TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Agresyvūs psichikos ligoniai nesutramdomi

2007 11 21 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Psichikos ligonių padarytų nusikaltimų bylos nagrinėjamos jiems nedalyvaujant. Aukų artimuosius smaugia ne tik bejėgiškumo ašaros, bet ir abejonės, ar tuščiame teismo posėdžių salės narve vietoj ligonio neturėtų sėdėti tie, kurie kuria tragedijas brandinančius įstatymus?

Kauno apygardos teismas vakar įteisino Vytauto Didžiojo universiteto menotyros specialybės absolvento Jono Širvinsko priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis. Šis 37 metų kaunietis pripažintas kaltu pernai liepą nužudęs savo tetą, aukščiausios kategorijos gydytoją Marijoną Laimutę Širvinskaitę.

J.Širvinskas 70-metės moters patykojo rytą jai einant į darbą - Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninę. Gydytoja buvo užpulta dviejų vos per 20 metrų atsilikusių bendradarbių akivaizdoje. Egzekucija truko kelias akimirkas. M.L.Širvinskaitės gyvybės Kauno medicinos universiteto klinikų neurochirurgams išgelbėti nepavyko.

Šio šiurpaus išpuolio priešistorė, sudėtingas jo tyrimas ir Kauno rajono teisėsaugininkų pastangos bent kuriam laikui nuo visuomenės izoliuoti progresuojančių psichikos sutrikimų turintį J.Širvinską apnuogino Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo, kurio naujausių pataisų įkaite visuomenė tapo prieš 6 metus, netobulumą.

Dviguba gynyba

Ir velionės artimieji, ir bendradarbiai kaip vienintelį įtariamąjį nurodė jos sūnėną. J.Širvinskas buvo sulaikytas 2 paroms, tačiau tetos laidotuvių išvakarėse, šiai dar merdėjant, jis buvo paleistas. J.Širvinskas viską neigė ir turėjo alibi - esą tuo metu, kai buvo užpulta teta, pusryčiavo pas kaimynystėje gyvenančius tėvus. Be to, jau sulaikius J.Širvinską Kulautuvoje pasklido gandai apie pušyne vėl pastebėtą kaukėtą žmogystą su daiktu, panašiu į metalinį strypą, rankoje. Jo paieškoms buvo skirta per šimtas Vidaus tarnybos 1-ojo pulko karių su tarnybiniais šunimis ir Kauno rajono policijos pareigūnų. Kelias valandas trukęs pušyno "šukavimas" rezultatų nedavė. Taip ir liko neaišku, ar tai buvo vaikų įaudrintos vaizduotės padarinys, ar kas sąmoningai bandė pareigūnus suklaidinti.

Teisme J.Širvinskui atstovavęs vienas garsiausių Kauno advokatų Ričardas Girdziušas prašė nepripažinti, kad jo ginamasis nužudė tetą. Esą tiesioginių įkalčių nėra. Nesvarbu, kad po kelių savaičių sulaikytas antrą kartą J.Širvinskas prisipažino ir net parodė, kur, bėgdamas iš nusikaltimo vietos, išmetė kirvį. Ko vertas psichikos ligonio prisipažinimas?

Teroras be pertraukos

Pergudrauti J.Širvinską teisėsaugininkams pavyko tik padedant nužudytosios dukrai. Po motinos žūties pusbrolio taikiniu tapo ji. Tai tik patvirtino įtarimus, kad veikiama pagal tą patį planą, kurio tikslas - išsireikalauti iš giminės moralinę kompensaciją už esą vaikystėje patirtą skriaudą. J.Širvinskas teigė negalintis atleisti už tai, kad, jo tėvui geriant, užuot padėjusi vos kelių mėnesių kūdikį auginančiai marčiai, močiutė pinigais šelpė kooperatinį butą stačiusią savo dukrą.

Pasak M.L.Širvinskaitės dukros, motina jai ne kartą skundėsi iš miegų žadinusiais telefono skambučiais. Skambinantysis padėdavo ragelį vos jai atsiliepus. Dienos metu medikė buvo terorizuojama dar įžūliau. Dukters teigimu, po kiekvienos tokios atakos motina apie savaitę negalėdavo sureguliuoti šokinėjančio kraujo spaudimo.

Kantriai registravusi visus nesibaigiančius išpuolius, medikė nusprendė kreiptis į policiją. Pareigūnai iškvietė sūnėną pokalbio. Tai buvo viskas, ką jie galėjo padaryti.

Visuotinis bejėgiškumas

Po pokalbio policijoje sūnėnas ėmėsi dar rafinuotesnio teroro. Dabar jis laukdavo tetos prie namų, netikėtai išlįsdavo iš krūmų ir, sekdamas iš paskos, tyliai, kad girdėtų tik persekiojamoji, kalbėdavo: "Teta, jums bus labai blogai. Jūs turite dukrą ir anūkę. Visoms bus blogai. Aš jus perspėju." Įbauginta medikė net buvo įsigijusi dujų balionėlį.

