TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Advokato nužudymas: to reikėjo laukti

2011 07 25 0:00
Advokatas S.Novikovas buvo įsitraukęs į pelningą, tačiau nelabai švarų laidojimo verslą.
Petro Malūko nuotrauka

Advokato Sergejaus Novikovo, įsitraukusio į itin pelningą, tačiau nelabai švarų laidojimo verslą, nužudymas - logiška ilgai trukusio persekiojimo, grasinimų ir reketavimo pabaiga. Taip mano panašų spaudimą patyrę verslininkai.

Laidojimo versle sukasi didžiuliai pinigai, todėl jame neišvengiamai naudojami nusikaltėlių metodai. S.Novikovo nužudymas - pirmasis mūsų krašte. Teigiama, jog advokatas, turėjęs sostinėje, Olandų gatvėje, esančių Vilniaus laidojimo rūmų ir Laidojimo rūmų akcijų, buvo nužudytas, nes iš smulkiųjų akcininkų ketino jų pirkti dar daugiau. Tuomet jis būtų įsigijęs kontrolinį akcijų paketą. Esą būtent todėl nuspręsta S.Novikovo atsikratyti.

Tačiau verslininkai gąsdinami ir reketuojami nuolat, tik vengia apie tai kalbėti. "To reikėjo tikėtis. Man irgi buvo pasitaikę įvairių nuotykių. Nenorėčiau jų aptarinėti, nes dabar gyvenu ramiai. Tačiau visai tikėtina, kad ta ramybė - laikina ir labai santykinė", - LŽ sakė bendrovės "Michel ir partneriai" savininkas Skirmantas Grigutis. LŽ turi ir daugiau duomenų apie grasinimus bei pasikėsinimus į verslininkus, tačiau kai kuriems jų paprašius tų žmonių pavardžių neskelbiame.

Bandymas nužudyti?

Buvome įsitikinę, jog prieš gerą dešimtmetį klestėjęs reketavimas ir žudynės baigėsi. Tačiau laidojimo namų "Nutrūkusi styga" savininkė Gražina Tumosienė tvirtina, kad bent jau šiame versle tai niekada nebuvo liovęsi. "Pažįstu bent keletą verslininkų, į kurių gyvybę kėsintasi. Jiems grasinta nužudymu, kitokiu susidorojimu", - LŽ pasakojo verslininkė. G.Tumosienei ir pačiai teko išgyventi labai kraupių valandų. Prisiminusi vieną atvejį moteris negalėjo sulaikyti ašarų, nors tai vyko seniai, prieš trejus metus.

Buvo vėlyvas rudens vakaras. G.Tumosienė savo visureigiu išvažiavo iš Vilniaus ir pasuko į sodus už Žaliųjų ežerų. Netoli nedidelio posūkio, šalia kurio tyvuliuoja ežerėlis, už jos į kelią nežinia iš kur staiga šokte iššoko visureigis tamsintais stiklais. "Jis ėmė lenkti ir, susilyginęs su mano automobiliu, važiavo šalia priešinga eismo juosta. Kurį laiką važiavome beveik liesdamiesi veidrodėliais", - moteris prisiminė, kaip tąkart išsigando. Ji buvo taip įsikibusi į vairą, kad delnuose nuo nagų ilgam liko rėžiai.

"Esu įsitikinusi, jog tąkart mane norėta nustumti į ežeriuką. Tačiau priekyje pasirodė atvažiuojančio automobilio šviesos ir persekiotojai turėjo trauktis, kitaip būtų neišvengę susidūrimo. Neabejoju, kad tai buvo pasikėsinimas", - LŽ sakė verslininkė.

Pretendavo į kontrolinį paketą

Šiemet nuo grasinimų pereita prie veiksmų. Birželio 1 dieną pačiame sostinės centre, Konstantino Kalinausko gatvėje, buvo nudurtas S.Novikovas. Prie automobilio gulintį sunkiai sužeistą vyrą pastebėjo praeivė. Iškviesti medikai niekuo nebegalėjo padėti - kai jie atvyko, S.Novikovas jau buvo miręs. Manoma, šis nužudymas suplanuotas, nors žudikas tai norėjo pateikti kaip atsitiktinį užpuolimą.

