TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Alimentininkų skolos pernelyg sekina biudžetą

2015 07 10 6:00
Vaikų išlaikymo fondo administracija 2008-2014 metais iš viso gavo per 48 tūkst. prašymų dėl išmokų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ėmėsi perrašyti Vaikų išlaikymo fondo veiklos tvarką. Ją patvirtinus tėvų, bandančių išsisukti nuo alimentų mokėjimo, skolas valstybei antstoliai pradėtų išieškoti gerokai anksčiau.

SADM atstovai tikisi, kad naujasis Vaikų išlaikymo fondo įstatymas padės išspręsti dėl teisinių spragų praktikoje kylančias problemas, susijusias su fondo išmokų skyrimu ir mokėjimu, taip pat užtikrins socialinį teisingumą ir efektyvų, racionalų finansų naudojimą.

Taisomos spragos

Naujos redakcijos įstatymo projektą rengusios darbo grupės vadovas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis pažymėjo, kad dabartinis teisinis reguliavimas nepakankamai išsamus ir aiškus.

„Išmokų mokėjimo nutraukimo ir sustabdymo pagrindai yra nekonkretūs, leidžia interpretuoti įstatymo nuostatas. Taip pat nėra nustatyta minimali išmokų riba, todėl jų administravimo išlaidos viršija paskirtų išmokų dydį. Be to, šiuo metu išmokų išieškojimo iš skolininkų procesai neefektyvūs, nes skola pradedama išieškoti ne iš karto, priėmus sprendimą mokėti išmokas, bet gerokai vėliau - pavyzdžiui, po 24 mėnesių nuo išmokų mokėjimo pradžios“, - LŽ vardijo jis.

Spartins išieškojimą

Siūloma aiškiai apibrėžti teisės gauti išmokas sąlygas ir jų mokėjimo tvarką, konkretizuoti išmokų mokėjimo nutraukimo pagrindus, atsisakyti išmokų mokėjimo sustabdymo instituto, nustatyti 5 eurų minimalią išmokos ribą. „Dabar išmoka mokama net tuo atveju, jei jos dydis siekia, pavyzdžiui, 1 centą“, - teigė SADM atstovai.

Taip pat siekiama patikslinti vaiko sąvoką, išbraukti iš jos vyresnius kaip 18 metų nedarbingus asmenis, kuriems iki sukankant pilnametystei buvo nustatytas neįgalumas. „Šis pakeitimas grindžiamas tuo, kad neįgalus suaugęs asmuo yra valstybės specialiai apsaugotas, gauna netekto darbingumo pensiją, slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, jam gali būti teikiamos socialinės paslaugos, taikomos lengvatos“, - pažymėjo pataisų iniciatoriai.

Vaikų išlaikymo fondo administracija 2008-2014 metais iš viso gavo per 48 tūkst. prašymų dėl išmokų. Pernai kas mėnesį buvo gaunama vidutiniškai po 306 naujus prašymus, išmokos mokėtos 23 704 vaikams. 2014-aisiais išmokėta per 14,5 mln. eurų, o susigrąžinta vos daugiau kaip 0,35 mln. eurų. „Skola išieškoma tik teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir terminais: praėjus 24 mėnesiams po išmokų mokėjimo pradžios arba kai skolos dydis pasiekia 724 eurus. Toks neoperatyvus išieškojimo procesas padaro išieškojimą negalimą, nes skolininkas, gavęs sprendimo mokėti išmokas nuorašą iš Vaikų išlaikymo fondo, turi laiko „tapti nepasiekiamas“ antstoliams“, - aiškino SADM atstovai.

Todėl siūloma skolų išieškojimą perduoti antstoliams jau pirminiu išmokų mokėjimo etapu - iškart, kai fondo administratorius priima sprendimą dėl išmokų skyrimo.

Nenormali situacija

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkė socialdemokratė Kristina Miškinienė pritarė, kad išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo skyrimas ir mokėjimo tvarka turi būti aiški bei skaidri. Parlamentarė abejojo, ar dabar valstybė pajėgi užtikrinti vaikams, kuriems reikalingas išlaikymas, finansinę paramą, kai jiems labiausiai to reikia. „Panaši situacija buvo ir dėl socialinių išmokų, kai visi norėdavo jų gauti, bet pradėjus aiškintis atsirasdavo ir nelegalių darbų, ir kitų pajamų šaltinių. Šioje srityje taip pat trūksta skaidrumo, todėl reikia tobulinti teisinį reglamentavimą“, - LŽ sakė ji.

K. Miškinienė piktinosi, kad valstybei tenka didžiulė papildoma finansinė našta, nes tėvai, vengdami mokėti savo vaikams alimentus, kratosi atsakomybės. „Valstybei vis dažniau tenka apmokėti vaikų išlaikymą, o skolų išieškojimo beveik nėra. Tokia situacija nenormali“, - teigė socialdemokratė.

Tuo metu SRDK vicepirmininkas konservatorius Rimantas Jonas Dagys įsitikinęs, kad problemos, susijusios su Vaikų išlaikymo fondu, nebus išspręstos tol, kol ši įstaiga bus pavaldi SADM. Jo manymu, Vaikų išlaikymo fondo administracija turėtų būti Teisingumo ministerijos padalinys. „SADM tikrai neturi nei svertų, nei galimybių išieškoti alimentų. Visi kiti įstatymo pataisymai - kosmetiniai dalykai, nes iš esmės fondo skolų klausimo neišspręs“, - pabrėžė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"