TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Afganistane karininkas neteko pilietybės

2007 06 27 0:00
Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos viršininką G.Vasiliauską ne kartą tikrino ir Lietuvos, ir NATO tarnybos.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Kariuomenės Logistikos valdybos viršininką Rusijos ambasada paskelbė šios šalies piliečiu, o Migracijos departamentas iš pulkininko leitenanto dėl to atėmė Lietuvos pilietybę.

Į nepavydėtiną padėtį pateko Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos viršininkas pulkininkas leitenantas Giedrius Vasiliauskas. Jis netikėtai sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės. Migracijos departamentas paskelbė jo pasą negaliojančiu ir jį atėmė.

Priblokšto karininko kolegos juokauja, kad jis dabar esąs niekas, "nelegalas", ir jį reikėtų uždaryti į Pabradėje įsikūrusį Užsieniečių registracijos centrą. Pagal įstatymus kariuomenėje negali tarnauti Lietuvos pilietybės neturintys asmenys, todėl G.Vasiliauskas nušalintas nuo tarnybos, kol jo skundo neišnagrinės Vilniaus apygardos administracinis teismas. Svarstymas buvo pradėtas vakar. Sprendimas bus skelbiamas liepos 9 dieną.

15 metų tarnybos

Kaune lietuvių šeimoje (mama - tremtinė) gimęs ir augęs G.Vasiliauskas 1985 metais išvyko į Rusiją, kur mokėsi karo mokykloje. Ją baigęs tarnavo Murmansko srityje, gavo vyresniojo leitenanto laipsnį ir vadovavo tankistų kuopai.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę G.Vasiliauskas nusprendė grįžti į Tėvynę. Tuo metu Sovietų Sąjungos gynybos ministras leido lietuviams, latviams ir estams, tarnaujantiems kariuomenėje, grįžti į savo šalis. Vilniuje, Krašto apsaugos departamente, G.Vasiliauskui taip pat buvo pasakyta grįžti susitvarkius visus formalumus Rusijoje. 1992-ųjų gruodį jis pradėjo dirbti Karo akademijoje, o 1993 metų pradžioje Migracijos departamentas išdavė G.Vasiliauskui lietuvišką pasą.

Karininkas sėkmingai kopė karjeros laiptais: buvo bataliono vadas, dirbo NATO štabe Danijoje, tarnavo provincijos atkūrimo grupėje Afganistane. Jam buvo išduoti leidimai dirbti su valstybės paslaptimis, su slaptais dokumentais jis dirbo ir NATO štabe. "Jį daugybę kartų tikrino ir Lietuvos, ir Aljanso tarnybos. Per 15 metų nekilo jokių abejonių dėl jo lojalumo ir patikimumo", - vakar LŽ sakė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Teisės departamento direktoriaus pavaduotojas Algiminas Gutauskas, teisme atstovavęs ministerijai.

Sužinojo Afganistane

Atėjus laikui pratęsti leidimą darbui su įslaptinta informacija buvo pradėtas įprastas patikrinimas. KAM Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas išsiuntinėjo paklausimus į atitinkamas tarnybas, tarp jų - ir Migracijos departamentui. Šis kreipėsi į Rusijos ambasadą teiraudamasis, ar G.Vasiliauskas neturi Rusijos pilietybės. Ambasada, iki šiol į analogiškus paklausimus atsakydavusi, kad žmogus nėra Rusijos pilietis, šįkart atsiuntė raštą, kuriame teigiama, jog rusiško paso G.Vasiliauskas neturi ir niekada jo neprašė.

Tačiau tame pačiame rašte teigiama, kad G.Vasiliauskas gyveno Rusijoje, buvo registruotas Murmansko srityje, todėl laikomas Rusijos piliečiu. Pagal Rusijos įstatymus jos piliečiais laikomi visi asmenys, turėję sovietinę pilietybę ir iki 1992-ųjų vasario 6 dienos nuolat gyvenę toje valstybėje bei oficialiai neatsisakę rusiškos pilietybės.

Remdamasis šiuo ambasados atsakymu Migracijos departamentas šių metų pradžioje iš G.Vasiliausko atėmė Lietuvos pilietybę - esą ją vyras gavęs neteisėtai, nes turėjo Rusijos pilietybę. Prieš 15 metų tas pats departamentas G.Vasiliauskui išdavė lietuvišką pasą, kai jis pateikė visus tuo metu būtinus dokumentus.

Apie pilietybės praradimą pulkininkas leitenantas sužinojo būdamas Afganistane. Jis teigė nerimavęs - grįždamas į tėvynę kovo mėnesį bijojo, kad gali būti neįleistas į Lietuvą. "Žmogus grįžo tapęs niekuo", - apibūdino situaciją krašto apsaugos ministro patarėjas, tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas.

Savitas zondavimas?

