TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Agentas Lakštutis praneša

2012 09 28 6:59
R.Ginevičius/Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Partijos "Tvarka ir teisingumas" kandidato į Seimo narius Romualdo Ginevičiaus biografija kupina mokslinių ir garbės vardų. Dvi kadencijas jis vadovavo Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU), penkerius metus buvo Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas. Tačiau rinkėjai nėra informuojami apie šio kandidato galimas sąsajas su KGB.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) internetiniame tinklalapyje Kgbveikla.lt nuo šių metų gegužės visuomenei pateikta KGB agentūrinio pranešimo, parengto pagal agento Lakštučio pasakojimą, faksimilė.

Partijos "Tvarka ir teisingumas" daugiamandatininkų sąraše devintas įrašytas R.Ginevičius LŽ prisipažino, kad šiame dokumente kalbama apie 1981-1982 metais vykusią jo stažuotę tuometėje Vokietijos Federacinėje Respublikoje (VFR). Tačiau buvęs VGTU rektorius, šiuo metu einantis Įmonių ekonomikos ir vadybos katedros vedėjo pareigas, septyniuose mašinraščio puslapiuose KGB operatyvinio įgaliotinio, vyriausiojo leitenanto Sigito Bliūdžiaus surašytą pokalbio su Lakštučiu atpasakojimą įvardija ne kaip bendradarbiavimą su KGB, o kaip "buitinę istoriją". Esą tokių istorijų dalyviais tapdavo visi į Vakarus išvykdavę stažuotojai.

"Matyt, apie tai man reikės papasakoti partijos pirmininkui Rolandui Paksui? Man reikės kreiptis į advokatą ir visa tai aiškintis", - jau antrąkart apsilankęs LŽ redakcijoje R.Ginevičius svarstė, kokių veiksmų imsis šiai istorijai iškilus į viešumą. Ir tikslinosi, ar dienraštis tikrai pasiryžęs tai paviešinti.

Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka/VGTU rektoriumi dvi kadencijas buvęs R.Ginevičius mano, kad ši istorija į viešumą iškilo jam sumanius kandidatuoti į Seimą.

Dvi versijos

Kas R.Ginevičių nešė į politinę galerą, kad dabar tenka viešai pasakoti praeitį? Per pirmąjį pokalbį su LŽ buvęs rektorius teigė, kad kandidatuoti į Seimo narius jį iš pradžių agitavo socialdemokratai. Tačiau abipusio konkretaus susitarimo nepasiekta. R.Ginevičius pageidavo garantijų, kad tikrai pateks į Seimą, bet jam buvo atsakyta, jog mokslininko poziciją kandidatų sąraše turėtų lemti ne susitarimas, o partijos nariai.

"Tada eiti į politiką pasiūlė R.Paksas. Sutarėme tvirtai, pasiūlė būti įrašytam devintu numeriu", - apie tai, kaip atsidūrė "tvarkiečių" gretose, pasakojo R.Ginevičius. Jis atviravo jau turintis ir planų, ką galėtų nuveikti Seime. Esą siūlytų priimti tokius įstatymus, kurie paskatintų gimstamumą šalyje, nes dabar tauta yra pasmerkta išnykti.

R.Ginevičius teigė su R.Paksu susipažinęs, kai šiam ketinta suteikti VGTU Garbės daktaro vardą. Tačiau nespėta - buvo pradėta apkaltos procedūra.

Kitą dieną R.Ginevičius apie savo atsiradimą politikų būryje pasakojo jau kitaip. Neva jo žmona Birutė, viena geriausių anglisčių Lietuvoje, R.Pakso žmonos paprašyta, anglų kalbos mokė Ingą Paksaitę, vėliau - ir europarlamentaru tapusį R.Paksą. "Per vieną pamoką R.Paksas mano žmonos pasiteiravo, ką dabar veikiu, ir paklausė, ar nenorėčiau tapti politiku. Pasvarsčiau: 10 metų dirbau rektoriumi, o dabar, esant katedros vedėju, durys savaitę neatsidaro. Tad kodėl nepasukus kitur? Paskambinau ir sutikau kandidatuoti jo partijos sąraše. Man labai patinka, kad R.Paksas laikosi žodžio", - dėstė kandidatas. R.Ginevičius tikino, kad šią pažinties su R.Paksu istoriją jam priminė žmona, kai abu studijavo iš redakcijos gauto Lakštučio agentūrinio pranešimo kopiją.

