TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Administraciniai teismai. Laikas reformuoti

2013 05 15 5:17
AFP/Scanpix nuotrauka

Valstybėje šiuo metu sudaryta krizinė situacija, nes teismais, kaip rodo oficialios apklausos, nepasitiki daugiau kaip 82 proc. šalies gyventojų, o faktiškai - visi. Tai blogiausias rodiklis tarp Baltijos valstybių ir vienas blogiausių Europos Sąjungoje (ES). Teismų sistemos reforma nevyksta, tik - retos parodomosios diskusijos. Problemos neišsprendžia ir planuojami teismų smulkinimai-stambinimai ar sujungimai.

Negana to, visuomenė stebi šokiruojamą reiškinį: kuo blogesnė gyventojų nuomonė apie teismus, tuo garsiau ir dažniau skelbiami pačių teisėjų geri atsiliepimai apie save. Tai pasakytina ir apie Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT).

Šiuolaikinės ekonominės krizės sąlygomis, kai būtinas sąžiningas, teisingas ir protingas ekonominių bei mokestinių bylų nagrinėjimas, itin išryškėjo probleminis administracinių teismų veikimas. Šiandien akivaizdu, kad LVAT nepajėgia deramai atlikti jam deleguotų apeliacinių funkcijų. Be to, nėra atskiros kasacinės funkcijos.

Dažnai neteisingas, nesąžiningas, neobjektyvus administracinių bylų nagrinėjimas yra paskata šešėliniam verslui, panieka valstybei ir vienas grėsmingų stabdžių gyventojų teisėtam verslumui skatinti.

Pastebėta, jog susidariusi ydinga situacija, kai tam tikrų administracinių teismų, įskaitant ir LVAT, nutartyse neišdėstoma didžioji dalis motyvų, pažeidžiami galiojantys teisės aktai, ES direktyvos, net Lietuvos Konstitucijos nuostatos. Ir visa tai valstybės vardu paskelbiama kaip neskundžiamas verdiktas.

Administracinėje teisenoje nesant atskiros kasacinės institucijos, LVAT pats priima sprendimus dėl teisminės praktikos formavimo, o vėliau tos "suformuotos" praktikos ir nesilaiko. Yra konkrečių pavyzdžių.

Be to, daugelis tos pačios rūšies bylų nagrinėjamos ir bendrosios kompetencijos teismuose, kurių sprendimus piliečiai turi teisę skųsti kasacine tvarka. Administracinėje teisenoje tokia galimybė iš piliečių atimta, taip pažeidžiant jų teisę į vienodą ir teisingą teismą.

Pasitaiko atvejų, kai bendrosios kompetencijos teismai ir LVAT tos pačios rūšies bylose suformuoja skirtingą praktiką. Nėra numatyta tvarkos siekiant užtikrinti vienodą skirtingos jurisdikcijos teismų praktiką. Šiuo klausimu Lietuva gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos ir pasaulio valstybių.

Administraciniuose teismuose pažeidinėjamas Valstybinės kalbos įstatymas, vartojami kalbos terminai, kurie neturi nieko bendra su teisminio nagrinėjimo objektu. Ir tai vyksta tokiose situacijose, kai taisyklingas valstybinės kalbos terminų vartojimas turi lemiamą reikšmę bylos eigai.

Pastebima, kad administraciniuose teismuose mokesčių bylos dažnai iš esmės nenagrinėjamos, o į teismo nutartis tik paraidžiui perrašomos mokesčių administratoriaus pretenzijos - su visomis gramatinėmis, teisinėmis ir finansinėmis klaidomis. Yra ryškių požymių, kad esamos išimtys - tik statistikai menkavertėse bylose pagerinti.

Praktiškai neveikia administracinių bylų atnaujinimo institutas, kurio veikla apskritai nėra reikiamai reglamentuota. Privalu neatidėliotinai pakeisti administracinių bylų nagrinėjimo proceso atnaujinimo tvarką.

Dažnai administraciniai teismai savo sprendimus pagrindžia Europos Teisingumo Teismo ar EB Tarybos direktyviniais dokumentais. Tačiau šiuose ES dokumentuose bylų esmė dažnai išaiškinama visiškai priešingai, nei pagal juos vėliau nusprendžia Lietuvos administraciniai teismai, įskaitant ir LVAT.