Pasak teisininkų, jei G.Vasiliauskas kreiptųsi į Rusijos ambasadą ir atsisakytų šios šalies pilietybės, po pusmečio galėtų atgauti Lietuvos pilietybę. Tačiau visą laiką, kol būtų tvarkomi formalumai, jis negalėtų tarnauti kariuomenėje.

Kita vertus, pulkininkas leitenantas iš principo nenori kreiptis į ambasadą: "Aš negaliu atsisakyti Rusijos pilietybės, nes taip pripažinčiau, kad aš ją turiu! Esu Lietuvos pilietis ir turiu teisę juo būti! Buvau Kosove, kai šis kraštas paskelbė nepriklausomybę. Gal aš jau ir Kosovo pilietis?! Gal ir tos pilietybės turiu atsisakyti?"

D.Žalimas, mėginęs įsivaizduoti save G.Vasiliausko vietoje, taip pat piktinosi: "Kodėl turėčiau atsisakyti to, ko neturiu?! Rusų reikalas, ką jie apie mane galvoja." Pasak teisininko, Lietuvoje galioja mūsų įstatymai, o ne Rusijos. "Atiduoti Lietuvos karininką į Rusijos ambasados rankas tolygu atverti kelią jo verbavimui!" - sakė D.Žalimas. "Ar jis turi eiti į ambasadą ir prašyti "būkit malonūs"? O jie jam gal atsakys, kad būsime malonūs, jei ir tu mums būsi malonus?" - antrino A.Gutauskas. KAM teisininkams keistai atrodo aplinkybė, kad anksčiau ambasada atsakydavo, jog G.Vasiliauskas nėra Rusijos pilietis, o dabar pakeitė nuomonę.

Paklaustas, ar Rusija nepradeda taip tvarkytis mūsų kariuomenėje (juk galima daugiau aukštų karininkų paskelbti Rusijos piliečiais ir išvyti juos iš tarnybos), A.Gutauskas sakė: "Kartais pagalvoju, ar tai nėra savitas zondavimas. Jei pavyks su vienu, ką gali žinoti, kiek dar atsiras tokių žmonių? Yra daug karininkų, kurie iki 1992-ųjų vasario gyveno Rusijoje."

Pažeidžia tarptautinę teisę

G.Vasiliauskas sako esąs labai dėkingas KAM už paramą - ministerija dalyvauja teisme kaip trečiasis asmuo. Nors jį teko nušalinti nuo valdybos viršininko pareigų ir atimti parašo teisę, G.Vasiliauskas išliko projekto karininku Afganistanui - tad pragyvenimo šaltinį išsaugojo. Paklaustas, kaip be paso keliaus į Afganistaną, karininkas gūžtelėjo pečiais: "Keliaus kiti, kol čia viskas išsispręs."

Vakar teisme kalbėjęs D.Žalimas teigė, kad valstybė turėtų ginti savo pilietį, ir piktinosi Migracijos departamento pozicija. Pastarojo atstovas ir teisme kartojo oficialiąją savo darbovietės poziciją - esą departamentas negali ginčyti Rusijos ambasados raštų ir jais pasitiki. Tačiau KAM teisininkai teigia, kad šiuo atveju Migracijos departamentas privalėjo suabejoti rusų informacija, nes ji pažeidžia tarptautinės teisės normas.

Migracijos departamentui D.Žalimas turi ir daugiau priekaištų. Pavyzdžiui, pasak jo, departamentas savo raštuose netiksliai cituoja Konstitucinio Teismo (KT) nutarimus iškraipydamas jų esmę.

G.Vasiliausko rusiškos pilietybės pripažinimas pažeidžia tarptautinę teisę ir 1991 metų Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių pagrindų sutartį. Joje rašoma, kad abiejų valstybių piliečiai gali laisva valia pasirinkti pilietybę.

Darys įtaką likimams

"Migracijos departamento pozicija prieštarauja Konstitucijai ir Kovo 11-osios aktui, kuriame skelbiama, kad Lietuva yra nepriklausoma valstybė!", - kategoriškai pareiškė ministro patarėjas. Rusiškos pilietybės pripažinimas dėl to, kad žmogus turėjo sovietinę pilietybė, Lietuvos institucijoms neturi galioti. Lietuva buvo okupuota, o pagal tarptautinę teisę okupuotų teritorijų gyventojams pilietybės primesti negalima.

Sovietų Sąjungos pilietybė Lietuvos piliečių atžvilgiu yra niekinė - tai yra pripažinęs Konstitucinis Teismas. Todėl, pasak D.Žalimo, Migracijos departamentas, pripažindamas tariamą G.Vasiliausko Rusijos pilietybę, prieštarauja ir KT.

Migracijos departamento pareigūnai vakar nepanoro komentuoti šios istorijos remdamiesi tuo, kad be asmens sutikimo negali apie jį kalbėti.

Kariuomenės vadas Valdas Tutkus irgi nenorėjo komentuoti situacijos, kol teismas neišnagrinėjo skundo. Jis tepasakė: "Sudėtingas klausimas. Tai gali paveikti daugelio likimus".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"