TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Aistros dėl girių supriešino ir miškininkus

2011 03 16 0:00
Rimanto Petriko nuotrauka

Siūlymus reformuoti krašto miškininkystę jos vadovai vadina valstybės turto draskymu, o konfliktus pradėjo analizuoti teismai.

Palanki ši žiema buvo miškininkams: nors pusnynai užklojo miškus dar gruodį, vėliau jie šiek tiek aptirpo ir medkirčiai galėjo sėkmingai darbuotis. Žiemą jie skuba padaryti kuo daugiau, nes pavasaris jau lipa ant kulnų. Paukščiams sugrįžus prasidės jų tuoktuvės ir jauniklių perėjimo metas, kurio neturi trikdyti pjūklų kauksmas.

Nacionalinių parkų ir kai kurių kitų saugomų teritorijų miškuose jau nuo kovo 1 iki rugpjūčio 1 dienos draudžiami pagrindiniai miško kirtimai ir medienos ištraukimas. Pavasarį stoja keleto mėnesių kirtimų pertrauka ir kitų kategorijų miškuose.

Kirtimų padaugės

2010 metų rezultatai rodo, jog dauguma krašto urėdijų pelningai dirbo ir spaudžiant pasaulinei ekonomikos krizei, nors pajamos ir sumažėjo daugiau negu trečdaliu, be to, 2010 metų rugpjūčio škvalas valstybiniuose miškuose padarė maždaug 25 mln. litų nuostolių. Tačiau dauguma stichijos padarinių jau likviduoti, šiemet bus želdinamos kirtavietės.

Kadangi medienos pardavimo kainos didėjo, urėdijų pelno mokestis 2010 metais siekė 9 mln. vietoje planuotų 2 mln., o iš viso pervesta į valstybės iždą 20 mln. litų. Tačiau šiemet urėdijoms į biudžetą teks sumokėti dar daugiau - 78 mln. litų, nes neseniai įsigaliojusios Miškų įstatymo pataisos urėdijoms nustatė didesnius mokesčius nuo pajamų už parduotą nenukirstą mišką ir žaliavinę medieną. Dabar jie siekia 15 procentų. Daugiau bus mokama ir pelno mokesčio.

Šiemet planuojama valstybiniuose miškuose iškirsti puse milijono kubinių metrų medienos daugiau negu pernai. Ugdomųjų kirtimų metinę apimtį ketinama padidinti 230 tūkst. kubinių metrų - iki prieš 5-10 metų buvusios apimties, taip pat 500 ha padidinti minkštųjų lapuočių kirtimus. Tai leis kasmet medienos perdirbimo pramonei ir energetikos įmonėms papildomai patiekti apie 120 tūkst. kubinių metrų apvaliosios medienos.

Generalinio miškų urėdo Benjamino Sakalausko teigimu, šios kirtimų užduotys realios, nes pastaraisiais metais jos sudarė 60-65 proc. mokslininkų apskaičiuoto leistino kiekio.

Prašė išskirtinių sąlygų

Tačiau valstybinių miškų prižiūrėtojams nestinga ir kritikų. Kaip informuojama Generalinės miškų urėdijos (GMU) interneto tinklalapyje, jau daugiau nei dvejus metus tęsiasi kryptingas valstybinių miškų sistemos puolimas. Kai kurie stambieji medienos perdirbėjai bandė išprašyti iš Vyriausybės, kad medieną urėdijos jiems parduotų išskirtinėmis sąlygomis.

Kai tai nepavyko, nuskambėjo Laisvosios rinkos instituto siūlymas valstybinius miškus privatizuoti - neva privatūs miškai geriau prižiūrimi. "Už viso to slypi vienos verslo grupės noras įkelti koją į valstybinius miškus", - teigia GMU atstovai.

Tačiau ir šiam siūlymui nepritarė tiek valdžia, tiek visa visuomenė, todėl, pasak GMU atstovų, imtasi kitų kovos su valstybine miškininkyste būdų - siekiama pakeisti jos vadovus, o į jų vietas pasodinti savo žmones. Tam pasitelkiami ir iš darbo atleisti miškų urėdai.

GMU įsitikinusi, jog taip bandoma diskredituoti valstybinių miškų sistemą bei jos vadovus, sudaryti palankias sąlygas valstybiniams miškams išdraskyti. Ši valstybės institucija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Kolegos susitinka teisme

Konfliktai persikėlė ir į teismus. Pernai iš Ignalinos miško urėdo pareigų atleistas Vergantas Valiukas per teismą siekia susigrąžinti buvusį postą. Be to, V.Valiukas apkaltino GMU pateikus neteisingą informaciją vienam iš internetinių portalų. Dėl to paties į teismą kreipėsi ir buvęs generalinis miškų urėdas Gintaras Gibas.

