TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Aerodromas Kauno valdžiai neįkandamas

2012 06 25 7:49

Vieno svarbiausių Kauno objektų - S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo - oficiali savininkė Kauno miesto savivaldybė vis dar bejėgė jame įgyvendinti kokius nors projektus. Aviatoriai atmeta bet kokius politikų siūlymus ir gina vertingą žemės teritoriją, net pasiryžę dėl jos kautis teismuose.

Gana greitai S.Dariaus ir S.Girėno aerodromui sukaks 100 metų. Tuo metu, kai buvo įrengtas 193 hektarų ploto užimantis objektas, niekas nė nenumanė, kad ilgainiui jis bus jau ne miesto pakraštyje. Kaunui plečiantis aerodromas atsidūrė visai nebetoli centro, ir ši aplinkybė dabar kaitina daugelio kraują. Kauno miesto valdžios atstovai įsitikinę, kad būtų galima sumažinti puikioje vietoje esančio aerodromo ribas, dalį jų perleidžiant visuomenės poreikiams.

Tačiau aviatoriai, įsikūrę Aleksote esančiame sklype, tikina, kad jis visas, be išlygų, jiems reikalingas, o "atkirpus" bent gabalėlį žemės vėliau ji gali dar labiau mažėti. Esą valdžios atstovų goduliui ribų nėra.

Naujausias aviatorių ir Kauno miesto valdžios konfliktas įvyko dėl kelių S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorijoje esančių pastatų perėmimo. Šių metų kovo 15 dieną Kauno miesto tarybos nariai nusprendė, kad iš VšĮ S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo panaudos sutarties reikėtų išbraukti pastatus, kuriuose įsikūrę Aleksoto policijos nuovada ir Aleksoto seniūnija. Šį tarybos sprendimą viešosios įstaigos vadovai apskundė Kauno apygardos teismui, todėl rudenį jie ir savivaldybės teisininkai susikaus teismuose.

Bet koks judesys virsta konfliktu

Apie tai, kad aerodromo teritorija per didelė, 1996-aisiais pradėjo kalbėti tuometis Kauno meras Vladas Katkevičius. Besibaigiant mero kadencijai šis politikas itin aktyviai pasisakė už tai, kad antrojo pagal dydį Lietuvos miesto pašonėje tikrai nereikia tokio stambaus objekto. Tačiau aerodromo žemės taip ir liko nepaliestos, o 1998 metais aviatorių iniciatyva buvo įsteigta VšĮ S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas. "Bandymai "apkarpyti" aerodromo teritoriją prasidėjo seniai, ir neaišku, kada ir kuo baigsis", - LŽ tvirtino VšĮ S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas direktorius Eugenijus Raubickas.

Per tuos metus, kai buvo įkurta savivaldybei pavaldi viešoji įstaiga, būta visko: ir konfliktų dėl mokslo bei technologijų parko "Technopolis" įkūrimo aerodromo pašonėje, ir noro dalį šio aviacijos objekto žemės perleisti sklypų Kaune laukiantiems savininkams, ir gyventojų piketų dėl lėktuvų keliamo triukšmo, ir ginčų dėl Karinės oro pajėgų (KOP) bazės įkūrimo aerodrome.

Per kelis dešimtmečius buvo įvairiausių bandymų bent kiek pajudinti ar atgaivinti aerodromo teritorijos veiklą. Kauniečiai prisimena daugybę istorijų ir skandalų, kurių dabar neįmanoma nei išvardyti, nei paaiškinti.

Tačiau visų jų priežastys visada buvo tos pačios - miesto valdžios įsitikinimas, kad menkai veiklą plėtojantys netoli Kauno centro esančio aerodromo šeimininkai valdo itin didelį sklypą ir pernelyg  prabangiai gyvena. Tuo metu aviatoriai visais įmanomais būdais gina savo interesus, tikindami, kad šis aerodromas yra ne tik kultūros paveldo objektas, esą jis privalo atitikti ir išlaikyti bent minimalius reikalavimus, taikomus tokios paskirties objektams.

