TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Aktyviausia visuomenės grupė yra nelabai aktyvi

2014 05 13 10:46
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

2012 metais atliktas jaunimo problematikos tyrimas Lietuvos savivaldybėse parodė, kad beveik 7 proc. jaunų žmonių niekur nedirba ir nesimoko. Daugiau nei 84 proc. nepriklauso jokiai jaunimo organizacijai, o 62 proc. yra pilietiškai pasyvūs. Miesto jaunuoliai yra aktyvesni nevyriausybinių organizacijų (NVO) veikloje.

50,8 proc. jaunuolių nurodo, kad dalyvauja arba yra dalyvavę savanoriškoje veikloje. Palyginus su 2007 metais, jaunų žmonių, dalyvaujančių savanoriškoje veikoje, skaičius išaugo 92,4 proc. Kuo vyresnė amžiaus grupė, tuo didesnė niekada nedalyvavusių savanoriškose veiklose jaunuolių. Lietuvoje veiklą vykdo 22 centrai, 111 erdvių, atvirų jaunimui. 18-oje savivaldybių tokių centrų ar erdvių nėra.

Jaunimas yra pilietiškai aktyviausia visuomenės dalis. Remiantis pilietinės galios indekso tyrimų rezultatais, moksleivių pilietinės galios vidurkis 2009 metais buvo 41,4 proc., 2012 metais – 47,6 proc.

Tačiau ir ši visuomenės grupė susiduria su iššūkiais. 62,5 proc. patenka į grupę jaunuolių, kurių politinį-pilietinį aktyvumą galima apibūdinti kaip žemą, nes jie beveik nesidomi partijų veikla ir šalies politiniu gyvenimu. 64,9 proc. jaunuolių socialinę aplinką galima apibūdinti kaip vidutinio politinio-pilietinio aktyvumo. Kuo vyresni jaunuoliai, tuo pasižymi didesniu politiniu-pilietiniu aktyvumu.

„Visuomenė, neišlaikydama jaunimo aktyvumo, nejudės į priekį. Reikia ne tik deklaruoti veiklą, bet iš tiesų laikyti jaunimą partneriu, kad jis taptų pilietiškas, aktyvus. Valstybė turi jį skatinti, motyvuoti, o ne šiaip kažką „duoti“. Turime Lietuvoje dar daug vietų, kurios lieka už dėmesio centro“, – konferencijoje sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius.

Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Juozas Meldžiukas teigė, kad jaunimo iniciatyvumo problema egzistuoja, bet ne dėl to, kad jis būtų pasyvus. Jis aktyviausia visuomenės grupė, bet bėda, kad apskritai visuomenė yra labai pasyvi, tad, palyginti su kitomis šalimis, yra ne toks aktyvus. „Mažesnį aktyvumą lemia jų aplinka, didesnį – tėvų, artimųjų parama. Taip pat problema yra jaunimui patraukliai ir suprantamai pateikiamos informacijos trūkumas, komunikacijos, konsultacijų neprieinamumas“, – aiškino J.Meldžiukas.

Jis pažymėjo, kad įvairiose veiklose dalyvauti jaunimui yra nemažos galimybės, organizacijos yra stiprinamos, pritraukiami nauji nariai. Be to, nuo praėjusių metų prasidėjusi savanoriškos veiklos programa, sukurtas organizacijų tinklas, siūlantis savanoriškas paslaugas. „Svarbiausia yra paties jaunuolio motyvacija“, – reziumavo J.Meldžiukas.

Darbdaviai dar atsargūs

2014 metų gegužės 1 dieną buvo registruota 17,5 tūkst. jaunų bedarbių – 6,1 tūkst. mažiau nei pernai. Tai sudaro 9,7 proc. visų bedarbių.

Aukščiausias jaunimo nedarbas yra Alytaus rajono, Kalvarijos savivaldybėse, Kupiškyje ir Jurbarke, Alytuje, Ukmergėje. Mažiausias – Trakų rajono savivaldybėje, Kaišiadoryse, Elektrėnų ir Kauno rajono savivaldybėse, Kretingoje, Klaipėdos rajono savivaldybėje.

J.Meldžiukas akcentavo, kad tam, jog jaunimas grįžtų į regionus, jam jau nuo šeštos klasės reikia pasakyti, kokią specialybę jis turtų rinktis, kad grįžęs po studijų į gimtąjį regioną jis turėtų darbą ir galėtų gyventi oriai.

Konsultacinės grupės „Person Premier“ direktorė Eva Paplauskienė konferencijoje pasakojo, kad daug jaunų žmonių po studijų nori pradėti savo verslą, apie 65 proc. jaunimo yra linkę įsidarbinti į organizacijas, o apie 15 proc. iš viso nelinkę pradėti karjeros.

„Darbdaviai kol kas dar nevertina jaunimo savanorystės ar jų visuomeninės patirties prieš įsidarbinimą. Ja užsiėmę jaunuoliai neturi dviejų tipų kompetencijų: bendrosios socialinės – darbo komandoje, organizacijos tikslų suvokimo, pasitikėjimo savimi, analitinio mąstymo, ir komunikacinės – universitetai tik dabar pradeda jas ugdyti“, – aiškino E.Paplauskienė. jos teigimu, iniciatyvus, savanoriškai praktikavęsis jaunuolis gali išlavinti organizacinį suvokimą, savęs identifikavimą organizacijoje, jam paskirtų atsakomybių suvokimą, savo kompetencijų galimybes bei ribas.

Gera būti laimingu

Sostinės viešajame transporte įgyvendintos akcijos „Šypsenų kontrolė“ vienas iniciatorių Rokas Bernatonis konferencijoje pasidalijo savo patirtimi. „Iniciatyva gimė jokios organizacijos užnugario. Buvo labai aiški problema, ir labai aiškus sprendimo būdas. Aišku, galėjome paprašyti Zuoko pagalbos, bet juk nereikia. Tai buvo sėkminga akcija“, – pasakojo R.Bernatonis.

Jis sakė neišnaudojąs viešuoju transportu dažnai, bet kaskart jame pajunta daug negatyvios energijos. Jaunuoliui pati akcija davė naudos – tiesa, tik moralinės, bet labai jam svarbios: „Suvalgėme labai daug šokolado. Be to, yra gera būti laimingu, bet dar geriau padaryti kažką laimingu. Tai tėra sekundė gyvenime: dalyvauju daugelyje kitų veiklų, priklausiau daugeliui organizacijų, taip pat kitose šalyse, dabar aktyviai dalyvauju veikloje Lentvaryje“, – vardijo R.Bernatonis. Vaikinas sakė gyvendamas Lentvaryje matąs daug socialinių problemų, tačiau prieš penkerius metus įsikūręs Lentvario jaunimo centras yra didelė paspirtis visuomenei.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"