Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Akcizų svaigalams didinimas – lyg šūvis pro šalį

 
2016 12 07 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Naujosios Vyriausybės programoje daug dėmesio skiriama alkoholio vartojimui mažinti. To siekti, be kita ko, numatoma didinant akcizo mokesčio tarifus svaigalams. Ekspertai teigia, jog didesni tarifai savaime nereiškia mažesnio alkoholio vartojimo, ir įspėja, kad gali plėstis šešėlis, t. y. daugėti nelegalaus pilstuko ar kitų surogatų.

Užsibrėžus siekį didinti alkoholinių gėrimų akcizo tarifus užsimenama, kad surinktų lėšų dalis tektų socialinei reklamai, visuomenės sveikos gyvensenos įgūdžiams formuoti ir žiniasklaidos prarastoms pajamoms dėl svaigalų reklamos draudimo kompensuoti.

Artimiausiu metu numatoma imtis konkrečių veiksmų – siūlyti akcizų tarifus įvairių rūšių alkoholiui didinti kasmet iki 2020 metų ir galiausiai juos suvienodinti.

Abejoja nauda

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai šiemet paskelbtame mūsų šalies šešėlinės ekonomikos tyrime atkreipė dėmesį, jog nors Lietuvoje nominalus akcizų dydis nėra pats didžiausias tarp Europos Sąjungos (ES) šalių, akcizinės prekės dažnai yra gerokai pigesnės nei Vakarų Europos ar Skandinavijos valstybėse. Įvertinus žmonių pajamas Lietuvoje, šios prekės apmokestintos nemažai.

„Paprastai tariant, vidutinis danas ar vokietis už savo atlyginimą gali nusipirkti kur kas daugiau alkoholio nei vidutinis lietuvis“, - „Lietuvos žinioms“ aiškino LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas./LLRI nuotrauka

„Pagal pragyvenimo lygį akcizai Lietuvoje ir taip yra dideli. Jeigu padalytume akcizo dydį iš vidutinių pajamų, matytume, kad alkoholio įperkamumas mūsų šalyje ir taip yra ganėtinai mažas. Paprastai tariant, vidutinis danas ar vokietis už savo atlyginimą gali nusipirkti kur kas daugiau alkoholio nei vidutinis lietuvis“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Kalbant apie alkoholio įperkamumą turima omenyje tai, kokią dalį (procentais) vidutinių mėnesinių pajamų reikia išleisti norint sumokėti akcizą už 10 litrų etilo alkoholio. Šis rodiklis rodo, kad Lietuvoje reikia skirti 27 proc., Latvijoje – 25 proc., Estijoje – 23 proc. vidutinių mėnesinių pajamų minėtam akcizui sumokėti, o kaimynėje Lenkijoje – 21 proc., Švedijoje – 20 proc., Suomijoje – 18 proc. tokių pajamų.

LLRI vadovas darė prielaidą, kad jei legalaus alkoholio kainos tampa per didelės, dalis žmonių ieško nelegalių svaigalų – surogatų arba kontrabandos.

„Mūsų tyrimo duomenimis, apie 16 proc. šalyje suvartojamo stipraus alkoholio – nelegalus. Dėsningumas čia paprastas: kuo mažiau žmonės gali įpirkti legalaus alkoholio, tuo daugiau vietos atsiranda nelegaliam“, – pažymėjo Ž. Šilėnas.

Jis taip pat kėlė klausimą, ar „valstiečių“ užmojai iš tiesų duotų apčiuopiamų rezultatų siekiant Lietuvą padaryti sveikesnę ir blaivesnę.

„Akcizų didinimas yra labai netaikli priemonė, nes ji nukreipta į visus. Ir į tuos, kurie geria nedaug, ir į tuos, kurie geria nesustodami. Čia ir yra didysis paradoksas. Kainoms pakilus, nedaug geriantys žmonės galbūt gers dar mažiau. Bet juk jie nėra tie, kurie sukelia problemų ar tragedijų. Tie, kurie geria kiekvieną dieną, gers ir toliau, tik pigesnį ar nelegalų alkoholį. Jei alkoholis – tavo gyvenimo būdas ir tikslas, ar mesi girtauti tik todėl, kad parduotuvėje alkoholis pabrangs?“ – svarstė LLRI vadovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kitose šalyse žmonės geria mažiau, nors pagal kainas ir atlyginimus vidutinis ES pilietis svaigalų gali nusipirkti daugiau. Esą pietinėse senosiose ES šalyse narėse ir atlyginimai didesni, ir vynas pigesnis (nes vynui netaikomas akcizas), tačiau, pavyzdžiui, vidutinis prancūzas nėra prasigėręs.

Paskatins prekybos turizmą

Legalaus verslo aljanso prezidentas Romas Apulskis taip pat įsitikinęs, kad jeigu legalūs produktai ims brangti, šešėlinis verslas ims klestėti. Jo manymu, valdžios planai didinti akcizus gal ir nėra drastiški, bet reikšmingi, o dėl to gali atsirasti paskata imtis šešėlinio verslo.

„Valdančioji dauguma turėtų nuosekliau žiūrėti į mokesčių didinimą. Alkoholio verslas bet kuriuo atveju yra legalus. Radikaliai didinant akcizus, gali kilti ir įmonių bankrotų, o tai darbo vietų bei pajamų iš mokesčių praradimas“, – galimas neigiamas pasekmes šalies ekonomikai įvardijo R. Apulskis.

