Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Aiškinasi, ar policijoje nediskriminuojami vyrai

 
2016 12 09 6:00
"Nevienodi fizinio pajėgumo reikalavimai taikomi ir skirtingo amžiaus pareigūnams, tad tikrai tai ne diskriminacija.“
"Nevienodi fizinio pajėgumo reikalavimai taikomi ir skirtingo amžiaus pareigūnams, tad tikrai tai ne diskriminacija.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, įžvelgusi nelygybės apraiškų, pradėjo tyrimą, ar policijoje dirbančioms moterims taikomi mažesni nei vyrams fizinio pasirengimo reikalavimai nėra lygių galimybių įstatymo pažeidimas.

Šalies policijoje įsidarbinę vyrai dirba nepalyginti sunkiau nei moterys, nors abiejų lyčių pareigūnų atlyginimai vienodi. Tai tvirtina į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą savo ir kolegų vardu kreipęsis policininkas. Jo manymu, neteisinga, kad policijos pareigūnų vyrų darbas yra sulygintas su moterų triūsu. Skundą parašiusio policininko teigimu, abiejų lyčių policijos pareigūnų lygybę galėtų užtikrinti vienodi vyrams ir moterims fizinio pajėgumo reikalavimai.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistams skundas pasirodė pagrįstas, todėl ėmėsi jo tyrimo. Tačiau „Lietuvos žinių“ kalbinti šalies policijos atstovai tvirtino, kad ir pareigūnai vyrai, ir pareigūnės deramai susidoroja su vienodomis užduotimis, tad policijoje vyrai tikrai nediskriminuojami.

Jaučia diskriminaciją

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyriausioji specialistė Mintautė Jurkutė pabrėžė, jog skundo autorius akcentavo, kad policijos darbe užprogramuota nelygybė. Visų pirma taip yra todėl, kad į tas pačias pareigas skiriamiems dirbti, o vėliau karjerą darantiems abiejų lyčių pareigūnams keliami nevienodi fizinio pasirengimo reikalavimai. „Skundo autorius teigia, kad dirbdami tą patį darbą vyrai dažniau atlieka sunkesnę ir pavojingesnę darbo dalį, nes yra fiziškai pajėgesni. Nepaisant rizikos darbe, jie gauna tokį patį atlyginimą“, – sakė M. Jurkutė. Anot jos, skundo autorius teigia, kad užprogramuotą nelygybę galėtų panaikinti abiejų lyčių pareigūnams keliami vienodi fizinio pasirengimo reikalavimai. „Kalbama apie tai, kad de jure tarsi užtikrinta lygybė, tačiau de facto jos nesama. Būtent tai tirs Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistai“, – sakė šios tarnybos atstovė.

Anykščių rajono policijos komisariato (PK) Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė Aušra Staškevičienė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog turėdama 30 metų darbo policijoje patirtį gali užtikrinti, kad šioje sistemoje dirbantys vyrai ir moterys (net jei šios pagal kūno sandarą paprastai būna fiziškai silpnesnės) savo darbą atlieka vienodai gerai. „Apmaudu dėl vis dar pasitaikančio požiūrio, kad policija – jėgos struktūra. Taip nėra. Net tramdant nusikaltėlį daug labiau reikia psichologinio pasirengimo bei dvasios tvirtybės negu fizinės jėgos“, – sakė ji. Pareigūnė pabrėžė, jog moterų fiziologija išties skiriasi nuo vyrų, tad natūralu, kad joms keliami mažesni fizinio pajėgumo reikalavimai. „Tačiau nevienodi fizinio pajėgumo reikalavimai taikomi ir skirtingo amžiaus pareigūnams, tad tikrai nemanau, kad tai būtų diskriminacija“, – sakė A. Staškevičienė.

Išimčių nedaro

Rokiškio rajono PK viršininkas Eugenijus Šopis tikino galintis pateikti daug pavyzdžių, kai jo vadovaujamos pareigūnės aplenkdavo vyrus ir pirmos atsidurdavo grėsmingų įvykių sūkuryje. „Niekada nė vienos grandies pareigūnams vyrams nesu skyręs sunkesnės užduoties nei moterims ir galiu patvirtinti, kad ir vyrai, ir moterys su užduotimis susidoroja vienodai“, – sakė Rokiškio rajono PK viršininkas. Jis akcentavo, kad būta daugybės atvejų, kai nusikaltėliai greičiau reagavo būtent į pareigūnių reikalavimus. „Moterys pareigūnės turi daugiau diplomatijos nei vyrai, todėl jos lengviau sprendžia problemas“, – teigė E. Šopis.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė tvirtino nė kiek ne neabejojanti, kad ir pareigūnas vyras, ir pareigūnė yra vienodai pasirengę atlikti užduotis: „O dirbdami komandoje ar poroje jie būna lygiaverčiai porininkai.“ Pasak jos, negalinčios dirbti policijoje moterys ir nedirba ten. „Policijoje negali dirbti silpni žmonės“, – pabrėžė L. Soščekienė. Pasak jos, tik su policijos darbu nesusidūrusi visuomenė gali manyti, kad policininkei lengviau pasipriešinti negu policininkui. „Fizinė jėga – pareigūnui toli gražu ne esminis reikalavimas“, – pabrėžė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė.

Beprasmės pretenzijos

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Remigijus Rudminas neabejojo, kad kolegų policijos pareigūnų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai išdėstytos pretenzijos dėl neva diskriminacinių reikalavimų skirtingų lyčių pareigūnų fiziniam pasirengimui – beprasmės ir betikslės. „Niekada nebuvau susidūręs su tuo, kad pareigūnės savo pareigas būtų atlikusios blogiau nei vyrai“, – sakė komisariato vadovas.

Klaipėdos rajono PK viršininkė Rasa Stasiulaitienė prisipažino, kad pati galėtų nesunkiai įveikti ir kolegoms vyrams taikomus fizinio pasirengimo normatyvus, bet nemano, jog dėl to būtų vertesnė už kitas koleges. „Vadovaudama komisariatui atsižvelgiu į tai, kad vyrai ir moterys skiriasi savo fizine sandara, tad stengiuosi daugiau vyrų nusiųsti į patrulinę, konvojaus tarnybas. O moterys puikiai dirba tyrėjomis, kur reikalinga kitokia ištvermė ir būtinas tvirtas psichologinis pasirengimas“, – aiškino komisariato viršininkė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"