Ieškant išeities iš šios vis labiau slegiančios situacijos, buvo sušauktas giminės susirinkimas, tačiau atsakymo, kaip tokio rūpesčio atsikratyti, taip ir nebuvo rasta. Giminėje, kuri tik šį tą buvo girdėjusi apie J.Širvinskui diagnozuotą psichikos sutrikimą, nei psichiatrų, nei psichologų nėra. Žinota tik tiek, kad jam paskirti vaistai depresijai ir kitoms nervų ligoms gydyti, kurių sūnėnas nenorėjo vartoti. Tai, konstatuodama savo bejėgiškumą, patvirtino ir jo motina, į kurią terorizuojama brolienė bandė kreiptis pagalbos. Jai tebuvo likę gyventi 2 savaitės. Bendradarbių žiniomis, paskutinį kartą pagalbos į policiją ji kreipėsi naktį prieš nužudymą.

Šiandien J.Širvinsko tėvai kaltę linkę versti psichiatrams, laiku nepaguldžiusiems sūnaus į ligoninę, kurioje jis buvo gydytas 2 kartus. Tada, kai bandė nuodytis. Neatmetama galimybė, kad tuomet diagnozuotas psichikos sutrikimas gali būti susijęs su prieš 7 metus avarijoje patirta galvos trauma. Baiminantis, kad sūnus vėl nepakeltų prieš save rankos, buvo prašyta pakartotinės medikų pagalbos, tačiau šie atsakę, kad, kol to neįvyko, jį galima paguldyti į ligoninę tik pačiam sutikus. Tokia 2001 metais Seimo priimtų Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pataisų esmė.

Antras dublis

Jau praėjus dviem savaitėms po tetos laidotuvių policija J.Širvinską sulaikė pakartotinai. Taip galbūt buvo užbėgta už akių kitai žmogžudystei. Šįkart auka galėjo tapti vienturtė L.M.Širvinskaitės dukra. Policija J.Širvinsko nė minutei neišleido iš akių. Į pasimatymą su pussesere jis atvyko neatpažįstamai užsimaskavęs. Susitikimo atomazga įvyko nusiviliojus pusseserę į nuošalesnę vietą. Išgirdęs, kad ši neatnešė pinigų ir nerado jokio darbo, J.Širvinskas puolė ją mušti. Aukai pradėjus šauktis pagalbos, užpuolikas pabėgo. Pusseserė įsitikinusi, kad jis tiesiog nespėjo panaudoti kažkokio atsinešto ginklo.

Iš naujos nusikaltimo vietos sprunkantis J.Širvinskas pateko į policijos pasalą, surengtą netoli jo namų. Ir šį kartą pakeliui jis spėjo nusimesti maskuotei dėvėtus benamio skarmalus.

Iš pradžių išpuolis prieš pusseserę įvertintas kaip viešosios tvarkos pažeidimas, tačiau, prokuroro Vitoldo Guliavičiaus prašymu, teismas jį perkvalifikavo į nežymų sveikatos sutrikdymą. Esą panašiau, kad toks ir buvo išpuolio tikslas. J.Širvinsko advokatas dėl to nesiginčijo. Prašydamas nepripažinti, kad ginamasis nužudė ir pusseserės motiną, jis prašė J.Širvinskui neskirti gydymo griežto stebėjimo sąlygomis, skiriamo asmenims, padariusiems labai sunkų nusikaltimą, o tik bendro stebėjimo. Belieka priminti, kad į bendro stebėjimo sąlygas Kauno psichiatrijos ligoninėje perkeltas Paulius Navickas, žinomas Gestapo pravarde, nesunkiai šią vasarą atsidūrė laisvėje.

Skirtos 3 ekspertizės

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija savo nutartyje gydyti J.Širvinską griežto stebėjimo sąlygomis rėmėsi trijų psichiatrinių ekspertizių išvadomis. Nusikaltimus, kuriais jis įtartas, tyrę pareigūnai prisipažino nenorėję tikėti, kad šis inteligentiškų manierų be galo ramus ir nuosekliai mintis dėstantis asmuo - psichikos ligonis. To nesiryžo konstatuoti ir panašių įtarimų turėję Žiegždrių psichiatrijos ligoninės specialistai. Kad J.Širvinskas - haliucinacijų persekiojamas ir visuomenei labai pavojingas ligonis, nustatė Utenos ekspertinio skyriaus psichiatrai, tyrę jį ne vieną mėnesį. Vėliau tai patvirtino ir Centrinės teismo psichiatrijos komisijos Vilniuje specialistai.

Pagal šiuo metu Lietuvoje veikiantį Psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, tokių sutrikimų turintys asmenys, atsisakantys gydytis patys, gali būti prievarta patalpinti į psichiatrijos ligoninę tik tada, kai bando nusižudyti ar kelia realų pavojų aplinkiniams. Tačiau stacionare, į kurį juos tokiais atvejais atveža vadinamosios 16-osios brigados medikai, be pačių ligonių sutikimo jie gali būti laikomi tik 2 paras. Šioms pasibaigus privalu kreiptis į teismą, kad jis leistų pavojų sau ir aplinkiniams keliantį pacientą gydyti toliau. Jo gydymas ligoninėje su grotomis prilyginamas laisvės atėmimui. O ir 16-oji brigada atvyksta tik siautėjančio ligonio artimųjų arba policijos kvietimu. Į kaimynų ar pašalinių asmenų iškvietimus ji turi teisę nevykti.

J.Širvinsko, kaip ir kitų teismų nutartimis priverstinai gydomų sunkius nusikaltimu padariusių ligonių, laikymo už grotų sąlygos turi būti peržiūrimos kas pusmetį. Kas 6 mėnesius psichiatrai privalo kreiptis į teismą dėl jų pratęsimo arba pakeitimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"