TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Afrikos pabėgėliams plačiai atverti durų neskubama

Briuselio siūlymas Europos Sąjungos (ES) valstybėms solidariai pasiskirstyti į Senąjį žemyną plūstančius prieglobsčio prašytojus Lietuvoje sutiktas be entuziazmo. Kyla daugybė klausimų: ar mūsų šalis būtų finansiškai pajėgi priimti ir integruoti pabėgėlius, ar jie patys norėtų čia atvykti, kaip į tai reaguotų visuomenė?

Europos Komisijos (EK) pristatytoje Europos migracijos darbotvarkėje išdėstytos priemonės, kurių bus nedelsiant imamasi siekiant įveikti Viduržemio jūroje susidariusią krizę. Kad padėtų ES valstybėms, į kurias plūstelėjo migrantai iš Afrikos, Artimųjų Rytų, Lietuvai siūloma kasmet priimti 207 pabėgėlius.

Solidarumo idėją teigiamai vertina ir politikai, ir ekspertai. Tačiau abejojama, ar ne per didelę naštą sprendžiant šią „karštą“ problemą bandoma užkrauti Lietuvai.

Spręs ES vadovai

EK siūlo įgyvendinti laikino paskirstymo mechanizmą, skirtą asmenims, kuriems reikia tarptautinės apsaugos ES teritorijoje. Pagal jį kiekviena Bendrijos narė turėtų priimti ir integruoti pabėgėlius iš trečiųjų šalių, daugiausia Afrikos ir Artimųjų Rytų.

Migrantų paskirstymas būtų nustatytas remiantis tam tikrais kriterijais, atspindinčiais valstybės narės galimybes priimti ir integruoti prieglobsčio prašytojus: atsižvelgiant į gyventojų skaičių, bendrąjį vidaus produktą (BVP), vidutinį pateiktų ir patenkintų prieglobsčio prašymų skaičių, nedarbo lygį. Lietuva, kaip siūloma, turėtų išnagrinėti 1,16 proc. visai Europai tenkančių prieglobsčio prašymų. Išsamiau dėl EK siūlymo bus tariamasi birželį rengiamoje ES Vadovų Taryboje.

Norėtų papildomų pinigų

Premjeras Algirdas Butkevičius sakė pritariantis EK pozicijai, kad šiam klausimui reikia skirti daugiau dėmesio, nes imigrantų iš Afrikos antplūdis - visos ES reikalas. Jis priminė, jog Lietuva, kiek leidžia galimybės, jau dabar prisideda prie Viduržemio jūroje vykdomų operacijų.

Pasak A. Butkevičiaus, sprendimą dėl galimo pabėgėlių paskirstymo po ES šalis turėtų priimti valstybių vadovai. Taip pat jis svarstė, kad EK galėtų numatyti papildomus asignavimus migrantus priimančioms šalims. Tada būtų lengviau spręsti einamąsias problemas, apgyvendinti žmones, galbūt vėliau suteikti jiems galimybę įsidarbinti. Kartu premjeras pažymėjo, kad imigrantai, jei Lietuva ir sutiktų juos įsileisti, kažin ar norėtų atvykti į mūsų šalį.

Solidarumas pagal galimybes

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Balsys teigė, jog vienareikšmiško atsakymo dėl pabėgėlių iš Afrikos priėmimo nėra. Jis sutiko, kad reikia solidarizuotis su ES ir pagelbėti sunkiausioje padėtyje dėl migrantų atplūdžio atsidūrusioms Italijai bei Maltai. „Kita vertus, privalome įvertinti savo galimybes juos priimti, integruoti. Kol kas neturime deramų programų, kaip integruoti tuos žmones, nes iki šiol nejautėme didesnio jų antplūdžio. Be to, man ne visai žmoniškai skamba pabėgėlių, dažniausiai bėgančių iš nelaimės zonų ar nuo labai vargano gyvenimo, lyg kokių daiktų skirstymas po visą ES. Juk palikdami savo šalį jie tikriausiai žino, kur norėtų nuvykti, prisiglausti. Nežinome, ar pabėgėliai pageidautų prisiglausti Lietuvoje. Gal čia jiems per šalta, gal nepatinka kokia nors paramos sistema? Į visus šiuos dalykus reikia labai atsižvelgti“, - pabrėžė Seimo narys.