GMU atstovų teigimu, 2010 metų pavasarį atlikus auditą Ignalinos miškų urėdijoje paaiškėjo sistemingi neteisėti apvaliosios medienos pardavimo atvejai - dėl to buvo prarasta didelės vertės valstybės turto. Tuometinis miškų urėdas V.Valiukas daliai ūkio subjektų leido pardavinėti medieną, nors jie turėjo didelių skolų. Tai Prekybos apvaliąja mediena taisyklių reikalavimų pažeidimas. Daliai tokių skolininkų buvo iškeltos bankroto arba restruktūrizavimo bylos.

GMU V.Valiuką kaltina ir neteisėta veikla plečiant medelyną - savavališkai iškertant valstybinės reikšmės mišką, statant pastatus bei apmokant rangovams už neatliktus darbus. 2010 metų balandį generalinis miškų urėdas B.Sakalauskas atleido V.Valiuką iš urėdo pareigų.

Kitokie priekaištai G.Gibui, kuris vadovavo GMU ją įsteigus 1996 metais, vėliau buvo paskirtas generalinio miškų urėdo pavaduotoju. GMU atstovai tvirtina, jog jis leidęs Vakarų medienos grupės (VMG) įmonėms parduoti medieną net tuomet, kai šio koncerno skolos urėdijoms siekė daugiau kaip 10 mln. litų. Kai kurios urėdijos šių pinigų taip ir neatgavo.

Viename iš raštų urėdijoms G.Gibas barė urėdus, kad jie nepakankamai aprūpina fanermedžiu VMG valdomą "Klaipėdos medieną", ir nurodė padidinti faneros gamybai skirtos medienos apimtį. "Sudarykite realų medienos fanerai tiekimo grafiką ir praneškite AB "Klaipėdos mediena", - nurodoma G.Gibo pasirašytame rašte.

Buvęs Ignalinos miškų urėdas Edmundas Kapturauskas prisimena, kaip urėdai buvo suagituoti tiekti medieną skolose skęstančiai bendrovei "Rietavo baldai". G.Gibas tuo metu jau dirbo VMG.

"Tuo metu "Rietavo baldai" buvo skolingi Ignalinos miškų urėdijai daugiau nei 30 tūkst. litų, todėl medienos tiekimą šiai įmonei nutraukėme. Tačiau įmonė surengė pasitarimą, į kurį, be manęs, pakvietė Šiaulių, Raseinių, Kupiškio ir kitus urėdus", - sakė E.Kapturauskas.

Pasak jo, pasitarime urėdams aiškinta, kad padėtis gamykloje pagerėjo ir esą greitai bus grąžintos visos skolos. "Apie tai kalbėjo labai įtikinamai. Mes apsidžiaugėme ir patiekėme medienos su atsiskaitymo grafiku, bet įmonė mums nesumokėjo nė lito, o skolos išaugo iki 115 tūkst. litų. Po nustatyto termino praėjus 20 dienų, tiekimą nutraukėme. Rudenį paaiškėjo, kad "Rietavo baldai" bankrutuoja, bet mes įmonę dar iki tol buvome padavę į teismą ir už skolas prisiteisę apie 130 tūkst. litų", - sakė buvęs urėdas.

Su milijoninėmis skolomis urėdijoms už valstybinę medieną bankrutavo ir Šilutės rajone veikusi "Interflex", "Girių bizono" pirmtakė "Eglė", daug skolinga liko "Klaipėdos mediena" ir kitos bendrovės. Dauguma jų medieną ėmė skolon būdamos jau ant bankroto slenksčio ir žinodamos, jog pinigų urėdijoms negrąžins.

Pasak GMU atstovų, kas galėtų paneigti, kad tie bankrotai nebuvo tyčiniai? Iš viso medienos perdirbėjai valstybinių miškų tvarkytojams tuomet buvo skolingi per 40 mln. litų.

Nelanksčios taisyklės

Tačiau V.Valiukas pateikė LŽ dokumentą, įrodantį, jog bendrovėms "Interflex", "Eglei", "Rietavo baldams" jo vadovavimo Ignalinos miškų urėdijai laikais mediena nebuvo parduodama, o "Girių bizonui" ji tiekiama ir šiandien, nes ši ir "Grigiškės" yra vienintelės krašto bendrovės, kurios perka plokščių medieną.

Pasak V.Valiuko, dauguma pirkėjų, kuriems Ignalinos urėdija tiekė medieną skolon, pavyzdžiui, Dūkšto vidurinė mokykla ir kiti, vis dėlto atsiskaitė ir urėdija nuostolių nepatyrė. "Žinoma, pagal Prekybos apvaliąja mediena taisykles privalėjome nutraukti medienos tiekimą įsiskolinusiai Dūkšto mokyklai, tačiau ar žmoniška būtų šaldyti vaikus?" - klausė buvęs urėdas.