Tokiu būdu kompromituojamas Lietuvos dalyvavimas ES, dar labiau menkinamas pasitikėjimas administraciniais teismais, skatinama nuomonė, kad Lietuvoje neįmanoma rasti teisingumo.

Kai kurios LVAT neskundžiamos nutartys, ypač mokestinėse bylose, yra tokios absurdiškos ir neatitinkančios teisinių aktų, kad sukelia pagrįstą visuomenės nuomonę, jog teisingais sprendimais tame teisme tiesiog prekiaujama. Nesurandant elementaraus teisingumo administraciniuose teismuose, suprantama, kodėl didžioji dalis visuomenės, apytikriai 65 proc., kontrabandą, mokesčių nemokėjimą, neteisėtas pašalpas, atlyginimus vokeliuose ir kitokią šešėlinę veiklą laiko visiškai priimtinu reiškiniu. Pasiteisinama, kad su sukčiumi (valstybe) ir dera elgtis kaip su sukčiumi. Tai vėl blogiausia situacija tarp visų Baltijos valstybių.

Visuomenę šokiravo faktas, kad būtent iš LVAT teisėjų būrio Teisėjų asociacija savo vadovu išsirinko liūdnai pagarsėjusį, moralinį autoritetą praradusį, viešai ir sąmoningai šalies prezidentui melavusį teisėją. Šiuo veiksmu jau ne atskiras teisėjas, bet visa jų gildija pademonstravo savo požiūrį į moralines vertybes, Lietuvos piliečius, valstybės vadovo instituciją. Klausimas ne tik apie moralę. Teikti žinomai melagingas žinias valstybės vadovui daugelyje civilizuotų šalių, matyt, būtų vertinama kaip baudžiamasis nusikaltimas. Todėl reikia radikaliai keisti teisėjų atrankos sistemą.

Galima pateikti LVAT nagrinėtų bylų pavyzdžių, kurie patvirtina šiame straipsnyje aprašytas administracinės teisenos problemas. Tai mokestinės, aplinkosauginės ir kitokios visuomenei aktualios konkrečios bylos. Dėl šio straipsnio formato tokių bylų pavyzdžių išsamiai nenagrinėsime, tačiau būtina institucija, kuri užsiimtų kontroversiškų bylų peržiūra.

Dabartinė situacija Lietuvos administracinėje teisenoje yra netoleruotina. Akivaizdu, kad LVAT vykdyti apeliacinę ir kartu kasacinę funkcijas - neįveikiamas uždavinys. Todėl derėtų neatidėliotinai įsteigti administracinės teisenos kasacinį institutą, kuris padėtų išvengti teisminių kuriozų, užtikrintų administracinių bylų teisminės praktikos objektyvų formavimą, griežtesnę kontrolę ir garantuotų piliečiams vienodą bei teisingą teismą. Toks kasacinis institutas galėtų veikti prie Aukščiausiojo Teismo arba kaip atskira autonominė institucija. Skiriami kasacinio teismo teisėjai privalėtų pereiti Seimo "filtrą" - kaip ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai.

Suprantama, tam, kad būtų įsteigta administracinių teismų kasacinė institucija, priešinasi keletas suinteresuotų šalių, tarp jų - siekiantieji veikti pagal savo sukurtas taisykles ir valstybės vardu skelbti neskundžiamus sprendimus, kurių teisingumu, kvalifikuotumu ir sąžiningumu visuomenė turi rimto pagrindo nepasitikėti.

Argumentai, jog kasacinės institucijos administracinėje teisenoje nereikia, nes veikia ikiteisminio nagrinėjimo institucijos, visiškai nepagrįsti. Deja, tos ikiteisminio nagrinėjimo institucijos taip pat sudarytos iš valstybinių struktūrų atstovų, o ir jų nuomonė, neturinti juridinės galios, administraciniuose teismuose dažniausiai ignoruojama. Tokių institucijų galėtų būti mažiau.

Šiandien būtina inicijuoti ir sudaryti kvalifikuotų, atsakingų specialistų darbo grupę reformai administracinių teismų sistemoje parengti, įvedant atskirą administracinės teisenos kasacinį institutą. Į šią darbo grupę reikėtų įtraukti ir specialistus iš visuomenei atstovaujančių organizacijų: Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Trišalės tarybos, Jungtinio demokratinio judėjimo konfederacijos.

ALGIRDAS JARUŠEVIČIUS

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Prezidiumo narys

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"