L. Balsio nuomone, šiek tiek pabėgėlių galime priimti. Tačiau parlamentaras akcentavo, kad vien priimdami juos nepanaikinsime bėgimo iš gimtųjų šalių priežasčių. Pavyzdžiui, ekonominių migrantų srautas gali niekada nesibaigti. „Akivaizdu, kad ES nepajėgi priimti visos Afrikos. Todėl reikia ieškoti priemonių ir siūlymų, kaip mes, visa ES, galėtume padėti toms šalims sustiprėti, kad pabėgėlių srautas sumažėtų“, - tvirtino jis.

L. Balsys taip pat priminė, jog klausimas dėl pabėgėlių priėmimo nėra aptartas šalies viduje, šių metų valstybės biudžete tam nenumatyta pinigų. Neaišku, ar Pabradės užsieniečių registracijos centras būtų pajėgus deramai priimti ir apgyvendinti papildomai kelis šimtus žmonių. Kalbėdamas apie mūsų visuomenės požiūrį, L. Balsys sakė nemanantis, kad ji labai ksenofobiška ir itin priešintųsi siūlymui priimti pabėgėlių. „Juolab kad kvalifikuotų darbuotojų mums trūksta, nes daug jų išvažiavę iš šalies. Tačiau nežinoma, ar pas mus atvyksiantys žmonės gali, moka ir nori dirbti“, - svarstė pašnekovas.

Ar užtikrinsime orų gyvenimą?

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkė Zita Žvikienė EK siūlymą irgi vertino nevienareikšmiškai. Ji sutinka, kad Lietuva turėtų priimti prieglobsčio prašytojus ir dalytis šia našta su kitomis ES valstybėmis. Bet parlamentarei kelia klausimų EK mūsų šaliai dabar numatyta migrantų kvota: „Manau, ji tikrai per didelė pagal šiandien Lietuvoje esančių pabėgėlių skaičių. Ko gero, mums tai būtų pernelyg didelė našta.“ Pasak politikės, Lietuvai dar reikėtų derėtis, kad būtų numatyta mažesnė prieglobsčio prašytojų kvota.

Be to, Z. Žvikienei kelia nerimą tai, kaip prieglobsčio prašytojai būtų nukreipiami į mūsų šalį, ar jie pageidautų čia atvykti. „Ar iš tiesų bus atsiklausta tų žmonių, ar jie nori vykti į šaltesnį regioną? Gal sunkesnis būtų ir socializacijos klausimas – ar iš tikrųjų turėsime galimybę užtikrinti jiems orų gyvenimą Lietuvoje taip, kaip pabėgėliai tikisi?“ - nerimavo Seimo narė.

Požiūris į imigrantus - neigiamas

Karolis Žibas. / Alinos Ožič nuotrauka

Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas Karolis Žibas pritaria EK siūlymui pasidalyti ES šalims migrantus. „Tačiau reikia suprasti, kad vien kvotų sistema problemos neišspręs. Būtina galvoti apie kiekvienos ES valstybės narės pajėgumą ne tik priimti pabėgėlius, bet ir juos integruoti“, - LŽ tvirtino jis.

Sociologas atkreipė dėmesį, kad Vidurio ir Rytų Europoje, vadinamosiose naujose ES valstybėse narėse, kuriose migrantų integracijos infrastruktūra dar nėra išplėtota, gyventojų nuostatos į atvykėlius yra labiau neigiamos negu teigiamos. „Mūsų visuomenė taip pat nelinkusi pritarti nei kultūrinei, nei socialinei, nei ekonominei Lietuvoje gyvenančių imigrantų naudai. Manau, ir dėl siūlomų kvotų didesnės dalies visuomenės reakcija greičiausiai bus neigiama“, - spėjo K. Žibas.

Vis dėlto daugiau kaip po 200 kasmet į Lietuvą atvyksiančių imigrantų, pasak sociologo, šalies socialinės sistemos neturėtų paveikti. „Šiam klausimui spręsti yra atskiri struktūriniai ES fondai, iš kurių skiriama lėšų žmonių atvykimo, priėmimo ir integracijos reikalams“, - pažymėjo ekspertas.

