TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Afera už 9 milijardus

2011 04 04 0:00
Nuotrauka iš knygos "Miškas ir mes"

Jonas Šimėnas bėga: "Atstokite nuo manęs. Pakvieskite mane į tiesioginį eterį, tada viską pasakysiu..." Jeigu J.Šimėnas pasakytų "viską", jo pasakojimas ypač galėtų sudominti Specialiųjų tyrimų tarnybą. O labiausiai - santykiai su stambiaisiais miškų supirkėjais, kurių naudai Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas sukūrė 9 mlrd. vertės įstatymą.

Kazimieras Šiaulys yra stambiausias Lietuvoje miško savininkas. 1200 hektarų aplink Trakus ir Elektrėnus. Jis rodo "Paskutinės instancijos" žurnalistui savo plotus. Sako, kad jie driekiasi 30 km. K.Šiaulys savo turtą sukaupė perpirkdamas nuosavybės teises iš tiesioginių paveldėtojų. Supirkinėjo pigiai, nes, pasak tokių kaip K.Šiaulys, - miškas yra vargas. Tas, kas perka, daro parduodančiajam paslaugą. Pastarasis, naivuolis, patiki. "O kas blogo, kad koks vargšas parduos savo nuosavybę turtingam?" - svarsto pašnekovas.

Tada žemėtvarkininkai (toks turtas sukaupiamas tik sąjungoje su žemėtvarkininkais) jam patogiai suprojektuodavo sklypus. Mes dairomės. Nuostabios gamtos prieglobstis prie sostinės. Geriausia vieta gyventi tiems, kas turi pinigų.

"Štai čia, matot, buvo sodyba, ten irgi - pamatukai." K.Šiaulys varto kulnu akmenis ir žvelgia į čia pat plytintį ežerą. Jam apmaudu: visur čia - miškas, todėl statybos negalimos, trukdo įstatymas. Tačiau yra J.Šimėnas, kuris gali įstatymą kulnu - kaip tą pamato akmenį - pastumti į šalį ir leisti pradėti statybas.

Ruošėsi iš anksto

Profesorius Romualdas Juknys rodo miškingų Lietuvos paežerių padalijimo žemėlapį. Sklypai žemėtvarkininkų suformuoti taip, kad kiekvienas turėtų priėjimą prie ežero. Kodėl taip buvo daroma, jei įstatymas draudžia miške statyti?

"Privačių miškų išdėstymas buvo daromas taip, kad kuo daugiau sklypų prieitų prie vandens ir ateityje ten būtų galima įsikurti", - aiškina profesorius. Taip sudalyti ne tik ežerai aplink miestus. Aukštaitijos nacionaliniame parke - tas pats. Tas pats - pajūryje ir prie upių. Visos Žeimenos, Neries, Nemuno pakrantės ilgus kilometrus supjaustytos rėžiais, kuriuos bus galima tverti tvoromis, kirsti medžius ir pradėti statybas, vos tik Seimas pakels rankas "už".

Už ką jie balsuos? Už statybų verslo proveržį. Taip J.Šimėnas rašo Miškų įstatymo pataisas lydinčiame aiškinamajame rašte. "Statybų verslo plėtra."

Pasak R.Juknio, aktualiausios tos pataisos tiems, kas turi miško prie miestų ir prie vaizdingų vandens telkinių. "Įsivaizduokit, kad visur turės būti kanalizacija, tiesiami elektros laidai, vandentiekis, o jei to nebus, ponai savo atliekomis užterš visus ežerus ir upes", - sako prof. R.Juknys.

"Dabar ten, kur dar yra miškai, tegul ir privatūs, žmogus dar gali prieiti, pagrybauti, pauogauti, išsimaudyti. Tačiau jeigu būtų leista kiekviename miško sklype kurti namų valdas ir statyti, normalus Lietuvos žmogus neturėtų beveik jokio priėjimo prie Lietuvos gamtos", - R.Juknio rankos bejėgiškai nusvyra.

Jo skaičiavimais, Seimui leidus skaidyti miško sklypus bendraturčiams ir kiekviename tokiame sklype atskirti 20 arų namų valdą, Lietuvoje atsirastų galimybė 430 tūkst. statybviečių.

Profesorius pripažįsta, kad tiek jų nebus. Statybos prasidės ten, kur stambieji miško supirkėjai su žemėtvarkininkais ir politikais iš anksto planavo miškų naikinimą - vaizdingiausiose paežerėse, paupiuose ir prie jūros.

J.Šimėno fenomenas

"Jie prisidengia tiesioginiais paveldėtojais, paprastais žmogeliais, bet įstatyme yra išlyga: statybos galimos, jei tai nekenkia gamtai. Kai statyti nori paprastas žmogelis, jo planai gamtai kenkia. Vos jis pusvelčiui parduoda supirkėjui, - iškart situacija pasikeičia", - aiškina J.Šimėno gal tyčia paliktas landas korupcijai ir žmonių mulkinimui Rimantas Braziulis, Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas.

Žemėtvarkininkų ir miško supirkėjų iš anksto sugalvotą planą gali įtarti kiekviename žingsnyje: nuo pat privačių miškų rėžių planavimo iki pat Seimo salės, kurion skuba J.Šimėnas, mėgindamas išvengti klausimo. "O kiek jūs pats turite miško sklypų?" - klausiu. "Pasikvieskit į tiesioginę laidą - pasakysiu." - "O čia - paslaptis?" - "Nėra jokios paslapties." - "Tai kiek?" - "Pasikvieskit į tiesioginę laidą." - "O jūs numatęs statybas savo ar šeimų narių miško sklypuose?" - "Aš turiu savo prosenelių ir tėvų namą, kuriame gimiau..."