Nepakankamai svarūs argumentai?

Pasak VšĮ S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo vadovo E.Raubicko, jie su Kauno miesto savivaldybe turi neterminuotą žemės ir ant jos esančių statinių panaudos sutartį. Pastatai priklauso savivaldybei, tačiau dalies jų išbraukimas iš sutarties aviatorius itin papiktino. Jie įtaria, kad dabar nebesantys aerodromo sudėtyje statiniai gali būti privatizuoti. Esą tik esantieji S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo dispozicijoje nuo bet kokių drastiškų veiksmų saugomi Kultūros paveldo departamento. Šiuo metu ir paveldosaugininkai rengia specialųjį teritorijos planą, kuriame nurodys galimą pastatų paskirtį, aukštingumą ir jų rekonstrukcijų būdus.

Tačiau Kauno miesto tarybos nariai tikina, kad viešosios įstaigos direktoriaus E.Raubicko argumentai nėra svarūs. Pasak Kauno miesto tarybos nario Kęstučio Mikėno, tai, kad seniūnijos ir nuovados pastatus valdys nebe aerodromo administracija, o savivaldybė, nieko iš esmės nepakeis. "Juk jų niekas neišbraukia iš saugotinų objektų sąrašo, tad ir dabar statiniams galios tokios taisyklės, kokios nurodytos įstatymuose", - aiškino K.Mikėnas.

Sugundė pinigai

Aleksoto seniūnė Lukrecija Navickienė sakė nesuprantanti aviatorių motyvų ir norų nuolat prieštarauti bet kokiems politikų veiksmams. Ji pabrėžė, kad aerodromo teritorijoje esantys pastatai priklauso savivaldybei, tad ji ir turi spręsti jų likimą. Juolab kad iš panaudos sutarties išbraukiami tik du objektai, kuriuose bet kokiu atveju veikia su aviacija nieko bendra neturinčios valdiškos įstaigos.

"Policija aerodromui mokėjo nuomą, tad suprantama, kad aviatoriams sunku atsisveikinti su lengvomis pajamomis. Dabar pinigai pateks tiesiai į miesto biudžetą", - tikino L.Navickienė. Ji tvirtino, jog stengiasi nesikišti į aerodromo veiklą. Buvusi įstaigos valdybos pirmininkė aiškino norėjusi objektą padaryti atviresnį ir patrauklesnį žmonėms. Aleksoto seniūnės įsitikinimu, jis gali  pritraukti Europos Sąjungos pinigų ir jame būtų galima vykdyti daug viešų renginių, akcijų, veiktų sporto ir pramogų zonos. "Tačiau mano idėjos sulaukė beatodairiško pasipriešinimo", - stebėjosi L.Navickienė.

Net 4 tūkst. skrydžių

Tuo metu S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo vadovas mano, kad tvirtinti, neva jo vadovaujamos įstaigos veikla apmirusi, gali tik ja nesidomintis žmogus. Esą patalpos šiuo metu nuomojamos 22 bendrovėms, kurių veikla susijusi su aviacija, be to, per metus aerodrome užregistruojama apie 4 tūkst. įvairaus pobūdžio skrydžių. "Lietuvoje yra daug didesnių aerodromų, tačiau jie yra mažiau "apkrauti" nei mūsiškis", - tikino E.Raubickas. Jo teigimu, gerokai mažiau skrydžių registruojama Kazlų Rūdos, Zoknių aerodromuose.

"Ar galėtų būti sumažintas aerodromo plotas? Tikrai ne, juk kalbame apie skrydžių saugumą. Normalių aerodromų skersmuo siekia maždaug 1200 metrų. Mūsiškis šiuos standartus atitinka", - tikino E.Raubickas.

