TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Aferistų priedanga - parama sportui

2009 10 28 0:00
Š.Mažutaitis, įtariamas finansiniais nusikaltimais, net po skandalo vis dar veržėsi į plaukimo mokyklos direktoriaus kėdę.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka, LŽ montažas

Verslininkai tikina, kad sporto remti neapsimoka. Dėl to atsiranda tik papildomų rūpesčių ir administravimo išlaidų, o investicijos neatsiperka. Dažnai sporto "rėmėjais", naudodamiesi įstatymų spragomis, tampa įvairiausio plauko sukčiai. Kol nenutveria, jie neblogai iš to pasipelno.

Paprastai sukčiai veikia pagal panašią schemą. Kokia nors bendrovė perveda "paramai" skirtus pinigus. Pavyzdžiui, sporto klubui remti. Jo vadovai pinigus išgrynina ir grąžina tam pačiam "rėmėjui", suprantama, tam tikrą dalį pasilikdami ir sau.

"Apie tokius nešvarius dalykus esu girdėjęs nemažai kalbų. Pamenu, kažkokios įtartinos bendrovės ir mus siūlėsi remti, bet nė karto nesutikome. Ir dabar neturime rėmėjų. Pats niekada nenorėjau kišti rankų prie finansų, tad apie kokius nors konkrečius sukčiavimo atvejus paskaitau nebent spaudoje", - sakė LŽ Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) trenerių komisijos pirmininkas Algimantas Juozaitis.

Įtarimai - visai grupuotei

Netrukus teismui bus perduota baudžiamoji byla dėl, kaip įtariama, pasisavintų beveik 1,5 mln. litų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) per ikiteisminį tyrimą nustatė, kad nuo 2007-ųjų pradžios iki praėjusių metų sausio pabaigos Kauno mieste tokia neteisėta veikla vertėsi visa grupuotė. Galutinį žodį tars teismas, tačiau, pirminiais bylos duomenimis, nusikalstamas veikas, kurių buvo ne viena, organizavo Kauno sporto klubo "Kylanti banga" pirmininkė Tatjana Krapikienė. Ši moteris jau anksčiau dukart teista už finansinius nusikaltimus.

Įtariama, kad jai talkino labdaros ir paramos fondo - Plaukimo rėmimo fondo - treneris Šarūnas Mažutaitis. Neoficialiais duomenimis, būtent jis į nusikalstamą veiką įtraukė ir brolį, fondo direktorių Dainių Mažutaitį.

Be šių asmenų, įtarimai taip pat pareikšti niekur nedirbančiam kauniečiui Viliui Almui Daniui. Šis gerai žinomas Kauno šešėlinio pasaulio veikėjas ne kartą buvo patekęs į policijos akiratį, bet teistumo iki šiol išvengdavo.

Nors per dvi minėtas priedangos įmones pasisavinta, kaip įtariama, beveik 1,5 mln. litų, FNTT pareigūnai spėja, kad ši suma dar didesnė - daugiau kaip 2 mln. litų. Tačiau kai neoperuojama grynaisiais pinigais, nusikaltimą daug sunkiau įrodyti.

Beveik dešimt bendrovių

Sportui, tiksliau - dviem priedangos įmonėms, fiktyvią paramą suteikė beveik dešimt bendrovių. Jos vertėsi įvairia veikla: statybos ir remonto darbais, krovinių gabenimu, prekyba medicinos įranga ir tekstilės gaminiais. Vadinamąją paramą teikė UAB "Festina", UAB "Triatreksas", UAB "Starpakas", UAB "Raučyta", UAB "Ost Logistik". Pervedamos sumos paprastai siekdavo apie keliasdešimt tūkstančių litų. Įtariama, kad Plaukimo rėmimo fondo atstovą Š.Mažutaitį su Vilniuje registruotos "Ost Logistik" direktoriumi Kęstučiu Ruzgiu suvedė Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) prie Vyriausybės direktoriaus pavaduotojas Evaldas Skyrius.

E.Skyrius LŽ patvirtino, kad jam buvo pareikšti įtarimai šioje baudžiamojoje byloje, bet esą seniai. "Vėliau manęs niekas niekur nekvietė ir neklausinėjo. Nieko blogo nepadariau, todėl esu visiškai ramus", - kalbėjo KKSD direktoriaus pavaduotojas.