Netrukus atsirado įvykio liudytojų. Vienas jų teigė greta tos vietos, kur rastas nudurtas advokatas, matęs prabangiu motoroleriu atvažiavusį vyrą. Ši išskirtinė transporto priemonė ir turima vaizdo medžiaga, kaip manoma, išdavė įtariamą žudiką. Tai kriminalistams gerai pažįstamas buvęs boksininkas Jonas Dambrauskas. Jis suimtas dviem mėnesiams.

Liepos 2-ąją Baltarusijos pasienyje sulaikytas iš Krymo su šeima po atostogų grįžtantis Vilniaus laidojimo rūmų direktorius ir Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos vadovas Vitalijus Gasperovičius. Netrukus jis buvo suimtas kaip įtariamasis S.Novikovo nužudymo byloje.

Nuo pat pradžių imta kalbėti, jog advokatas nužudytas dėl to, kad ketino įsigyti kontrolinį Vilniaus laidojimo rūmų akcijų paketą. Esą turėdamas daugiausia vertybinių popierių S.Novikovas nedelsdamas būtų atleidęs V.Gasperovičių. "Būtų reikėję smulkiųjų akcininkų sutikimo, tačiau neabejoju, kad jį S.Novikovas būtų gavęs", - LŽ sakė G.Tumosienė.

J.Dambrauskas, kaip teigiama, taip pat turėjo Laidojimo rūmų akcijų. Tik šis jas buvo įsigijęs per statytinius. Būdamas V.Gasperovičiaus mokyklos draugas, jis tam turėjo puikiausias galimybes.

"Kolegos" iš Maskvos

Šiemet G.Tumosienei teko patirti kitokio pobūdžio spaudimą. Prieš keletą mėnesių į jos laidojimo namus atėjo nepažįstamas vyras. Tuo metu verslininkė su keliais darbuotojais ir sūnumi Žilvinu buvo tarnybinėse patalpose. "Svečias" elgėsi be ceremonijų. "Tu Gražina?" - pasiteiravo rusiškai. Išgirdęs teigiamą atsakymą atvykėlis pareiškė: "Mano kolegos iš Maskvos paprašė, kad šį bei tą sužinočiau apie tavo skolelę."

G.Tumosienė apstulbo. Jokių skolų ji niekada neturėjo, o Maskvoje lankėsi tik kartą, kai vyko pas žinomą gydytoją. Pirmasis susigriebė verslininkės sūnus. Jis "svečiui" paaiškino, kad šis "supainiojo adresus", nes čia niekas jokių maskviečių nepažįsta ir jokių skolų neturi.

Po šio įvykio G.Tumosienė kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus. "Nežinau, ką jie darė ir kaip, tačiau po kurio laiko mums buvo pasakyta, kad viskas turėtų aprimti. Ir tikrai dabar ramu", - kalbėjo "Nutrūkusios stygos" savininkė.

Tai, kad Lietuvos laidojimo verslas siejamas su Maskva, galbūt ir nusikalstamomis Rusijos sostinės grupuotėmis, šnekama jau seniai. Neva tokius ryšius palaikė Olandų gatvėje įsikūrusių laidojimo rūmų vadovybė, tarp jų ir V.Gasperovičius. Juk, pavyzdžiui, vien Lietuvoje mirusio Rusijos piliečio nugabenimas kur nors į Tiumenę laidojimo bendrovėms duoda didžiulio pelno. Pasak G.Tumosienės, jai ne kartą teko patirti, kad tokiais atvejais Rusijos ambasadoje primygtinai siūloma į pagalbą kviestis tik Laidojimo rūmus, esančius Olandų gatvėje.

