TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Advokatai rengia naujos redakcijos etikos kodeksą

2014 10 19 9:10
I. Vėgėlė Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos advokatūros netenkina prieš dešimtmetį priimtas Etikos kodeksas, todėl siūloma sudaryti darbo grupę naujos redakcijos Etikos kodeksui parengti. Posėdyje šį spendimą priėmę Advokatų tarybos nariai pakvietė kolegas įsitraukti į šią veiklą.

„Mes manome, kad turi būti daugiau įtraukta tų dalykų, kurie nėra aprašyti Advokatų etikos kodekse. Be to, yra labai didžiulė Advokatų garbės teismo jurisprudencija, kuri atsispindi tik pačiose bylose, bet nėra susisteminta. Naujasis kodeksas galėtų ir susisteminti, kas yra pasakyta Garbės teismo, ir kartu įrašytų advokatų etikos sąlygas, kurios iki šiol kodekse buvo labai trumpai ir asketiškai buvo apibrėžtos. Net ir patys bendrieji etikos reikalavimai, bendražmogiškieji principai, kurių, kaip ir kiekvienas žmogus, turi laikytis advokatas, mūsų kodekse iki šiol nebuvo, tai tas turėtų atsirasti“, - sakė Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.

Jis mano, jeigu jį kitais metais patvirtins Visuotinis advokatų susirinkimas, per kelerius metus galima pasiekti rezultatus, kuriuos įvertintų visuomenė.

„Advokatas turi būti etiškas ne tik eidamas pareigas, bet ir korektiškai elgtis visuomenėje, tai to dabar kodekse nėra įrašyta. Lojalumas klientui ir teisingumui įrašyti, bet šie principai nėra detalizuoti, o neretai detalėse būna visa esmė. Tai šiomis detalėmis norisi papildyti kodeksą“, - teigė I.Vėgėlė.

Jis sako, kad reikia galvoti ir apie įstatymų keitimą, kad advokato etika būtų įrašyta kaip sąlyga asmenį priimant į advokatus.

„Jeigu lyginti Advokatūros įstatymą, Teismų įstatymą, Prokuratūros įstatymą, Antstolių įstatymą, tai pamatysime, kad, kas susiję su etikos reikalavimais, Advokatūros yra patys mažiausi reikalavimai. Jeigu visų kitų reguliuojamų teisinių profesijų reikalavimai yra panašūs, tai Advokatūros po 2013 metų pataisų jie yra sumažinti. Etikos nėra kaip reikalavimo asmeniui tampant advokatu, tai tą reikia pasakyti. Kitose profesijose tas reikalavimas yra aiškus ir įtvirtintas“, - sakė I.Vėgėlė.

Paklaustas, ar advokatų bendruomenė pasiruošusi pokyčiams etikos srityje, ar nebus sulaukta pasipriešinimo, I.Vėgėlė sakė, kad etikos kodeksas bus vienas iš lakmuso popierėlių, kuris parodys, kiek patys advokatai pasiruošę sąžiningai ir atvirai tvarkytis viduje. Advokatams turi galioti tokios pačios taisyklės, kaip prokurorams, antstoliams, notarams.

„Jeigu reikalavimus sumažinsim visoms grandims, tada žiūrėkim, ar viskas tvarkoje su teisingumo vykdymu. Jeigu sumažinam reikalavimus vienai profesijai, tada turi būti pateikti argumentai, kodėl būtent advokatams reikia sumažinti etikos reikalavimus“, - sako Advokatūros vadovas.

Buvęs Advokatų garbės teismo pirmininkas ir dabar Advokatūros drausmės komiteto pirmininko pareigas einantis Mindaugas Kukaitis sako, kad iš garbės teismo praktikos matyti, kad nepilnai atskleistas interesų konflikto vengimo principas.

„Ten, kur advokatas susiduria su problema, ar etiška jam atstovauti buvusį klientą ir kada tas kliento buvimas pasibaigia - ar nutraukus sutartį. Per garbės teismo praktiką atskleidėme - jeigu yra konfidencialios informacijos atskleidimo grėsmė, negali atstovauti niekada. Kada nėra konfidencialios informacijos paviešinimo, kada nėra netapatūs santykiai - jeigu advokatas atstovavo juridiniam asmeniui rengiant viešuosius pirkimus, jis galėtų stoti į ginčą prieš tą patį juridinį asmenį, jeigu ginčas yra darbo teisė, rangos sutartis, bet nei dėl viešo konkurso, kurį jis pats rengė. Dar kita sąlyga - turi būti praėję ne mažiau nei vieneri metai, kai nutrūko teisiniai santykiai su tokiu juridiniu asmeniu“, - sakė M.Kukaitis.

