TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Advokatas: S. Rachinšteinas nesislapsto

2015 02 05 16:58
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Sergejui Rachinšteinui atstovaujantis Andrius Baranskis teigia, kad iš Lietuvos išvykęs vienoje sukčiavimo byloje nuteistas, o kitoje byloje įtarimų sulaukęs verslininkas nepasislėpė, o iš Lietuvos jis išvyko išvyko turėdamas prokuroro, kuris atlieka ikiteisminį tyrimą byloje, leidimą.

Advokatas šiandien po teismo posėdžio išplatino pareiškimą žiniasklaidai.

A. Baranskis jame atkreipia dėmesį, kad Europos arešto orderio išdavimo procedūra nėra privaloma ir turi būti taikoma atsižvelgiant į Baudžiamojo proceso kodekso nuostatą, pagal kurią procesinės prievartos priemonės taikomos ne formaliai, o tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. „Todėl vertinant Europos arešto orderio išdavimo klausimą, ypatingai svarbu atsižvelgti į proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus, padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą, nuteistojo asmenybę“, - teigiama išplatintame pranešime.

Prokurorai, grįsdami savo prašymą išduoti Europos arešto orderį, teigia, jog S. Rachinšteinas pažeidė kardomąsias priemones ir pasislėpė nuo nuosprendžio vykdymo.

Tačiau tokie prokurorų pagrindai ir motyvai neteisingi, teigia A. Baranskis.

„Visų pirma, S. Rachinšteinas, nagrinėjant bylą, kurioje jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, stropiai ir pareigingai lankė visus posėdžius ir nei karto nebuvo pažeidęs jokių kardomųjų priemonių. 2014 metų gruodžio 30 dienos nuosprendžiu jam buvo panaikintos visos kardomosios priemonės. Todėl jo nedalyvavimas skelbiant nuosprendį negali būti traktuojamas perdėm formaliai, pernelyg sureikšminant“, - mano A. Baranskis.

Advokato teigimu, S. Rachinšteinas nepasislėpė, o iš Lietuvos jis išvyko išvyko turėdamas prokuroro, kuris atlieka ikiteisminį tyrimą byloje, leidimą. „Dėl užtrukusios verslo kelionės S. Rachinšteinas informavo prokurorą ir ketina sugrįžti į Lietuvą numatytu laiku. Todėl vien šis faktas paneigia prokuratūros teiginius apie slapstymąsi“, - teigiama advokato pranešime.

Advokatas teigia, jog sprendžiant ar būtina išduoti Europos arešto orderį ir pritaikyti S. Rachinšteinui pačią griežčiausią kardomąją priemonę, būtina atsižvelgti į tai, kad S. Rachinšteinas byloje, kurioje yra pripažintas kaltu, buvo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas. „Todėl jis nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu ir, kaip ir bet kuris pilietis, turi teisę pateikti kasacinį skundą ir prašyti peržiūrėti jo bylą kasacine tvarka. Tokia teise jis ir pasinaudojo. Maža to, Kasacinės instancijos teismas turi teisę sustabdyti bet kurio teismo nuosprendžio vykdymą. Tokį prašymą taip pat yra pateikęs S. Rachinšteinas. Deja, kasacinio skundo priėmimo ir nuosprendžio sustabdymo klausimai dar nėra išnagrinėti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme“, - dėsto A. Baranskis.

Be to, jo teigimu, S. Rachinšteinas socialiniais ryšiais yra tampriai susijęs su Lietuva, turi šeimą, mažametį vaiką, verslą, senyvo amžiaus motiną. Todėl, atsižvelgiant į paskirtos bausmės dydį slėptis jam nėra jokio prasmės, mano advokatas.

„Kita vertus, jei būtų išduotas Europos arešto orderis ir S.Rachinšteinas būtų sulaikytas grįžtant pakeliui namo į nuosprendžio vykdymą, tai prasidėtų ilgai trunkančios ir pakankamai brangios ekstradicijos procedūros. Kas tokiu atveju kompensuotų galimą žalą, jei tuo metu Lietuvos Aukščiausias Teismas priimtų sprendimą sustabdyti nuosprendžio vykdymą?“ – klausia S. Rachinšteino atstovas.

„Europos arešto orderio išdavimui nėra nei sąlygų nei pagrindų, šis klausimas yra iškeltas skubotai ir nepagrįstai. Apie tai ir kalbėjau šiandienos teismo posėdyje ir prašiau atmesti prokurorų prašymą“, - pranešime cituojamas A. Baranskis.

Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje S.Rachinšteinas buvo teisiamas už tai, kad valkatų ir benamių vardu buvo įkūrė fiktyvių įmonių tinklą, per kurį galėjo legalizuoti apie 10 mln. litų (2,8 mln. eurų) ir pasisavinti 1,5 mln. litų (434 tūkst. eurų) pridėtinės vertės mokesčio. 2011 metų gruodį apylinkės teismas visus asmenis buvo išteisinęs, manydamas, kad prokurorai neįrodė, kad kaltinamieji įvykdė nusikaltimus.

2011 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad S. Rachinšteinas turi sumokėti 3 mln. litų (868 tūkst. eurų) Lietuvos valstybei, nes teismas nepatikėjo, kad didžiules sumas jis gavo iš Kanadoje gyvenančio tėvo.

S. Rachinšteinas 2000-2004 metais grynaisiais pinigais į savo įkurtos nekilnojamojo turto bendrovės „Serneta“ kasą įmokėjo beveik 6 mln. litų (1mln. 737 eurų). Iš jų 5 mln. litų (1 mln. 448 tūkst, eurų) esą priklausė Kanadoje gyvenančiam jo tėvui Fimai Rachinšteinui. Tėvas tuo pat laikotarpiu bendrovei „Serneta“ esą suteikė ir 12 mln. litų (3 mln. 475 tūkst. eurų) paskolą. Tokią versiją S. Rachinšteinas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Lietuvos administraciniams teismams.

Tačiau Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VAVMI) specialistai susisiekė su Kanados mokesčių inspekcija, kuri nustatė, kad F. Rachinšteinas neturėjo finansinių galimybių perduoti sūnui daugiau nei 13 mln. litų (3 mln. 765 tūkst eurų). Kanadietis paneigė, kad į Lietuvą įvežė dideles sumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad tikrinamasis verslininkas naudojosi lėšomis, kurių šaltiniai neaiškūs. Šios pajamos nebuvo deklaruotos ir pajamų mokestis nesumokėtas.

Sprendimas dėl Europos arešto orderio išdavimo S. Rachinšteinui bus priimtas penktadienį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"