Tačiau buvęs ilgametis Teismo medicinos instituto (dabar - Valstybinė teismo medicinos tarnyba, VTMT) teismo ekspertas Robertas Bojerunas čia įžvelgia ir kitų dalykų, ne vien verslo plotų dalybas. "Tarkime, į Rusiją vežamų karstų niekas niekada netikrina. Juose galima gabenti ką tik nori, net ginklus ar narkotikus. Tad jei esama sąsajų su Rusijos grupuotėmis, tokia tikimybė tampa labai reali", - svarstė R.Bojerunas.

Artimiesiems kūnų neatiduoda

Vieša paslaptimi vadinamos kalbos apie tai, kad Kaune mirusieji perkami iš ligoninių. Nepatvirtintais duomenimis, už vieną velionį apie jį pranešusiam medikui, prokurorui, policininkui mokama po 300 litų. Vilniuje Laidojimo rūmų vadovybė susitvarkė paprasčiau - su visomis ligoninėmis sudarė sutartis. Absoliučiai visi mirusieji iš gydymo įstaigų vežami saugoti tiesiai į Olandų gatvę. Žinoma, vėliau artimieji gali pasirinkti, kam konkrečiai užsakyti laidojimo paslaugas. Tačiau vien už vežiojimą ir saugojimą Laidojimo rūmams nubyra nemenki pinigėliai. "Esu ne kartą mačiusi, kaip artimieji beveik maldauja leisti išvežti mirusiuosius tiesiai į pasirinktus laidojimo namus, tačiau medikai su jais nesileidžia į kalbas", - pasakojo G.Tumosienė.

Artimiesiems, kurie atvyksta pasiimti mirusio žmogaus kūno, tuoj pat siūlomos Laidojimo rūmų paslaugos. Juk vien išsinuomoti salės niekas neleis, privalu užsisakyti "visą paslaugų paketą": apeigų organizavimą, poilsio kambario, katafalko nuomą ir t. t. Visa tai įkainota iki 2 tūkst. litų per parą.

Tačiau daugelyje kitų laidojimo namų salę galima išsinuomoti ir pusei paros, o katafalką užsisakyti apskritai kitoje vietoje.

Nusikalsti tinkama terpė

Mirusiųjų saugojimo paslaugas lydi nuolatiniai skandalai, nes tai - solidūs pinigai, o Laidojimo rūmai seniai į juos nusitaikę. Vilniaus mieste jie neturi konkurencijos.

Žinoma, galima paprieštarauti, kad įtartina mirtimi mirę žmonės pirmiausia vežami į VTMT. Šioje tarnyboje, persikėlus jai į naujas patalpas, buvo įrengta 40 šaldytuvų, bet VTMT darbo laikas - kaip ir visų įstaigų. Nedarbo valandomis net ir smurtine mirtimi mirusių žmonių kūnai gabenami į privačios bendrovės, įsikūrusios Olandų gatvėje, šaldytuvus.

Kaip LŽ pasakojo laidojimo verslo užkulisius pažįstanti G.Tumosienė, visiškai įmanoma, kad suinteresuotam asmeniui sumokėjus pinigėlių, kai kurios smurto žymės gali būti panaikintos. Juk kartais kūnai čia laikomi ir po kelias dienas. "Be to, prisiminkime skandalą Lenkijoje, kai iš privačiose lavoninėse saugomų kūnų buvo išimami transplantuoti tinkami organai. Kas galėtų patvirtinti, kad pas mus to niekada neatsitiks?" - aiškino "Nutrūkusios stygos" savininkė.

Dar viena bėda, kurią dažnai pabrėžia VTMT dirbantys ekspertai: ant žmogaus, mirusio ne savo mirtimi, kūno nebūtinai turi būti smurto žymių. Galimas ir vidinis kraujo išsiliejimas, apnuodijimas ar kiti panašūs dalykai. "Įvykio vietoje kūną apžiūrėję pareigūnai, jei tik iš galvos nekyšo kirvis, paprastai mirtį registruoja kaip nesmurtinę, o ekspertai jo netiria. Velionis vežamas į Olandų gatvę. Galima tik spėlioti, kiek dėl to liko neatskleista nusikaltimų", - LŽ sakė R.Bojerunas.