Dokumentas nesudomino

"Ar šio dokumento kopijoje nurodytų įvykių vienas dalyvių esate jūs? Ar jums ką nors sako slapyvardis Lakštutis", - po politinių aktualijų aptarimo LŽ žurnalistas R.Ginevičiui parodė 1982 metų sausio 18 dienos KGB agentūrinio pranešimo kopiją. Į popieriaus lapus žvilgsnį metęs pašnekovas teigė pirmąkart tai matantis, tačiau didesnio susidomėjimo neparodė: "Ai, tai dėl stažuočių." Ir pridūrė, kad slapyvardis Lakštutis jam pirmąkart girdimas.

"O kas tenai parašyta?" - pasiteiravo R.Ginevičius. Išgirdęs, kad tai KGB 1-ojo žvalgybos skyriaus, kuris užsiėmė lietuvių išeivijos, o nuo 1971 metų - politine žvalgyba, operatyvinio įgaliotinio S.Bliūdžiaus iš diktofono juostos iššifruotas agento Lakštučio pasakojimas apie jo stažuotę VFR, Miunchene, R.Ginevičius prisipažino, kad dokumento kopijoje kalbama būtent apie jo stažuotę.

"Gal visa tai surašyta remiantis mano ataskaita? Juk tokias ataskaitas kiekvienas iš užsienio grįžęs stažuotojas privalėjo parašyti ministerijai. Vienas ataskaitos egzempliorius patekdavo ir saugumiečiams", - vieną versijų, kaip galėjo atsirasti agentūrinis pranešimas, dėstė R.Ginevičius. Parodžius dokumente esančią pastabą, kad agentūrinis pranešimas "priimtas magnetine juosta, kuri vėliau buvo išmagnetinta", R.Ginevičius ėmė kalbėti jau kitaip. Jis nežinojęs, kad jo pokalbiai anksčiau galėjo būti įrašinėjami.

R.Ginevičius teigė nei prieš stažuotę VFR, nei vėliau nesilankęs KGB pastate ir nesusitikinėjęs su jokiais KGB karininkais.

"Prieš išvykdamas į Vokietiją lankiausi Aukštojo mokslo ministerijoje, kalbėjausi su vienu jos vadovų. Pavardės nepamenu, buvo toks storas vyras - visi žinojome, kad jis ministerijoje atstovauja saugumiečiams", - sakė R.Ginevičius. Paklaustas, ar jam nieko nesako Bliūdžiaus pavardė, mokslininkas iškart prisiminė su juo ne kartą bendravęs - ir pačioje ministerijoje, ir "kur tai kitur, prie ministerijos". R.Ginevičiaus teigimu, kas tuo metu buvo S.Bliūdžius ir kam jis atstovavo, jam nebuvo žinoma. Prieš išvykdamas į VFR iš šio žmogaus R.Ginevičius esą negavo jokių užduočių.

Faksimilės iš tinklalapio Kgbveikla.lt/Septynių puslapių dokumente KGB karininkui išdėstyta informacija apie R.Ginevičiaus VFR sutiktus tautiečius.

Kagėbistus vaišindavo

"Ieškoti galimybės ir sueiti į kontaktą su Lietuvos išeiviais, dirbančiais radijo stotyje "Laisvė"; užmegzti kontaktus su įdomias padėtis užimančiais užsieniečiais; rinkti informaciją, galinčią suinteresuoti valstybę", - tokios trys pagrindinės užduotys, anot KGB dokumento, iš pradžių buvo keliamos į dešimties mėnesių stažuotę išvykstančiam R.Ginevičiui. Stažuotojui atvykus į Maskvą, anot dokumento, "šaltinis", t. y. Lakštutis, susitiko su Valerijumi Nikolajevičiumi, kuris "patikslino šias užduotis ir paaiškino, kad pagrindinį dėmesį reikia skirti antram klausimui".