Sprendžiant aerodromo teritorijos likimą skirtingose barikadų pusėse atsidūrė tėvas ir sūnus - Seimo narys Rytas Kupčinskas ir Kauno meras Andrius Kupčinskas. Antrai kadencijai miestui vadovauti grįžęs politikas yra itin aktyviai pasisakęs už KOP bazės perkėlimą į aerodromą. "KOP vykdo aviacinę veiklą, tai atitiktų aerodromo principus", - LŽ dėstė A.Kupčinskas. O jo tėvas R.Kupčinskas mano, kad aerodrome nieko keisti nevalia, nes tai yra kultūros paveldo objektas.

Grąžintų žemę

2009 metais metais Kauno miesto valdžiai buvo kilusi idėja trumpinti eilę pretendentų į Kaune turėtą žemę. Atgauti žemę antrame pagal dydį krašto mieste tuomet tikėjosi apie 4 tūkst. žmonių, tačiau laisvų sklypų nebuvo. Todėl Lietuvos kariuomenės KOP Paieškos ir gelbėjimo postą iš Aukštosios Fredos buvo sumanyta perkelti į netoliese įsikūrusį S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą ir taip atlaisvinti didžiulį žemės plotą.

Aviacinės bazės šiuo metu išsidėsčiusios dideliuose plotuose Aleksote ir Aukštojoje Fredoje. Čia veikia KOP Paieškos ir gelbėjimo postas, aerodromas, užimantis net 193 hektarus žemės. 30 hektarų sklype įsikūrusi KOP bazė.

"Jei atsilaisvintų tokie plotai, tai būtų reikšmingas indėlis į miesto plėtrą. Atkurtoje žemėje gyvenamuosius namus galėtų statytis kauniečiai. Verslininkams taip pat būtų galima pasiūlyti patrauklių teritorijų", - įsitikinęs Kauno meras A.Kupčinskas. Jo tvirtinimu, iki šiol statybomis Kaune susidomėjusiems investuotojams buvo galima siūlyti tik nuomotis žemę Kauno rajone, Laisvojoje ekonominėje zonoje. Šis savivaldybės politikų sumanymas atlaisvinti didžiulį žemės sklypą, net ir įveikęs visas instancijas ir sulaukęs aukščiausių valstybės vadovų palankumo, kol kas dūlėja stalčiuose.  

Tėvo nuomonė kita

Tačiau Seimo narys konservatorius R.Kupčinskas įsitikinęs, kad kultūros vertybe laikomas aerodromas turėtų būti neliečiamas. Jis nepritaria net tam, kad seniūnijos ir nuovados patalpos yra "išimtos" iš įstaigos dispozicijos. LŽ paklaustas, ar savo nuomonę šiuo klausimu yra išsakęs sūnui, R.Kupčinskas tikino su Kauno mero pareigas einančia savo atžala apie tai neva nekalbėjęs. "Manau, kad sprendimus, nepalankius aerodromui, inicijuoja savivaldybės administracija. Aerodrome turėtų vykti tik aviacinė veikla, o ne būti įrengiamos pramogų ar linksmybių zonos", - sakė R.Kupčinskas.

Kauno miesto tarybos narys Rytis Šatkauskas tikino, kad visus konfliktus, susijusius su aerodromu, buvo galima seniai baigti, jei aviatoriai patys būtų vieningi. "Natūralu, kad nedidelės grupelės asmenų interesai neturėtų būti aukščiau viso miesto interesų. Tuo klausimu daugumos Kauno politikų nuomonės sutampa. O padėtį dar labiau aštrina pačių aviatorių nesutarimai, jie nenori girdėti jokių protingų argumentų", - pabrėžė R.Šatkauskas. Jo įsitikinimu, valdyti didžiulį žemės sklypą, jį aprūpinti lėšomis ir veikla - ne kelių žmonių galioje. "Juk ir aerodromo vadovų komanda gana kukli, dėl to ji nepajėgi užtikrinti sklandaus įstaigos darbo", - pažymėjo R.Šatkauskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"