TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Aiškinsis, ar tautinėms mažumoms gera Lietuvoje

2015 07 16 6:00
Aiškinantis tautinių mažumų padėtį, numatyta apklausti Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų, Visagino ir Klaipėdos savivaldybių gyventojus. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Vyriausybė nurodė ištirti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų padėtį. Esą pastaraisiais metais pasikeitus situacijai, taip pat ir geopolitinei, pravartu išsiaiškinti, kaip mūsų šalyje gyvena bei į visuomenę integruojasi kitų tautybių žmonės.

Kultūros ministerija jau paskelbė atitinkamą viešąjį pirkimą. Nurodoma, kad tyrimu bus siekiama išanalizuoti Lietuvoje gyvenančių tautinėms mažumoms priklausančių asmenų poreikius, susijusius su jų integracija į šalies visuomenę. Įvertinus situaciją bus parengta speciali Tautinių mažumų tapatumo išsaugojimo ir integracijos į Lietuvos visuomenę 2016-2022 metais plėtros programa.

Apklaus gyventojus

Tikimasi, kad tyrimas padės įvertinti tautinių mažumų integraciją į šalies gyvenimą, nustatyti pilietinį aktyvumą, su neformaliuoju švietimu susijusias problemas, priemones, reikalingas jų tapatumui išsaugoti. Taip pat norima išsiaiškinti, kaip tautinės mažumos vaizduojamos žiniasklaidoje. Ketinama analizuoti nacionalinėje spaudoje ir interneto portaluose vyraujančią tematiką apie lenkus, rusus, žydus, pagrindinius jų šaltinius, nuomonių formuotojus, straipsnių turinio ypatumus (nepakantumo raišką, įvardijamas grėsmes, pasikartojančias retorines frazes ir su jomis siejamas tipines asociacijas).

Aiškinantis tautinių mažumų padėtį, numatyta apklausti Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų, Visagino ir Klaipėdos savivaldybių, kuriose gyvena daugiausia tautinių mažumų atstovų, gyventojus.

Geopolitinės situacijos įtaka

Kultūros ministro atstovės spaudai Dalios Vencevičienės teigimu, tyrimas bus atliekamas Vyriausybės pavedimu. Anot jos, per aštuonerius ankstesnės strategijos įgyvendinimo metus tautinių mažumų padėtis, poreikiai ir valstybės interesai šioje srityje pasikeitė. „Kadangi situacija pasikeitė ir geopolitiškai, reikia išsiaiškinti, kaip tautinės bendruomenės laikosi šiuo metu, kas yra jų autoritetai, kaip jos vertina žiniasklaidą, švietimo sistemą“, - pažymėjo D. Vencevičienė.

M. A. Pavilionienė.

Pagal šio tyrimo išvadas bus formuojama Tautinių mažumų tapatumo išsaugojimo ir integracijos į Lietuvos visuomenę 2016-2022 metais plėtros programa. D. Vencevičienė sakė, kad iki šiol vykdyta nemažai tautinių mažumų integracijos projektų. Tačiau visų problemų jie neišsprendė. Bene daugiausia rūpesčių kelia romų integracija. „Vis dėlto jaučiame tam tikrą pagerėjimą: atsirado įstaigų, projektų, kurie keičia situaciją, ateina iniciatyvų iš nevyriausybinių organizacijų. Pokytis yra. Tačiau tai subjektyvūs mūsų pastebėjimai iš to, kiek susiduriame su ataskaitomis ir projektais“, - aiškino ji.

Nesantaika žiebiama dirbtinai

Seimo Žmogaus teisių komiteto narės Marijos Aušrinės Pavilionienės nuomone, tautinių mažumų padėties tyrimas yra reikalingas. Pirmiausia tam, kad būtų galima įrodyti, jog tam tikri mūsų šalies veikėjai politizuoja tautinių mažumų klausimą. „Nemanau, kad Lietuvoje tarp tautinių grupių yra kažkokia neapykanta. Tokie politikai kaip Valdemaras Tomaševskis ar kai kurie Seimo nariai dirbtinai žiebia nesantaiką. Todėl reikalingas tyrimas tam, kad būtų galima įrodyti, kad Lietuvoje tautinės mažumos, mano manymu, gyvena santarvėje“, - teigė socialdemokratė.

Esą dėl Rusijos veiksmų mūsų šalyje gal kiek paaštrėjo įtampa dėl rusų tautinės mažumos. Tačiau M. A. Pavilionienė akcentavo, kad požiūris į viską priklauso nuo žmogaus mentaliteto ir išsilavinimo. Parlamentarė pritarė, kad problemiška yra romų socialinė integracija, kuri vyksta labai lėtai arba apskritai nevyksta. „Daug kalbame, buvo sudarytos kelios programos romams, bet jos, man atrodo, labai naivios: kalvystės, menų, užuot padėjus žmonėms socialiai prisitaikyti. Svarbiausias čia – suteikti romų vaikams išsilavinimą ir laužyti senus jų įpročius, nes jie vengia lankyti mokyklą arba truputį palankę meta“, - akcentavo politikė.

M. A. Pavilionienė sutinka, kad reikalinga tautinių mažumų integracijos strategija. Tačiau jai nepriimtinas tuo pat metu keliamas tikslas dėl etninio tapatumo gryninimo. „Žmonės turėtų suprasti, kad jų tautinis paveldas yra ir kitos tautinės grupės paveldo praturtinimas. Esu prieš tautinį grynumą. Negaliu pakęsti, kai dirbtinai išgryninamas tautinis tapatumas, iškeliamas ant pjedestalo ir rodoma, kokie mes unikalūs, vieninteliai. Nėra nė vienos tautos ar etninės grupės, kuri viena galėtų išlikti XXI amžiuje. Visi turi gyventi kartu, bendradarbiauti, puoselėti bendrą kultūrą“, - pabrėžė M. A. Pavilionienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"