TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Aferistų teatras mulkina teisėsaugą

2010 07 21 0:00
Pinigus internetinėje erdvėje pasisavinantys sukčiai palieka daugybę juos išduodančių pėdsakų.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Biržuose vakar užregistruoti du atvejai, kuomet kitų asmenų elektroninės bankininkystės duomenimis pasinaudoję sukčiai paėmė 500 litų paskolas. Įtariamieji dar nenustatyti, tačiau pareigūnai neslepia, kad tyrimo eigoje itin dažnai paaiškėja, jog nukentėjusiuoju prisistatęs asmuo tik apsimetė esąs sukčių auka.

Kaip LŽ pasakojo Biržų rajono policijos komisariato atstovė spaudai Zita Žalinkevičienė, vakar pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo: "Tokio pobūdžio tyrimai nėra pernelyg sudėtingi. Pareigūnams pakanka patikrinti kelius, kuriais keliavo pinigai. Šių veiksmų užtenka, kad pavyktų aptikti išdavikiškus nusikaltėlių pėdsakus." Anot Z.Žalinkevičienės, pradinėje tyrimo stadijoje sudėtinga atsakyti į klausimą, ar į policiją kreipęsi nukentėjusieji tokiu būdu nebando išsisukti nuo atsakomybės grąžinti paskolą.

Įtartini pranešimai

Biržų gyventojas Z.G. pranešė, kad liepos 16 dieną banke išsiėmė kortelę su kodais, kurie reikalingi norint prisijungti prie banko sąskaitos internete. Tačiau jau kitą dieną minėta kortelė paslaptingai dingo. Maža to, nukentėjęs biržietis net nepasivargino užblokuoti prarastos kortelės. Banke vyras apsilankė tik po dviejų dienų. Būtent tada ir paaiškėjo, kad į jo sąskaitą iš greitąsias paskolas teikiančios įmonės buvo pervesta 500 litų. Banko darbuotojai paaiškino, kad dar tą pačią dieną minėta suma atsidūrė kito asmens sąskaitoje.

Kita nukentėjusi biržietė, 53 metų R.K., apie sukčių darbelius sužinojo į mobiliojo ryšio telefoną gavusi trumpąją SMS žinutę. Moteris tikino buvusi apstulbinta, kai perskaitė, jog į jos "Swedbank" banko sąskaitą yra pervesti 500 litų. Kitą dieną nuėjusi į banką sužinojo, kad minėti pinigai jau pervesti į kito asmens sąskaitą. Pareigūnams nuo sukčių nukentėjusi biržietė tvirtino jokiomis greitąsias paskolas teikiančių įmonių paslaugomis nesinaudojusi ir savo duomenų niekam neatskleidusi.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Nerijus Kurklietis LŽ pasakojo, kad tokie nusikaltimai išaiškinami gana dažnai. "Nenorėčiau atskleisti policijos darbo metodų, nes apie tai gali pasiskaityti ir nusikaltėliai. Verta paminėti, kad tokio pobūdžio nusikaltimų elektroninėje erdvėje pasitaiko vis rečiau. Bumas kilo tuomet, kai Lietuvoje viena po kitos kūrėsi greitąsias paskolas teikiančios įmonės. Tačiau atliekamų tyrimų efektyvumas greičiausiai atgrasė nusikaltėlius nuo tokių nusikaltimų. Juolab kad tikriems sukčiams 500 litų nėra dėmesio vertas laimikis", - sakė N.Kurklietis.

Pareigūnas užsiminė, kad tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai gali užtrukti nuo kelių savaičių iki keleto mėnesių. Tačiau tokios bylos itin dažnai nutrūksta dar pradinėje stadijoje. Pasirodo, pakanka įspėti "nukentėjusiuosius", kas jiems gresia už duotus melagingus parodymus, kad priverstų juos išsiduoti. N.Kurklietis užsiminė, jog iki šiol pasitaiko atvejų, kai nusikaltėliai atidaro sąskaitas asocialių asmenų vardu. Kitais atvejais pavagiami elektroninės bankininkystės duomenys, todėl žmonės raginami iš karto kreiptis į banko, kurio paslaugomis naudojasi, darbuotojus.

Mėgsta sukčiauti

Vienos greitąsias paskolas teikiančios įmonės direktorius Gediminas Velička LŽ pasakojo, kad pranešimų apie sukčiavimo atvejus pasitaiko kiekvieną savaitę. "Verta atkreipti dėmesį, kad praktiškai kas antras atvejis yra bandymas išsisukti nuo paskolos grąžinimo. Į įmonę buvo atėjęs įsiutęs tėvas, auginantis 22 metų sūnų. Vyras pradėjo plūstis ir aiškinti, kad jo atžala esą neėmė jokios paskolos. Pirmiausia įtikinome tėvą pasikalbėti su sūnumi, paaiškinome atsakomybę, kuri gresia už melagingus parodymus. Kitą dieną jie pasirodė dviese. Grąžino paskolą ir viskas išsisprendė taikiai", - prisiminė G.Velička.

LŽ primena, kad už melagingus parodymus Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė - laisvės atėmimas iki dvejų metų. Melavęs asmuo taip pat gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda arba areštu.

G.Velička įsitikinęs, kad pareigūnams nėra sudėtinga ištirti tokius sukčiavimo atvejus: "Po šių nusikaltimų visada lieka pėdsakų. Jeigu buvo pervesti pinigai, galima matyti, kaip jie keliavo iš vienos sąskaitos į kitą. Pinigus išgryninantis bankomate sukčius nufilmuojamas, policijai reikia tik gauti įrašus. Jeigu kortele apsiperkama, ši visada susieta su savininko vardu bei pavarde. Neturime tikslių duomenų, tačiau maždaug 10-15 proc. atvejų lieka neištirti iki galo."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"