"Jokių užduočių nesu gavęs. Taip, prieš man išvykstant ne kartą ir Vilniuje, ir Maskvoje instruktavo, kaip elgtis, kaip išvengti galimų provokacijų", - aiškino R.Ginevičius. Jo teigimu, tokie kontaktai su KGB struktūroms atstovaujančiais asmenimis tuo metu buvo galimi. Tiesa, R.Ginevičius prisipažino, kad prieš jam išvykstant teko bendrauti su neretai į Lietuvą atvykdavusiais dviem KGB darbuotojais.

"Žinojome, kad negavę kyšio jie į užsienį išvykti neleis. Aš taip pat subtiliai buvau reketuojamas, man buvo užsimenama, kad reikalingos dovanos. Sakydavau, dovanų parvešiu, kai grįšiu. Neneigiu, maskviečius savo sąskaita esu vaišinęs restoranuose. Tačiau pinigų nedaviau. Vėliau sužinojau, kad abu už kyšių prievartavimą buvo nuteisti: vienas, regis, gavo 20, kitas - 10 metų kalėjimo", - pasakojo R.Ginevičius.

Jis teigė užduočių iš KGB negavęs ir Rusijoje, Smolenske, kur vyko būsimųjų stažuotojų mokymai. "Tenai mokė tik kalbos, rodė įvairius dokumentinius filmus apie būsimos stažuotės šalį", - sakė buvęs rektorius.

Mokėjo "profsąjungos mokestį"

1981-1982 metais stažuodamasis Miuncheno technikos universitete R.Ginevičius teigė gaudavęs stipendiją, kurią reikėdavo atsiimti Sovietų Sąjungos pasiuntinybėje Bonoje.

"Kiekvieną mėnesį reikėdavo važiuoti į Boną, kad sovietų pasiuntinybės darbuotojai žinotų, jog nesi paprašęs politinio prieglobsčio. Mes, stažuotojai, sakydavome, kad važiuojame mokėti profsąjungos mokesčio. Bonoje, tuometėje VFR sostinėje, buvo pasiuntinybės parduotuvė, kurioje prekės kainavo trečdaliu pigiau", - pasakojo R.Ginevičius. Esą tai buvo vienas svarbiausių stimulų važiuoti į pasiuntinybę. Pašnekovas neneigė, kad per kiekvieną vizitą jo klausdavo, ar nebuvo provokacijų, su kuo teko susitikti, bendrauti.

"Mus buvo įspėję, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios "dega" stažuotojai, - alkoholis ir moterys. Nurodė šių dalykų vengti", - stažuotės VFR aplinkybes prisiminė R.Ginevičius. Jis papasakojo istoriją, kurioje, jo manymu, jis galėjo tapti provokacijų auka.

"Einu gatve tamsiu paros metu, matau, prie elektros stulpo prigludusi, net jį apsikabinusi stovi moteris. Visiškai nuoga. Man dilgt - sušals, gal ją apgobti paltu ar švarku? Tačiau vidinis balsas įspėjo - o jei tai provokacija? Sustojau po medžiais, kur elektros lempos šviesa nepasiekia, ir laukiu, kas bus toliau. Moteris stovi, aplink - nė gyvos dvasios. Matau, atokiau, per keliasdešimt metrų, stovi autobusiukas tamsintais langais. Po kiek laiko jis pajudėjo stulpo link, o jam sustojus, moteris įlipo į vidų", - atsiminimais dalijosi R.Ginevičius.

Tačiau KGB agentūriniame pranešime teigiama, jog sovietų pasiuntinybėje Bonoje "šaltiniui net buvo pabrėžta, kad darbą pagal pirmąją užduotį, t. y. radijo stotį "Laisvė", reikia net truputį pristabdyti, kadangi šios užduoties atlikimas siejamas su didele rizika". Suprask - agentas Lakštutis gali būti demaskuotas.

