TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Akto paieškos tęsiamos

2008 02 15 0:00

Nors nuo 1918 metų vasario 16-osios prabėgo 9 dešimtmečiai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto likimas vis dar masina istorikus. Ir šįkart viliamasi užčiuopus siūlo galą.

Naujų tyrimų ieškant svarbaus dokumento Marijampolėje įsikūręs prezidento Kazio Griniaus memorialinis muziejus ėmėsi valstybės atkūrimo jubiliejaus išvakarėse. Jo direktoriaus Vytauto Griniaus teigimu, tai galbūt nebus visiškai nauja versija, o tik ankstesnės tolesnis aiškinimasis.

Prieš dešimtmetį akto ieškota netoli Marijampolės esančiame Balsupių kaime, knygnešio Vinco Bielskaus sodybvietėje. Pasakota, kad 1940 metų birželio 15-ąją V.Bielskaus brolis Pijus Bielskus, dirbęs prezidento Antano Smetonos kanceliarijos viršininku, aktą paėmė iš prezidentūros seifo, ir abu broliai paslėpė jį Balsupiuose, namo rūsyje. 1998 ir 2000 metais Bielskynėje dokumento ieškoti bandė archeologų ekspedicija, tačiau nieko nerado. Kur jis galėjo dingti, tais metais pradėjo aiškintis ir grupelė Marijampolės kraštotyrininkų. Tada apsistota ties versija, kad aktas galėjo būti sunaikintas 1944-1946 metais, kai Bielskynėje gyveno čigonų tautybės žmonės. Jie visus sodyboje rastus popierius sudegino.

Tačiau dabar sužibo viltis, kad dokumentas dar kur nors gali būti išlikęs. "Neseniai į mano rankas pateko keletas dokumentų, tarp jų ir fotoalbumas iš buvusios Bielskynės. Juos mums atnešė viena moteris, gyvenusi ten su motina, ir papasakojo, kad svarbių dokumentų išsivežė kažkoks vyras. Pasakė ir jo pavardę. Tad dabar bandysime aiškintis", - sakė V.Grinius. Tiesa, minėtas vyras jau miręs, bet yra likę jo giminaičių, kurie galbūt ką nors žino.

Tai ne vienintelė versija, kur galėtų būti vienas svarbiausių Lietuvos valstybingumą liudijančių dokumentų. Yra žinoma, kad 1918 metais signatarai pasirašė du identiškus akto tekstus. Vienas buvo perduotas A.Smetonai, kitas liko pas Joną Basanavičių. Istorikai linkę manyti, kad J.Basanavičiaus turėtas egzempliorius dar gal būti paslėptas sostinės Vileišių rūmuose, kurių palėpėje jau buvo rasti užmūryti Lietuvos Tarybos posėdžio protokolai. Kai kurie šalies istorikai mano, kad dokumentas galėjo patekti į Maskvos Naujausių laikų istorijos archyvą. Kiti iškėlė versiją, kad aktas galėjo atsidurti užsienyje - jį ten 1940 metų birželį traukdamasis galėjo pasiimti A.Smetona.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"