Jis sako, kad aukščiau minėtas aiškinimas nėra Etikos kodekse įtvirtintas, todėl reiktų šią normą praplėsti.

„Interesų konfliktas vienas iš dažniausių pažeidimų“, - sakė buvęs Garbės teismo pirmininkas.

Jis pasakojo, kad buvo atvejų, kai advokatas atstovavo juridiniam asmeniui ir akcininkams. Akcininkai susipykus, advokatas stojo į konfliktą, nors anksčiau atstovavo visiems akcininkams. Buvo atvejų, kai advokatas atstovavo juridiniam asmeniui, paskui įmonei buvo iškelta bankroto byla. Kreditoriai samdė advokatą, kuris atstovavo juridiniam asmeniui, nes tas teisininkas esą daugiau žinojo, nors galbūt galėjo atskleisti konfidencialią informaciją, kuriam jam buvo patikėta anksčiau.

M.Kukaitis sako, kad reiktų labiau praplėsti ir nepriekaištingos reputacijos klausimą, reglamentuoti etiką kontoros viduje, apibrėžti sėkmės mokesčio klausimus.

Iš gyventojų dažniausiai gaunama skundų dėl interesų konflikto, nesuteiktos ir nekvalifikuotos pagalbos, honoraro dydžio. Notarai ir antstoliai turi nustatytus minimalius dydžius, o advokatams nustatyti maksimalūs įkainiai.

„Advokatas, dirbdamas individuliai, neturėdamas socialinių garantijų, jis prisiima darbų, kurių negali panešti ant savo pečių, per daug prisižada. Dar yra „senasis paveldas“, kurie prisižada, padaryti ko negali, ar pažada ne visai sąžiningus veiksmus, pažada bylos baigtį, ko advokatas negali“, - sakė M.Kukaitis.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir prokuratūra skelbia, kad pastarąsias savaites baudžiamasis persekiojimas buvo vykdomas mažiausiai trijų advokatų atžvilgiu.

Pirmadienį Kauno apylinkės teismas kaltu dėl prekybos poveikiu pripažino Kauno antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatą Vaclovą Kaminskį. Už padarytą nusikalstamą veiką advokatui skirta 17 tūkst. 940 litų bauda.

Antradienį Kauno apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje prekyba poveikiu kaltinamas Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoroje dirbantis advokatas Eugenijus Senovaitis., kad E.Senovaitis iš savo ginamosios galimai reikalavo didesnio nei 50 tūkst. litų kyšio, žadėdamas paveikti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėją, kad pastarasis, priimdamas nuosprendį kaltinamiesiems skirtų su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Pasak STT, tyrimo metu gauti duomenys leidžia įtarti, kad šių metų gegužės 27 dieną minimas advokatas savo darbo kabinete priėmė 20 tūkst. litų - dalį galimai reikalauto kyšio.

Kauno apygardos teismui spalio 9 dieną perduota baudžiamoji byla, kurioje prokurorės papirkimu kaltinamas Alytuje dirbantis advokatas Kazys Dainotas Balzaris.

Tyrimo duomenimis, šių metų balandžio 2 dieną minimas advokatas atvyko į Alytaus apylinkės prokuratūrą ir be išankstinio įspėjimo užėjo pas prokurorę pasikalbėti apie vieno jo ginamojo bylą. Po šio pokalbio praėjus maždaug pusvalandžiui prokurorė savo darbo kabinete netikėtai aptiko voką su pinigais.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad atstovaudamas ginamąjį šis advokatas buvo gavęs apmokėjimą už jo teikiamas paslaugas, įsitikinta, kad atsižvelgiant į tos bylos aplinkybes prokurorės ketinimas palaikyti prašymą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo buvęs visiškai teisėtas. Taip pat buvo gauti ir įrodymai, patvirtinę, kad vokas ir jame rasti 2000 litų tikrai yra pabuvoję šio advokato rankose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"