Įkliuvo perduodami pinigus

Lūžis atliekant ikiteisminį tyrimą įvyko tuomet, kai su įkalčiais Kaune buvo sučiuptas UAB "Stimeksa" direktorius Vidmantas Baltrušaitis. Pas jį FNTT pareigūnai rado 38 tūkst. litų. Drauge su V.Baltrušaičiu pinigų perdavimo vietoje sulaikyti ir T.Krapikienė bei Š.Mažutaitis. Darant kratą aptikta neįforminta ir nepasirašyta paramos sutartis su klubu "Kylanti banga".

Per ikiteisminį tyrimą organizuotos grupės narių namuose, įmonėse, jų vadovų namuose ir automobiliuose atlikta 21 krata. Klubo "Kylanti banga" buhalterės Bronislavos Zizienės namuose pareigūnai rado nebaigtą pildyti sporto klubo dokumentų priėmimo ir perdavimo aktą, pirkimo ir pardavimo sutartį. Tai gali rodyti tik viena: klubą

planuota skubiai parduoti. Pas buhalterę taip pat rasta transporto priemonių Vokietijoje ir Prancūzijoje registracijos liudijimų, automobilių identifikavimo kortelių, Lietuvos Respublikos automobilių numerių, savadarbių įrenginių mašinų spynelėms atrakinti. Nustatyta, kad registracijos dokumentai - ES valstybėse pavogtų automobilių.

Po šių įvykių praėjusių metų sausį V.A.Danys buvo suimtas 30 parų, T.Krapikienė - 20 parų, Š.Mažutaitis - 10 parų. Kitiems įtariamiesiems taikytos švelnesnės kardomosios priemonės.

Š.Mažutaitis nenusiramina

Vėliau į laisvę paleistiems minėtiems asmenims skirtos kitokios kardomosios priemonės. Kokios - nežinoma, nes nė vieno jų nepavyko surasti. LŽ šnekino Š.Mažutaičio advokatą Ruslaną Mazurovą, tačiau šis atsisakė kalbėtis. Su pareigūnais, tiriančiais bylą, treneris irgi bendrauja tik per savo gynėją. Apie T.Krapikienę ir V.A.Danį nieko negirdėti, o Š.Mažutaitis, atrodo, neketina pasiduoti. Tuo metu, kai buvo sulaikytas, jis dirbo ne tik treneriu, bet ir Kauno plaukimo mokyklos direktoriumi. Paleistas į laisvę išėjo tėvystės atostogų. Po metų, kai "Sodra" turėjo sumažinti kas mėnesį mokamą pašalpą, jis panoro grįžti į direktoriaus kėdę. Pasipiktinę mokyklos darbuotojai išsiuntė į departamentą laišką, kuriame teigiama, jog mokymo įstaigai, jų manymu, negali vadovauti žmogus, įtariamas finansiniais nusikaltimais. Gal dėl šios, gal dėl kitos priežasties Š.Mažutaitis direktoriauti negrįžo. Laikinai mokyklai vadovauja Erikas Skyrius, beje, jau minėto KKSD direktoriaus pavaduotojo brolis. "Š.Mažutaičio tėvystės atostogos netrukus baigsis, tačiau apie jį neturiu jokių žinių. Nė nenumanau, kur jis yra, nežinau, ar panorės grįžti į darbą", - LŽ aiškino E.Skyrius.

Kauno plaukimo federacijos viceprezidentas Algimantas Vilkevičius LŽ užsiminė, kad Plaukimo rėmimo fondas - didžiausias federacijos galvos skausmas. "Su Š.Mažutaičiu net nesu kalbėjęs. Pasistengėme nuo jo visiškai atsiriboti, nes aplink šį žmogų nuolat kyla skandalai. Girdėjau negražių dalykų, bet nesu policininkas, nieko netyriau, tad ir kalbėti apie juos negaliu", - LŽ sakė viceprezidentas.

Remti nenaudinga

Aferų, pridengtų parama sportui, atskleidžiama vis daugiau. Suprantama, lengvai gauti pinigų nesibodi visokio plauko sukčiai. Tačiau Lietuvoje nėra tradicijos remti sportą. Verslininkai tikina, kad jiems tai paprasčiausiai neapsimoka.

"Tokio rėmimo nauda tėra santykinė. Užsienyje rėmėjams teikiamos įvairios lengvatos, tarp jų ir mokestinės. Pas mus tų lengvatų, galima sakyti, nėra. Be to, už teikiamą paramą tenka dar ir mokesčius sumokėti, todėl remti niekas nenori", - LŽ pasakojo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Žilvinas Šilgalis. Parlamentaro žodžius patvirtino ir KKSD direktorius Ritas Vaiginas. Jis tikino, jog ragindamas verslininkus paremti sportą ne kartą išgirsdavęs atsakymą, kad iš to nėra jokios naudos, tik papildomi rūpesčiai.