Pasak K. Žibo, ES valstybėms dalijantis pabėgėlius reikia spręsti ir kitus itin svarbius klausimus: stiprinti gelbėjimo operacijas Viduržemio jūroje, kovoti su prekeiviais žmonėmis, kurių suvilioti nelegalūs migrantai už didžiulis pinigus per Viduržemio jūrą nesaugiais laivais plukdomi į Europą, sudaryti galimybes asmenims prieglobsčio prašymus pateikti savo kilmės šalyse ir taip užtikrinti legalų migracijos kelią. „Taikant šias priemones problemą būtų galima šiek kiek sušvelninti. Bet išspręsti jos negalima vien dėl to, kad Afrikos valstybėse iki šiol vyksta didžiuliai kariniai konfliktai, žmonės persekiojami dėl politinių įsitikinimų“, - aiškino K. Žibas.

Priverstinis dalijimasis - abejotinas

Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė irgi įsitikinusi, kad sprendžiant nelegalių migrantų iš Afrikos problemą negalima ES pietinių valstybių palikti vienų. "Kai žiūri, kad viskas vyksta prie Viduržemio jūros, atrodo, gal ir nereikia dalytis tos naštos, bet įsivaizduokime, kad visa Ukraina per Baltarusiją pradeda plūsti į Lietuvą... Tada šis požiūris iškart pasikeistų!” - įsitikinusi ji.

Pasak A. Sipavičienės, ES šalys ir dabar dalijasi į Senąjį žemyną atklydusiais nelegaliais migrantais. Daugiausia pabėgėlių priima Vokietija ir Švedija, tačiau kitos ne itin aktyviai ir noriai sprendžia bendrą ES problemą. „Dalytis naštą reikia ir ne taip simboliškai, kaip iki šiol buvo daroma“, - pridūrė ji. Vis dėlto A. Sipavičienei kelia abejonių priverstinis, kvotomis nustatytų migrantų dalijimasis. „Kaip šis mechanizmas veiks, labai didelis klausimas“, - sakė pašnekovė. Esą neaišku, ką turėtume priimti, kaip migrantai būtų paskirstomi. „O kaip patys migrantai reaguos į priverstinį jų perkėlimą į nelabai patrauklų šaltą kraštą?“ - retoriškai klausė TMO Vilniaus biuro vadovė. Ji nedrįso spėti, kiek iš 207 į Lietuvą perkeltų pabėgėlių iš Afrikos liktų gyventi šalyje. „Lietuva ir dabar yra daugiau tranzito valstybė. Nors prieglobsčio prašoma, daugelio migrantų tikslas nėra likti čia. Nesame svajonių šalis!” - pažymėjo A. Sipavičienė.

Prieglobsčio prašosi Rytų kaimynai

Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau atveriamos durys prieglobsčio prašytojams, tačiau pabėgėlio statusą ir teisę nuolat gyventi šalyje gauna toli gražu ne kiekvienas užsienietis. Migracijos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį prieglobstis suteiktas 18 asmenų. Iš jų dviem (Rusijos piliečiui ir asmeniui be pilietybės) – pabėgėlio statusas, o kitiems – papildoma apsauga. Ją gavo Afganistano, Rusijos ir Ukrainos piliečiai.

Pernai prieglobstis Lietuvoje suteiktas 177 asmenims. 24 jų gavo pabėgėlio statusą (daugiausia Rusijos ir Afganistano piliečiai), 153 – papildomą apsaugą. 2014-aisiais iš viso sulaukta beveik 500 prašymų suteikti prieglobstį. Prieš dvejus metus prieglobstis Lietuvoje buvo suteiktas 137 asmenims, o prašymų priimta 399.

Pagal Lietuvos įstatymus asmuo, gavęs prieglobstį, apsaugomas nuo grąžinimo į valstybę, kurioje jam grėstų persekiojimas arba kitokie veiksmai, reikalaujantys apsaugos. Jei asmeniui suteikiamas pabėgėlio statusas, jam išduodamas Lietuvos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi ES. Asmeniui, gavusiam papildomą apsaugą, Lietuvoje leidžiama gyventi tik laikinai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"