojo po išprievartavimo. Tokie abortai būtų leidžiami tik nuo nėštumo pradžios praėjus ne daugiau kaip 12 savaičių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"