"Jokios užduoties Bonoje nesu gavęs, niekas su manimi iš pasiuntinybės darbuotojų apie "Laisvės" radijų ir jame dirbančius lietuvius migrantus nėra kalbėjęs", - LŽ sakė R.Ginevičius.

LŽ archyvo nuotrauka/KGB archyvus tyrinėjęs A.Anušauskas tvirtina aptikęs ir daugiau sovietinio saugumo dokumentų - net iš Atgimimo laikotarpio, kurie surašyti remiantis Lakštučio pranešimais.

Iš atminties neišdilo

Birutė Skeberdienė, Pauliukevičienė, Audra Eder, Mečislovas ir Rudolfas Landasai, - tai išeiviai iš Lietuvos, kurie maloniai į savo būrį buvo priėmę R.Ginevičių. Jis ir šiandien mena šias pavardes, teigia, su kai kuriais iš tų asmenų dar nenutraukęs ryšių. Visi šie žmonės minimi ir Lakštučio pranešime.

"Jai apie 30 metų. Su savo vyru faktiškai negyvena. Charakteris ekscentriškas, pasileidėlė, nori labai prabangiai rengtis", - taip Lakštučio pranešime charakterizuojama A.Eder. Teigiama, jog Lakštučiui pavyko sužinoti, kad A.Eder, neseniai išrinkta VFR lietuvių emigrančių moterų tarybos pirmininke, į Vokietiją atvyko iš Kauno prieš keletą metų, tačiau kokia jos ankstesnė pavardė, šaltiniui sužinoti nepavyko.

"Gintarą Buivį galima charakterizuoti kaip perėjūną. Šaltiniui pats pasakojo, kad JAV mokėsi miškininkystės, tačiau mokslų nebaigė. Paskui neva kariavo Vietname, pastaruoju metu niekur nedirba, nes pinigai neva didelio vaidmens neatlieka", - dar vieno išeivio charakteristika Lakštučio pranešime.

"Tai buitinio pobūdžio pasakojimai", - R.Ginevičius nesutiko, kad agentūrinis pranešimas apie jo stažuotę VFR ir susitikimus su išeiviais iš Lietuvos būtų įvardytas kaip bendradarbiavimas su KGB. "Juk šioje ataskaitoje jokių žvalgybinių duomenų nėra, tik pasakojimai apie žmones", - argumentavo jis.

R.Ginevičiaus teigimu, susitikimai su tautiečiais neretai būdavę prie alaus bokalo, apie politiką nebuvo kalbama. "Man ne kartą buvo nurodomas vienas lietuvis, su kuriuo turėčiau būti atsargesnis. Jis neva sovietų agentas", - sakė galbūt būsimas Seimo narys. Esą emigravę tautiečiai jį laikė vienminčiu.

Pažintis užsitęsė

1982 metų agentūriniame pranešime teigiama, kad Lakštutis susipažino su "įdomios padėties" vokiečiu Betzleriu, anksčiau dirbusiu Miuncheno technikos universitete. Mokslinį darbą laikinai metęs vokietis įsidarbino vienoje iš tuo metu didžiausių VFR tunelių ir antžeminių statinių projektavimo bei statybos firmų "Holcman".

Lakštučio teigimu, vokietis atviravo labai norintis atvažiuoti į Sovietų Sąjungą ir teiravosi, ar negali pasinaudoti Lakštučio privačiu kvietimu. "Požiūris į SSRS lojalus, nors jo tėvas karo metais buvo mūsų belaisvis", - KGB agentūriniame pranešime charakterizuojamas ponas Betzleris.

Viename viešai publikuojamų KGB dokumentų išvardyti KGB agentai, kurie 1998 metais žada vykti į Vakarų valstybes. Prie Lakštučio slapyvardžio pateikiama nuoroda, kad jis ketina vykti į Vokietiją.

