TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Akcija „Saugi vasara“ kvietė rūpintis vaikų saugumu

2016 08 05 14:30
Organizatorių nuotraukos

Vakar Vingio parke vykusi Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos inicijuota akcija „Saugi vasara“ pritraukė būrį vaikų  ir tėvelių. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidento Artūro Bakšinsko teigimu, šia akcija siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų saugumą Lietuvoje. Pasirodo, Lietuvos vaikai yra nesaugiausi visoje ES. 

Akcijos metu labiausiai norėta atkreipti vaikų dėmesį į saugumą, stiprinti jų supratimą apie saugų elgesį vasaros metu. Vaikai buvo kviečiami nupiešti kaip jie įsivaizduoja saugią vaikystę.

Dar iki renginio visi Lietuvos darželiai ir mokyklos siuntė vaikų priešinius, kurie kartu su renginio metu nupieštais vaikų darbais buvo vienai dienai iškabinti Vingio parke ant medžių.

Kol vaikai piešė, renginį stebėjo ir piešinius skaičiavo nepriklausoma komisija, kaip ir numato rekordus fiksuojančios agentūros „Factum“ reikalavimai. Buvo pasiektas naujas gausiausios vaikų piešinių parodos rekordas – iš viso parodoje po atviru dangumi buvo eksponuojamas 1861 piešinys.

Nacionalinės savanoriškos tarnybos „Voluntarius LT“ savanoriai paramedikai, pasitelkę manekenus ir reikiamą įrangą, parke surengė gyvas pamokas, kaip elgtis, kai nelaimės vis dėlto nepavyksta išvengti – kaip padaryti dirbtinį kvėpavimą ir padėti skendusiam vaikui, ką daryti susilaužius ranką ar išsinarinus koją, kaip elgtis nusideginus ir pan.

Nacionalinės savanoriškos tarnybos "Voluntarius LT" savanoriai paramedikai mokė vaikus kaip suteikti pirmąją pagalbą/Organizatorių nuotraukos

Paramedikų pasirodymą vaikai stebėjo labai susikaupę ir susidomėję bei nekantraudami laukė savo eilės, kada galės kartu su paramedikais mokytis suteikti pirmąją pagalbą, išmokti sutvarstyti draugui ranką, kaip išgelbėti skęstantį draugą. Paramedikams paklausus, kokiu pagalbos numeriu reikėtų skambinti atsitikus nelaimei, vaikai vieningai sušuko: „112“. Nors mažieji supranta, ką reikėtų daryti nelaimės atveju, vis dėlto Lietuvoje nelaimingų atsitikimų, nuo kurių nukenčia vaikai, skaičiai dideli, o vasarą traumų ir nelaimingų atsitikimų tik padaugėja.

„Vien pernai Lietuvoje nelaimingų atsitikimų metu mirė 42 vaikai nuo 1 iki 17 metų, o pagrindinės mirties priežastys buvo transporto įvykiai, uždusimai ir skendimai. Tai beprasmės nepaprastai skaudžios mirtys, kurių galėjo ir nebūti“, – teigė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas A. Bakšinskas.

Be tragišką baigtį turėjusių nelaimingų atsitikimų, pernai apie 83 tūkst. vaikų pateko į gydymo įstaigas dėl įvairių traumų – nukritimų, galvos sužalojimų, rankų ir kojų lūžių, nudeginimų, nusiplikinimų ir įvairiausių kitų nelaimių. Pasak A.Bakšinsko, tai reiškia, kad įvairias traumas pernai patyrė maždaug kas šeštas vaikas Lietuvoje.

Stiprinti tėvų sąmoningumą

„Norisi atkreipti ne tik vaikų, bet ir tėvų, darželio auklėtojų, mokytojų dėmesį. Ir ne tik į skaudžią statistiką, bet ir mokyti, priminti, ką daryti įvykus nelaimingam atsitikimui, kaip suteikti vaikui pagalbą, ką daryti, kad būtų išvengta skaudžių pasekmių ir vaikas būtų išgelbėtas. Tai šiandien ir demonstruoja „Voluntarius LT“ savanoriai paramedikai, – sakė A. Bakšinkas.

Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvoje šiandien tėvai pirmiausia skuba apdrausti savo fizinį turtą, o ne vaikus. Tačiau dažnai patyrusiems traumą vaikams dažnai prireikia reabilitacijos, kad greičiau pasveiktų ir būtų išvengta neigiamų sveikatos padarinių ateityje. Deja, atžalų neapdraudę tėvai dažnai neturi pinigų jų gydymui.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas/Organizatorių nuotraukos

„Apdraustų vaikų Lietuvoje yra tik 15 proc. Skubama drausti vaiką tik tada, kai pirmą kartą įvyksta nelaimė. Draudimo įmokoms sumokama labai nedaug, o nauda yra didžiulė, todėl mes, draudikai, raginame tėvus į tai atkreipti dėmesį ir pasirūpinti, kad vaikai nutikus nelaimei gautų tinkamą gydymą ir pagalbą“, – pasakojo A. Bakšinksas.

Pasak jo, vakarietis draudžia save ir vaikus, nes tai padeda jam jaustis saugesniam, o saugumas, kaip parodė šiemet paskelbtas Jungtinių Tautų laimės indeksas, yra vienas svarbesnių dalykų, kad žmogus jaustųsi laimingas. Deja, vidutinė gyvybės draudimo įmoka per metus skaičiuojant vienam gyventojui Lietuvoje vis dar yra bemaž trylika kartų mažesnė, nei ES vidurkis.

Mokyti nuo mažens

Nors vaikai labai „užsidegę“ mokėsi daryti dirbtinį kvėpavimą, kaip taisyklingai sutvarstyti galvą, nacionalinės savanoriškos tarnybos „Voluntarius LT“ direktorius Rimantas Mikalauskas ragino mokytis ir vaikų tėvelius.

„Aš siūlau ir tėvams įsitraukti, pabandyti padaryti dirbtinį kvėpavimą, pasikalbėti su paramedikais ir užduoti klausimų, nes manau, kad jų tikrai turite. Ar tikrai kiekvienas žinote, ką reikia daryti nelaimės atveju?“ – klausė R. Mikalauskas.

Jo manymu, šiandien daugelis suaugusiųjų vargu ar galėtų suteikti pirmą pagalbą ištikus nelaimei. Nemažai jų net nežino, ką reikia daryti, kai žmogus nualpsta, ką jau kalbėti apie žmogaus skendimą ar kūno lūžius. Todėl negalima reikalauti, kad ir vaikai žinotų kaip padėti kitam ar išvengti nelaimių.

„Tikriausiai sutrikdytumėte ne vieną suaugusį, jei paklaustumėte, ką reikia daryti, kai nualpsta žmogus. Šiandien per vieną interviu televizijoje pasakė, kad reikia duoti pauostyti amoniako, bet tai yra visiška nesąmonė, nes amoniaku nudeginsi kvėpavimo takus. O reikia tiesiog pakelti kojas į viršų. Ir per nežinojimą kartais galima žmogų ne išgelbėti, bet priešingai – jam pakenkti. Gatvėje juk daugybė nelaimių atsitinka, o žmonės praeina pro šalį, bet ne dėl to, kad jie nenori padėti, jie tiesiog nežino, kaip padėti arba yra tai pamiršę. Iš kur vaikai gali tuomet žinoti kaip padėti?“ – sakė R. Mikalauskas.

Buvo pasiektas naujas gausiausios vaikų piešinių parodos rekordas – iš viso parodoje po atviru dangumi buvo eksponuojamas 1861 piešinys/Organizatorių nuotraukos

Jis pridūrė, kad vaikai jau darželyje turėtų būti mokomi kaip suteikti pirmąją pagalbą, ką daryti nelaimės atveju, ugdyti jų suvokimą apie saugią aplinką, pasakoti kaip išvengti nelaimingų atsitikimų ir kas tai apskritai yra.