Prieš kelerius metus savo namuose buvo rastas negyvas vyriškis. Jo mirtis užfiksuota kaip nesmurtinė. Tačiau vyrą gydžiusi medikė atsisakė išduoti mirties liudijimą, nes nebuvo kviesta nustatyti mirties fakto. Vienintelis būdas jį gauti buvo kreiptis į VTMT. Ištyrus palaikus paaiškėjo, kad žmogus nužudytas. Jo žmona šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

R.Bojeruno žodžiais, prielaidas daryti tokius nusikaltimus ar juos nuslėpti yra sudariusi pati valstybė, nes kūnų vežėjų ir saugotojų visiškai niekas nekontroliuoja.

Privatininkai turėtų imtis tik laidojimo

Tokie faktai rodo, kad laidojimo verslą būtina griežtai atskirti nuo gretutinių paslaugų - mirusiųjų gabenimo ir saugojimo. Visus kūnus turėtų priimti tik valstybės tarnybos, kuriose dirba ekspertai. "Tačiau monopolininkai nenori atsisakyti labai pelningos savo verslo dalies", - pridūrė R.Bojerunas. Jam pritarė ir G.Tumosienė.

Tiesa, nužudžius advokatą S.Novikovą būta keistų sutapimų. Kaip žinoma, viena iš Olandų gatvėje teikiamų paslaugų - mirusiųjų aprengimas ir paguldymas į karstą. Už tai mokami ne tokie jau maži pinigai. Iki šiol VTMT kategoriškai atsisakydavo teikti šias

paslaugas, esą tai ne ekspertų darbas, ir siūlydavo kreiptis į Laidojimo rūmus. Atsitiktinumas ar ne, tačiau vos pasklidus žiniai apie V.Gasperovičiaus sulaikymą, jau po kelių dienų VTMT direktoriaus pavaduotojas dr. Romas Raudys, šiuo metu laikinai einantis direktoriaus pareigas, skubiai išleido įsakymą, kuriame nurodė, kad VTMT teiks naują - mirusiųjų aprengimo ir pašarvojimo - paslaugą. Ji kainuos 150 litų.

Beje, Olandų gatvės "specialistams" patikėta ir mirties liudijimų išrašymo paslauga. Bent taip ji įvardijama sutartyse su klientais. Tiesa, liudijimą išrašo medikas, tačiau atiduoda jį ne artimiesiems, o Laidojimo rūmų darbuotojams, kai šie atvyksta išsivežti kūno. "Nuo tokios "tvarkos" man plaukai šiaušiasi. Mirties liudijimas - griežtos atskaitomybės dokumentas, o atiduodamas į svetimas rankas! Juk niekada negali būti tikras, kad jis nebus panaudotas nusikalstamiems tikslams", - baisėjosi R.Bojerunas. Tačiau, eksperto nuomone, laidojimo verslo Vilniuje monopolininkai nesiliauja ir kartais nesibodi griebtis net drastiškiausių priemonių. Jau keleri metai sostinėje vyksta kova dėl teritorinės lavoninės, kuri būtų išimtinai Laidojimo rūmų nuosavybė. Siekiama visiškai išstumti VTMT, turinčią savo padalinius beveik visuose Lietuvos miestuose.

Žinant šias pelningo verslo aplinkybes nejučia kyla klausimas, ar ta kova nepareikalaus daugiau žmonių aukų. "Šiame versle apstu purvo. Tuos, kurie bando dirbti sąžiningai, siekiama bet kokia kaina iš jo išstumti. Nesibodima net daryti nusikaltimų. Apie dvasinę ramybę nė nebekalbu, jau nebe pirmus metus bijau dėl savo gyvybės. S.Novikovo nužudymas parodė, kad ne be pagrindo", - neslėpė G.Tumosienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"