"Taip, tais metais mudu su žmona buvome išvykę į Vokietiją. Užsidirbti. Gal mėnesį, gal du dirbome pas tą patį Betzlerį, su kuriuo susiklostė draugiški santykiai. Už uždarbį nusipirkome automobilį "Opel Omega" - tais metais Lietuvoje tai buvo ir naujiena, ir prabanga. Taip pat pirkome televizorių. Vokietis dar klausė, kam jis mums reikalingas, negi negalime Lietuvoje nusipirkti. O ką Lietuvoje tuo metu buvo galima nusipirkti? Kiaušinių parduotuvėse nebūdavo", - pasakojo R.Ginevičius ir tvirtino, kad nei prieš kelionę, nei po jos nebuvo susitikęs su jokiu KGB atstovu. "Jiems reikėjo ataskaitos, jie ir surašė žinodami, kad rengiamės važiuoti", - tokią versiją dėsto R.Ginevičius.

Ar su KGB buvusiu operatyviniu įgaliotiniu S.Bliūdžiumi R.Ginevičiui taip ir neteko nė karto nuo 1981 metų susitikti? Ne - kratė galvą pašnekovas. Keliskart perklaustas atsiminė. Taip, prieš kelerius metus S.Bliūdžius, prisistatęs vienos iš Vilniuje veikiančių turizmo agentūrų vadovu, skambino ir prašė tarpininkauti gaunant nemokamas vizas baltarusiams. "Mes peržiūrėjome sąrašą ir pasakėme, kad tarpininkauti negalime, kadangi jame daugiau dėstytojų negu studentų", - paskutinį kontaktą su S.Bliūdžiumi prisiminė būsimasis politikas.

Žodį turėtų tarti teismas

R.Ginevičius pabrėžė, kad Lakštučio slapyvardžiu parengta  informacija nėra jo bendradarbiavimas su KGB. Ar būsimasis politikas, prisipažinęs, kad beveik viskas, kas surašyta S.Bliūdžiaus pranešime, yra iš jo žodžių, turi pagrindo taip teigti?

"Čia ir arkliui aišku, kad bendradarbiavo", - paklausta, koks turėtų būti R.Ginevičiaus statusas, LŽ sakė LGGRTC direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Pašnekovės teigimu, faktą, kad R.Ginevičius bendradarbiavo su KGB, turėtų nustatyti teismas. "Paaiškėjus Lakštučio istorijai, Vyriausioji rinkimų komisija turėtų kreiptis į mūsų centrą, mes - į teismą", - pažymėjo T.B.Burauskaitė.

"Ar kartais ne apie Lakštutį bus kalba?" - Seimo narys Arvydas Anušauskas iškart atspėjo, kas slypi už LŽ prašymo išaiškinti, ar agento pasakojimą apie stažuotę KGB darbuotojui galima įvardyti kaip bendradarbiavimą su sovietine represine organizacija.

KGB archyvus Lietuvoje tyręs istorikas LŽ tvirtino, kad Lakštutį teismas turės pagrindo įvardyti kaip sąmoningai bendradarbiavusį su šia struktūra.

"Šią Lakštučio situaciją žinau, tik man buvo keista, kad žmogus anksčiau neprisipažino bendradarbiavęs su KGB, tai nuslėpė ir kandidato į Seimą anketoje. Tačiau ne mažiau keista, kad rado drąsos prisipažinti žurnalistui, jog dokumente - jo autentiškos ataskaitos perpasakojimas. Mano tyrinėti KGB dokumentai leidžia teigti, kad Lakštučio agentūrinių pranešimų archyve yra ne vienas. Vienas pastarųjų, kiek pamenu, datuojamas Atgimimo laikotarpiu - kalba eina apie šio agento pranešimus apie Vilniaus inžineriniame ir statybos institute (dabar VGTU - aut.) įsisteigusios Persitvarkymo sąjūdžio grupės veiklą", - sakė A.Anušauskas. Anot jo, rasti dokumentai įrodo daugkartinius Lakštučio ir KGB kontaktus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"