„Turėtume pradėti vaikus jau darželyje šviesti apie saugumą. Saugi aplinka, mokymas ir tėvų kontrolė, mano nuomone, turi būti ugdomi nuo mažens. Tada išvengsime nelaimingų atsitikimų, nes vaikai žinos, kaip negalima elgtis, jie jau turės suvokimą, kas yra saugi aplinka, kaip padėti kitam. Mokėjimas suteikti pagalbą, užtikrinti saugią aplinką, ugdo ir kitus vertybinius dalykus – vaikas išmoktų atsižvelgti į šalia esantį, jam padėti. Gal tai net padėtų mažinti smurtą ir patyčias mokyklose, nes vaikai būtų mokomi pastebėti vieni kitus, norėtų mokytis saugioje aplinkoje“, – pasakojo R. Mikalauskas.

Anot jo, jau ankstyvoje vaikystėje išmokus suteikti pagalbą nelaimės atveju, įtvirtinus supratimą apie saugumą, galėsime garantuoti, kad ir suaugus bus padedama šalia esančiam.

„Toks ugdymas keičia paties žmogaus požiūrį į kitą žmogų, į aplinką, visuomenę. Vaikai taptų pilietiškesni, bendruomeniškesni“, – sakė R. Mikalauskas.

Važinėti dviračiu tik sulaukus 14

Vasara – „traumų sezonas“, nes daugiausiai vaikų susižeidžia šiltuoju metų laiku: žaisdami komandinius žaidimus, važinėdami dviračiu, laipiodami, bėgiodami jie gali visiškai netikėtai susižaloti. Tačiau, atėjus rudeniui, padidėja eismo įvykių, per kuriuos daugiausia nukenčia vaikai.

„Vaikai vasarą leidžia kaimuose, nebūna miestuose ir kai rugsėjį grįžta į mokyklą, būna dar labai atsipalaidavę ir išsiblaškę. Rudenį maži vaikai dažniausiai nukenčia kaip pėstieji. Bet vasarą jie irgi patenka į eismo įvykius, nes ne visus tėvai yra įspėję, gal net ne visi tėvai žino, kad važinėti gatvėje dviračiu galima tik nuo 14 metų, iki tol galima minti tik savo kieme. Tad dažnai būna, kad vaikai tiesiog išnyra prieš automobilį. Mažieji dažnai nedėvi šalmų, todėl traumos būna rimtos“, – pasakojo Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Bendruomenės pareigūnė Kristina Mačiulienė.

***

• Daugiau nei 1,1 tūkst. vaikų pernai patyrė traumas važiuodami dviračiu, o per 300 nukentėjo eidami per gatvę, dažnai – tiesiog pėsčiųjų perėjoje.

• 2015 metais dėl įvairių traumų į ligonines pateko daugiau nei 83 tūkst. vaikų arba kas šeštas Lietuvoje. Tai gerokai daugiau, nei yra gyventojų Alytuje (54 tūkst.).

• Pernai net 36 tūkst. vaikų patyrė traumas dėl nukritimų – susižalojo nukritę nuo laiptų, pakopų, stalų, žaidimų aikštelėse, čiuožyklose (ėjo, nugriuvo ir susilaužė ranką; paslydo ant ledo – išsinarino koją ir pan.).

• Vaikų nukritimai yra pagrindinė visų susižeidimų rūšis ir jų yra tiek daug, kad viršija per metus Lietuvoje gimstančių kūdikių skaičių.

• Kitos dažnesnės vaikų traumos: pernai užfiksuota daugiau nei 20 tūkst. įvairių vaikų galvos sužalojimų atvejų

• Daugiau nei 27 tūkst. pečių lanko ir rankos lūžių.

• 21 tūkst. klubų ir kojų sužalojimų.

• Dėl nudegimų į gydymo įstaigas pateko 2,2 tūkst. vaikų, o dar daugiau nei tūkstantis susižalojo apsipylę karštais skysčiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"