Prof. R.Juknys pasakoja, kad J.Šimėno pastangos leisti Lietuvos miškus paversti statybviete išgyveno anekdotišką evoliuciją. Prieš atskleisdamas kortas - tikruosius interesus, kuriuos apsiėmė ginti, J.Šimėnas buvo radęs Miškų įstatyme straipsnį, leidžiantį miškuose verstis bitininkyste ir gyvulininkyste, todėl buvo pareikalavęs teisės miško savininkams miškuose statyti tvartus.

"Man akyse stovi vaizdas, kaip Jonas, pasiraitojęs kelnes, vaikosi po mišką karvę. Juk miške karvės nepririši: apsivis "lenciūgu" aplink medį ir pasismaugs. Dėl to karves patogiau auginti prie miško", - šaiposi profesorius iš privačius konkrečių miško supirkėjų interesus uoliai ginančio Seimo nario.

"O kas jam (Šimėnui) yra? Jis godus ar čia bendresni - partiniai interesai?" - klausiu prof. R.Juknio. Pašnekovas atsako: "Aš manau, kad čia - žmogaus godumas. Ne kartą sakiau Jonui, kad ši situacija - iš "operos" "Kas galėtų paneigti..."

"Paskutinės instancijos" duomenimis, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje J.Šimėnas turi daugiau priešininkų nei bičiulių, bet palenkia visus savo naudai grasindamas kitu atveju pasitraukti iš frakcijos, o dabartinei valdančiajai daugumai kiekvienas balsas - lemtingas.

81 sklypininkas Seime

Seimo narys Andrius Burba liudija, kad Aplinkosaugos komiteto posėdžiuose J.Šimėnas nuolat stebėjosi, kodėl jis negalįs statyti miške, jei turi sklypą. Lygiai taip pat dėlioja ir Jonas Ramonas. Jis teigia, kad J.Šimėno pataisos įtvirtins privataus savininko teisę daryti su savo nuosavybe viską, ką panorės.

Pasak J.Ramono, gamtosaugininkai išsigalvoja, kad besklypiai neteks priėjimo prie Lietuvos gamtos. Anot jo, visi Lietuvoje turi kokį nors sklypą ir ten, suprask, gali su gamta ir bendrauti. Faktai - kitokie. Bemiškių Lietuvoje - arti trijų milijonų. Pats J.Ramonas miško "neturi". Viską turi jo žmona. "Aš esu nulis", - švyti šypsena Seimo narys.

Viešųjų ir privačių interesų konfliktas - statybų miškuose savininkų Achilo kulnas. "Juk prisimenam, kaip Loreta Graužinienė vagonėlį statė. Manau, ji mieliau pasistatytų namą. Vagonėlį nutempė, o juk nuoskauda liko�, - modeliuoja Seimo narių asmeninius interesus R.Braziulis.

"Paskutinės instancijos" skaičiavimais, 81 Seimo narys pažymėjo kryželiu tą turto ir pajamų deklaracijos dalį, kurioje dera nurodyti turimus miško, sodo sklypus ir vandens telkinius. Tokių kryželių visam Seimui tenka 181. Ryški asmeninių interesų turinčių politikų persvara, tačiau nė vienas iš jų nenusišalino nuo J.Šimėno suplanuoto nekilnojamojo turto proveržio gražiausiuose Lietuvos miškuose svarstymo ir balsavimo.

Besklypiai sklypininkus erzina

K.Šiaulys, stambiausias Lietuvoje privataus miško turėtojas, kuriam nusišypsojo laimė iš mažiau apsukrių supirkti 1200 hektarų Trakų apylinkių, nepatenkintas tuo, kaip jo valdose elgiasi pašaliniai žmonės.

"Tose (privačiose) ežero pakrantėse - ne viskas taip žavu. Sakykim, nesureguliuota, nesunorminta, kaip gali lankytis svetimi, ir kokias teises turi savininkas. Pagal galiojančius įstatymus, pašaliečiai turi teisę tik praeiti ežero pakrantę, ir tiek, bet neturi teisės atsigulti ir poilsiauti, bet aplinkosaugininkai šitą dalyką ignoruoja", - K.Šiaulys piktinasi pamintomis teisėmis savininkų, įsikūrusių prie valstybinių vandens telkinių.

"Lydekai paliepus", jau yra ir tokių planų - leisti savininkams tverti savo sklypus iki pat vandens.

A.Burba sako, kad dabar per Seimą stumiamų Miškų įstatymo pataisų "verslo planas" vertinamas 9 mlrd. litų. "Tai jūs įsivaizduokit, kokie tai pinigai", - sako Seimo narys, kuris bene vienintelis ir atvirai pavadino J.Šimėno planus "genocidu".

"Tokių Šiaulių sklypų kaina paaugtų dešimteriopai. Tai yra viso šito nežmoniško spaudimo, pasitelkus J.Šimėną, priežastis. Aš peržiūrėjau istorinius dokumentus - pastaruosius 200 metų nebuvo taip Lietuvoje, kad lietuvis miške statytųsi. Lietuvis visada kūrėsi dirbamoje žemėje, pamiškėje", - sako R.Juknys.

R.Braziulio požiūriu, J.Šimėnas su savo bendrininkais parengė ir ekonominę diversiją. Jie stengiasi nukreipti Lietuvos žmonių laisvas lėšas ne į tai, kas jiems sukurs ilgalaikį pragyvenimo šaltinį, bet į vilų, kuriose jie negyvens, statybą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"