Jo žiniomis, pastaraisiais metais reikšmingai akcizus alkoholiui didino Estija. Ten esą mažiau svaigalų parduodama. Kita vertus, daug alkoholio Estijoje visada pirkdavo suomiai, o dabar jie, atplaukę į Taliną, autobusiukais alkoholio pirkti važiuoja į Latviją. R. Apulskio žodžiais, taip elgiasi ir patys estai.

Panašiai gali nutikti ir Lietuvoje: pirkėjai, gyvenantys arčiau Latvijos ar Lenkijos, veikiausiai vyks į tas šalis apsipirkti.

Savo ruožtu paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra ne kartą teigęs, jog keliant alkoholio akcizo tarifus norima juos pamažu suvienodinti. Antai DELFI konferencijoje jis sakė, kad kartu nebūtų suteiktas prioritetas kuriai nors vienai verslo grupei.

„Žmogui turėtų būti vienodai brangu prisigerti ar degtinės, ar alaus. Akcizas turi augti tiek, kad nesukeltų grėsmių dėl kontrabandos, jis neturi didėti 200 proc., bet neturi būti ir kaip dabar, nes žmonių pajamos auga greičiau nei akcizas, ir realiai alkoholis dabar pinga. Alkoholis neturėtų bent jau pigti, akcizas didės ir bus ištaisyta nelygybė“, – sakė A. Veryga.

Kokio dydžio šešėlis

Kaipgi žinoti, kokia gėrimų rinkos dalis yra šešėlinė? Vienas būdų – apklausos. LLRI užsakymu „Rait“, „Spinter tyrimai“ bei „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atliko Lietuvos seniūnų, specialistų (alkoholinių gėrimų gamintojų, prekybininkų, kontrolės ir sveikatos institucijų, ekonomistų ir analitikų) bei gyventojų apklausas. Kiekvienoje šių apklausų dalyvių prašyta įvertinti, kaip paplitusi šešėlinė ekonomika. Galutinis nelegalios rinkos vertinimas – išvestas šių trijų apklausų vidurkis.

LLRI skaičiuoja, kad stipriųjų nelegalių alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje yra palyginti didelė, nors pastaraisiais metais ji mažėjo. Nuo 2012-ųjų iki 2015 metų nelegalių stipriųjų svaigalų rinka nuosekliai mažėjo nuo 36 iki 22 procentų. Apklaustų specialistų teigimu, alaus rinkoje šešėlinė dalis sudarė apie 2 proc., vyno rinkoje – 5 procentus.

Tyrimo statistiniai duomenys rodo, jog didžiausią nelegalių alkoholinių prekių dalį Lietuvoje sudaro naminė degtinė ir falsifikatai. Kontrabandinių alkoholinių gėrimų dalis yra palyginti maža, nes per pasienio kontrolės punktus nelegaliai vežama nedaug svaigalų.

Dar vienas informacijos šaltinis apie nelegalių alkoholinių gėrimų rinką Lietuvoje – statistika apie sulaikytus nelegalius alkoholio produktus. 2013 metais jų kiekis, palyginti su anksčiau buvusiais, kiek augo, tačiau 2014 ir 2015 metais mažėjo. Naujausiais duomenimis, 2015-aisiais iš viso buvo sulaikyta ir iš apyvartos išimta apie 116 tūkst. litrų įvairių nelegalių alkoholio produktų. Palyginti su ankstesniais metais, tai yra apie penktadaliu mažiau. Per visą nagrinėjamą laikotarpį sulaikytų alkoholinių gėrimų sumažėjo apie 13 procentų.

„Lietuvos žinios“ ne kartą rašė, jog naujoji Vyriausybė yra nusiteikusi mažinti tiek alkoholio, tiek tabako prieinamumą. Ji žada ne tik kelti akcizus alkoholiui, bet ir iki 20 metų didinti amžių, kurio sulaukus galima įsigyti svaigalų, taip pat drausti alkoholio reklamą ir steigti specializuotas alkoholio parduotuves.

Vyriausybės programoje kaip esminis siūlomos alkoholio kontrolės politikos siekis įvardijama tai, kad nepilnamečiai neturėtų prieigos prie alkoholinių gėrimų, o pats svaigalų vartojimas visiems visuomenės nariams taptų kiek galima mažiau patrauklus.

Alkoholio įperkamumas*

Rumunija 31

Lietuva 27

Latvija 25

Estija 23

Lenkija 21

Vengrija 20

Švedija 20

Graikija 19

Airija 19

Suomija 18

Bulgarija 17

Slovakija 16

Čekija 14

Slovėnija 13

Jungtinė Karalystė 13

Portugalija 12

Kroatija 10

Malta 10

Belgija 10

Prancūzija 8

Danija 7

Nyderlandai 6

Italija 6

Vokietija 6

Ispanija 5

Austrija 5

Liuksemburgas 3

* Kokią dalį (proc.) vidutinių mėnesinių pajamų reikia išleisti norint sumokėti akcizą už 10 litrų etilo alkoholio.

Pastaba: akcizo mokesčiai 10 litrų alkoholio padalyti iš grynųjų mėnesinių pajamų (vienas asmuo, be vaikų), 2015 m.

Šaltinis: LLRI

Dėl nuo mūsų nepriklausančių techninių kliūčių dalintis šiuo straipsniu laikinai negalima. Atsiprašome...
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"