Iki 40 proc. skiriamos paramos galima perkelti į neapmokestinamąją pelno dalį. Bet tai - lašas jūroje. Norėdami remti, sumokėti mokesčius, o paskui susigrąžinti leidžiamą dalį verslininkai turi atlikti galybę papildomo administracinio darbo. Todėl, pasak jų, geriau ramiai susimokėti mokesčius ir nekišti galvos į rėmėjams paspęstą kilpą.

Valdžia numojo ranka

Teoriškai rėmimo nauda galėtų būti reklama, kai, pavyzdžiui, per tam tikrą renginį reklamuojamos jį parėmusios bendrovės. Tačiau Lietuvos rinka tokia maža, kad tai neduoda realios naudos. "Remti lietuvių sportininkus gali tik labai turtingos bendrovės ar verslininkai", - LŽ tvirtino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius.

Kas kita, žinoma, kai remiama Lietuvos krepšinio rinktinė. Šiuo metu tai daro bankas "Dnb NORD". Pasak Ž.Šilgalio, čia jau visai kitas mastas, išėjimas į tarptautinę areną. Banko atstovas žiniasklaidai Andrius Vilkancas LŽ sakė, kad iš paramos krepšinio rinktinei nesitikima konkrečios naudos. "Mes remiame vertybes, kurios sutampa su banko deklaruojamomis vertybėmis: komandinę dvasią, veržlumą. Tai yra svarbiausia", - tikino A.Vilkancas. Tačiau bankas iš to yra pasipelnęs ir finansiškai. Prieš Europos krepšinio pirmenybes buvo skelbiama, kad priimami indėliai, susieti su pergalėmis čempionate. Dėl šių indėlių padidėjo "DnB NORD" apyvarta. Tačiau tai - tik gero banko darbuotojų darbo rezultatas. Valdžios, kuri galėtų užkaišioti įstatymų spragas, nuopelno čia nesama nė trupinėlio.

Nėra ekonominės logikos

Manoma, jog padėtį galėtų ištaisyti Labdaros ir paramos įstatymo pataisos. Pasak Ž.Šilgalio, dar pavasarį siūlyta pakeisti įstatymą taip, kad sporto klubams būtų naudinga remti konkrečius sportininkus. Vėliau sportininkų mokami mokesčiai per valstybės biudžetą grįžtų klubui. "Kuo didesnė būtų sutartis, kuo daugiau pajamų, tuo labiau klubas būtų suinteresuotas remti sportininkus", - dėstė Ž.Šilgalis. Tiesa, A.Butkevičius sukritikavo šią pataisą, nes tam esą reikėtų griozdiškos administravimo sistemos. Ž.Šilgalis nemano, kad tai - kliūtis. "Administravimas šiek tiek būtų sudėtingesnis, bet tikrai ne griozdiškas. Žinoma, lengviausia nieko nedaryti", - ironizavo jis.

A.Butkevičius mano, kad pasitvirtintų praktika, taikoma užsienyje. Daug kur sveikatingumo išlaidas, tai yra išlaidas už lankymąsi sporto klubuose, įstaigoms leidžiama perkelti į sąnaudas. Jo manymu, tai būtų puikus sporto rėmimo pavyzdys.

Aišku viena - sporto rėmimo reikalai šiuo metu nustumti į šoną. Valdžios vyrus kamuoja rimtesnės bėdos, kodėl jiems turėtų rūpėti sportas?

Tuo metu pamiršto rėmimo įstatymo spragomis naudojasi sukčiai, "prasukdami" milijonus litų. "Tokių dalykų visuomet būna ten, kur nėra ekonominės logikos", - tvirtino Ž.Šilgalis.

Jis priminė, kad nemažai milijonų išleidžiama Lietuvos įvaizdžiui kurti ir gerinti. Tačiau šio darbo rezultatų kol kas nelabai matyti. "Sporto pergalės, Lietuvos vėliava ir himnas pasaulio stadionuose - štai geriausias įvaizdis", - įsitikinęs Ž.Šilgalis.

LŽ primena, kad šių metų biudžete sportui numatyta 49 mln. litų. Valstybės įvaizdžiui gerinti, suskaičiavus per ministerijas, kitas valdžios įstaigas ir įstaigėles išmėtytas sumas, 2005-2008 metais skirta daugiau kaip 60 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"