Jo nuomone, jei urėdijos paraidžiui laikytųsi nelanksčių Prekybos mediena taisyklių, jos pridarytų nuostolių sau ir valstybei. Vis dėlto urėdas pripažino, jog bankrutavusi UAB "Baltaraistis" liko skolinga urėdijai 135 tūkst. litų.

V.Valiukas nesutinka plėtęs urėdijos medelyną neteisėtai. "Ligi tol medeliai augo trijose girininkijose, sumanėme padaryti centrinį medelyną. GMU tai leido, patvirtino planą ir būsimas išlaidas. Iškirtus apie 10 arų miškelio, jo vietoje buvo paruošta aikštelė medelyno ledainės statybai. Už šiuos darbus ir sumokėjome rangovui, nors objekto dar nebuvo ir negalėjo būti", - tvirtino buvęs Ignalinos urėdas.

Skolos neišvengiamos

"Esu kategoriškai prieš valstybinių miškų privatizavimą ir kompleksinės valstybinio miškų ūkio veiklos išardymą", - LŽ tvirtino miškininkas G.Gibas.

Pasak jo, nesąžininga lyginti 2002 metų medienos rinką su šiandienine. "Tuo metu nebuvo jokių kitų pirkėjų, tik didelės valstybinės įmonės. O 10 mln. litų skola sudarė tik apie 5 proc. valstybinio miškų ūkio metinių pajamų", - taip kaltinimą jam dėl medienos perdirbėjų skolos urėdijoms komentavo G.Gibas.

Pasak jo, būtent anuomet ir buvo išauginti šiuo metu sėkmingai lietuvišką medieną perdirbantys ir valstybinio miškų ūkio rodiklius gerinantys vidutiniai bei smulkūs nacionaliniai gamintojai. Tokia kryptis ir buvo nurodyta anuometinės LR Vyriausybės veiklos programoje "Miškų ūkio ir medienos perdirbimo pramonės sektoriaus vystymas".

Dabar medienos perdirbėjų nemažai ir perdirba bei gamina jie daug ką - nuo žaislų iki baldų. "Tačiau nuo 2006 iki 2010 metų šioje srityje veikiančių ūkio subjektų sumažėjo nuo 778 iki 655. Uždarytos 123 įmonės. Ar tai gerai?" - klausė G.Gibas.

Jis pastebėjo, jog žinios apie pirkėjų skolas urėdijoms neskelbiamos. "Matyt, yra nemažų skolų ir paskelbti jas politiškai nepatogu. Tai gal ne tik G.Gibo laikais skolų buvo? Kvaila jas slėpti, nes tai natūralus ekonomikos procesas", - aiškino miškininkas.

Buvusio ilgamečio Ignalinos urėdo E.Kapturausko prisiminimus G.Gibas pakomentavo taip: "Patogu savo bėdas kitiems nurašyti. Kodėl urėdas nepasakoja, kaip važinėjo į GMU su prašymais padėti "iškišti" prikirstą medieną. Tai kodėl kerti mišką, jeigu nežinai, kur parduosi? Kodėl jis neprisimena, kad išeidamas iš pareigų "nurašė" apie 400 tūkst. litų?"

Balaganas nebestebina

"Kai aš dirbau Miškų ūkio ministerijoje, stengėmės būti vieningi", - taip apie miškininkų ginčus LŽ sakė buvęs miškų ūkio ministras profesorius Vaidotas Antanaitis.

Šis daugelio miškininkų autoritetas sakė nesistebįs aistromis: "Žmonės dabar pagedę, suklestėjo begalinis gobšumas. Balaganas ir žemės ūkyje, aplinkosaugos, švietimo, sveikatos apsaugos bei kitose srityse."

V.Antanaitis pradėjo vadovauti Miškų ūkio ministerijai vos atkūrus Lietuvai nepriklausomybę ir gynė Lietuvos girias nuo privatizavimo. "Buvau įsitikinęs, kad miškas yra visos lietuvių tautos turtas, todėl turi likti valstybinis. Mes norėjome sukurti kompleksą - kad viskas, kas susiję su mišku, net medienos tiekimas, popieriaus, baldų gamyba ir panašiai būtų vienose rankose, o ne atiduota laukinei rinkai, kaip yra dabar. Ne viskas pavyko", - apgailestavo profesorius.

Buvusio miškų ūkio ministro nuomone, miškininkai, o ir visa Lietuva, jau pavargo nuo reformų. "Daug labiau negu reformų reikia, kad intrigos baigtųsi. O viena ar kita miškininkystės sistema - nedidelis skirtumas. Pasaulyje žinoma daugybė miškų valdymo formų, tačiau Lietuvoje vis trokštama revoliucijų: tai švietimą, tai sveikatos apsaugą reformuoja, bet nieko geresnio nepadaro. Juk svarbiausia - žmonių padorumas ir kultūra", - kalbėjo profesorius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"